Kelių asfaltavimas - lyg pasityčiojimasnuotraukos (7)

2019 birželio mėn. 11 d. 08:51:24 Perskaitė 1836

Kelių asfaltavimas Lietuvoje kelia vis daugiau klausimų. Vieni rajonų gyventojai negali prisiprašyti kelio sutvarkyti, kitiems laimė nusišypso netikėtai. Štai Utenos ir Molėtų rajonus jungiantis kelias, kad ir kiek prašė gyventojai, merus sujaudino tik po to, kai į auto įvykį jame pateko autobusas su vaikais. Miestų vadovai beda pirštu į Susisiekimo ministerijos kontroliuojamą Lietuvos automobilių kelių direkciją - ji sprendžia, kur tiesti kelią.

 

Birželio pradžioje iš Kauno į ekskursiją važiavęs autobusas su vaikais kelyje Gečai-Kuktiškės-Tauragnai nuvažiavo nuo kelio. Į pagalbą keleiviams ir vairuotojui atskubėję vietiniai piktinasi, kad tokių atvejų šiame kelyje gausu. „Šį kartą viskas baigėsi laimingai, tačiau tokių atvejų matome nuolat. Šiuo keliu važiuoju kiekvieną rytą ir vakarą. Dar prieš kelias savaites, ir vėl pamačiusi nuo kelio nulėkusio automobilio paliktas vėžes, pagalvojau, kas turi nutikti, kad vadžia susirūpintų žmonių saugumu?“ - „Vakaro žinioms“ sakė Inga Samušienė. Tai jos vyras su traktoriumi atskubėjo į pagalbą išsigandusiems vaikams nuslydusiame autobuse.

Metė kelią dėl takelio

Moteris pasakoja, jog dalis kelio, kuri priklauso Molėtų rajonui, buvo pradėta asfaltuoti prieš maždaug dvejus metus, tačiau tuomet darbai buvo nutraukti, o likusi kelio dalis taip ir liko žvyrkeliu. Vietoj to, kad būtų pratęsta tai, kas pradėta, nuspręsta išasfaltuoti šį kelią kertantį kelią Vorėnai-Sidabrinės, vedantį į gyvenvietę, kurioje yra 180 gyventojų. O pradėtas ir nepabaigtas asfaltuoti kelias jungia du greitkelius: Vilnius-Utena ir Utena-Švenčionėliai.

„Aš nežinau, kaip skaičiuojamas srautas, tačiau reikėtų jį paskaičiuoti ir savaitgalį, kai eismas šiame kelyje itin intensyvus. Netoliese yra žvyro karjeras, tad prie eismo stipriai prisideda miškavežiai ir sunkiasvoris transportas su žvyru. Turiu daugybę nuotraukų, kaip kelias atrodo įvairiais metų laikais, kaip čia susidaro žvyrą vežančių automobilių ir keliaujančių turistų spūstys“, - pasakojo gyventoja.

Utenos rajono gyventojai dar pernai kreipėsi į savivaldybes ir Susisiekimo ministeriją. „Skundą pasirašė virš 600 žmonių, tačiau merai jį ignoravo. Buvome susitikę ir su ministru Roku Masiuliu. Susitikimo metu kelis kartus pakartojau, kad skiriant prioritetus asfaltuotiniems keliams, visiškai nevertinamas saugumas. Susidarė įspūdis, kad asfaltuojant kelius yra svarbus tik automobilių intensyvumas, o žmogaus gyvybė - neverta dėmesio. Tokį sustabarėjusį valdininkų požiūrį patvirtina faktas, kad iki šiol nebuvo atstatyti ženklai, ribojantys transporto priemonių masę, todėl keliu toliau pavojingai važinėja miškavežiai“, - „Vakaro žinioms“ sakė Utenos rajono gyventojas Tadas Jonaitis.

Pasirodo, 2017 m. šiame kelyje buvo nuimti iki tol transporto svorį iki 20 tonų riboję ženklai. Kelias tapo patogesnis - sunkiasvorio transporto srautai ėmė didėti, o dėl to suprastėjo šalia kelio gyvenančių gyvenimo kokybė. „Tiek važiuojant lengvuoju automobiliu, tiek pėstiesiems, kiekvienas prasilenkimas su sunkiasvore technika kelia grėsmę dėl viršijamo greičio, prasto matomumo, dulkių. Kelias tampa dar pavojingesnis, nes kraštuose kaupiasi akmenys, todėl vairuotojai renkasi važiuoti žvyrkelio viduriu“, - rašoma gyventojų skunde.

Gyventojų saugumo nevertina

Pagal Asfaltuotinų valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožų tarp skirtingų kelio dangų atrankos metodiką, numatyti asfaltuoti keliai pasirenkami atsižvelgiant į vieną esminių kriterijų - valstybinės reikšmės rajoninio kelio užbaigtumą. Būtent toks kelias ir yra pradėtas asfaltuoti Gečiai-Kuktiškės-Tauragnai. Taip pat į kriterijus įtraukta sąlyga - visuomenės prašymai ir ar pagerės lankytinų vietų pasiekiamumas. „Šiuo keliu į Molėtų observatorijos ir kitus muziejus, įvairius vandens telkinius bei kitus gamtos objektus važiuoja tiek pavieniai turistai, tiek grupės su autobusais“, - tikina gyventojai.

Jų skunde tikinama, jog Lietuvos automobilių kelių direkcija, pasirinkdama prioritetą skirti pagal transporto srautus, neįvertina visų aplinkybių. Gyventojai įsitikinę, jog didžioji dalis suinteresuotų žmonių keliu nesinaudoja dėl jo būklės ir nesaugumo.

Be to, Utenos rajono gyventojai tikina, jog prašymui baigti asfaltuoti pradėtą kelią, o ne asfaltuoti kelio atšaką į Sidabrinių gyvenvietę, pritaria ir šios gyvenvietės žmonės. Skunde rašoma, jog dauguma jų vyksta dirbti į Uteną.

Kaltina savivaldybes

Susisiekimo ministro patarėja Vytautė Šmaižytė paaiškino, kad sprendžiant dviejų mus dominančių valstybinės reikšmės rajoninių kelių likimą, buvo įvertinta, kad asfaltuoti pasirinktas kelias iki Sidabrinių dėl didesnio eismo intensyvumo. Taip pat todėl, kad šiuo kelių važiuoja viešasis transportas. „Didelę įtaką asfaltavimo eilei turėjo Molėtų r. savivaldybės suteikti balai kelio Vorėnai-Sidabrinės ruožui. Kelių direkcija atkreipia dėmesį, kad kelio Gečai-Kuktiškės-Tauragnai ruožams nei Molėtų, nei Utenos rajonų savivaldybės balų nesuteikė“, - paaiškino V.Šmaižytė.

Komentarai:

„Vakaro žinioms“ susisiekus su Molėtų rajono meru Sauliumi Jauneika, šis patikino, kad situacija dėl kelio jam yra žinoma. Jis sakė ketinantis pasidomėti Sidabrinių gyventojų nuomone ir jeigu šie tikrai pritaria kito kelio asfaltavimui, bus ieškoma sprendimų. „Šiam keliui buvo skirtas prioritetas, nes juo Sidabrinių gyventojai vyksta iki rajono centro. Merai čia nesprendžia, yra tarybos sudarytas prioritetinių asfaltuoti žvyrkelių sąrašas. Sidabrinių gyventojai šią problemą kėlė apie dešimtmetį, todėl buvo numatyta asfaltuoti kelio dalį iki Vorėnų, o tada - nuo Vorėnų iki Sidabrinių. Galima bus pavesti seniūnijai, kad gyventojus Sidabrinėse apklaustų“, - sakė meras. Abu keliai yra Suginčių seniūnijoje, kurios seniūnė yra mero žmona Nijolė Jauneikienė.

Ji jau dabar patvirtino, kad gyventojams svarbesnis bus iki Sidabrinių vedantis kelias ir patikino, jog sprendimams dėl asfaltavimo giminystės ryšiai neturi įtakos. „Galima prisigalvoti visokių dalykų, bet aš miegu ramiai, mano sąžinė rami. Mano vyras, manau, taip pat ramus. Priimant sprendimus, atsižvelgiama į gyventojų nuomonę. Be to, tai buvo nuspręsta anksčiau, kai aš dar nedirbau seniūnijoje. Aš, kaip seniūnė, norėčiau, kad būtų išasfaltuoti abu keliai ir visi būtų patenkinti. Deja, nėra viskas taip paprasta“, - sakė N.Jauneikienė.

Susisiekus su Utenos rajono meru Alvydu Katinu, jis taip pat patikino gavęs gyventojų raštą, kurį su savo prierašu iš karto persiuntė kelių direkcijai. Pasak jo, savivaldybės vaidmuo, sprendžiant joje esančius valstybinius kelius, yra menkas.

„Jau ne pirmas kartas, kai išasfaltuojama pusė kelio, o pusė paliekama. Ir šiuo atveju suprantu gyventojų keliamą klausimą. Keista, jeigu direkcija įvertina, kad viena dalis kelio atitiko asfaltavimo kriterijus, o kita dalis - ne. Kai gausiu atsakymą iš kelių direkcijos, jį paviešinsiu. Bandysime gal su Molėtų rajono meru susitikti ir įvertinti situaciją. Tai viskas, ką meras gali, nes išasfaltuoti valstybinio kelio negaliu. O tik pabandyk paskambinti kokiai valstybinei institucijai, iš karto būsi apkaltintas spaudimo darymu“, - sakė A.Katinas.

Tiesa, kokiems keliams skyrė prioritetą prieš kelerius metus, meras neprisiminė. Nors pagal 2018-2020 m. asfaltuotinų žvyrkelių planą, Utenos rajone dar 2018 m. turėjo būti išasfaltuota kelio Tauragnai-Šeimatis-Daunoriai beveik 6 km atkarpa. Beveik tiek pat, kiek asfalto reikėtų keliui Gečiai-Kuktiškės-Tauragnai.

Skirtumas tas, kad prioritetu paskirtas kelias eina pačia Tauragno ežero pakrante. Ir visai nesvarbu, kad nei juo jungiamoje Stučių gyvenvietėje, nei Šeimate beveik nėra gyventojų, šiam keliui buvo skirtas prioritetas.

Vos už 11 km. ir paties mero sodyba Juknėnuose. Šį kelią meras prisiminė: „Savivaldybėje mes diskutavome. Aš pats esu vietinis šių kraštų gyventojas, sodybą netoliese turiu. Sakiau, kad aš skirčiau kitam keliui, bet savivaldybės išsako tik savo nuomonę, o paskutinis žodis yra jų (kelių direkcijos - aut. past.). Bet aš viską suprantu. Kai turi milijoną, o reikia šimto milijonų, tai ir prasideda kriterijai ir politika.“

Utenos rajono merui Alvydui Katinui antrino ir tarybos narys Marijus Kaukėnas. Pasak jo, didžioji dalis kelių asfaltavimo problemų krinta ant pačios kelių direkcijos pečių.

„Mūsų prioritetų nustatymas būna tik rekomendacinio pobūdžio, o galutinį sprendimą priima kelių direkcija. Žinoma, jog trūksta logikos, kai pusė kelio asfaltuojama, o likusi dalis palikta žvyrkelio. Nesvarbu, kad du rajonai dalijasi kelią. Juk Molėtų rajone, kur yra kelio pradžia išasfaltuota ir prasideda žvyrkelis, keli jo kilometrai priklauso Molėtų rajonui. Atvažiuojančiam greideriui reikia pervažiuoti visą asfaltą, kad galėtų išgreideriuoti tuos kelis kilometrus. Nėra logikos ir nesąžininga, kad direkcija beda pirštu į savivaldybes.

Manau, ši situacija tik parodo, koks yra vangus ir lėtas žvyruotų kelių asfaltavimo programos vykdymas. Jeigu rajone yra 20 žvyruotų kelių ir prašoma išrinkti vieną ar du kelius, kurie bus asfaltuojami per artimiausius 5 metus, tai problema beveik nesprendžiama. Išrinksime vieną prioritetu, lieka 19 neprioritetinių. Geras pavyzdys -
kelio Vilnius-Utena remontas. Suplanuota po 5 kilometrus per metus? Kas tokiais terminais tiesia kelius? 10 metų reikės tvarkyti kelią, o dėl apylankų per tą laiką bus sugadinti kiti keliai“, - sakė M.Kaukėnas.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net