respublika.lt

2017 rugpjūčio 20, sekmadienis

„Kažkokio“ Mažylio „atradimai“nuotraukos (35)

2017 balandžio mėn. 16 d. 08:01:36
Ferdinandas Kauzonas, „Respublikos“ apžvalgininkas

Sąmoningai anksčiau nerašiau apie profesoriaus Mažylio atradimą. Knietėjo nesikišti į šį „procesą“. Tiksliau, tą „proceso“ dalį, kuri vyko ne Berlyne, o Vilniuje, kur profesoriaus, kaip olimpinio čempiono, mažų mažiausiai sidabro medalininko, laukė mūsų valstybės aukščiausieji, kad drauge pasidžiaugtų pergale ir patys pasišildytų jos saulėje.

 

Tiesą sakant, visai nesinorėjo šio rašinuko pavadinime tiek daug kabučių prikabinėti. Vienu metu buvau nukabinęs. Paskui persigandau: o jeigu be jų įžeisiu profesorių atradėją? Tai kas, kad jis tiesiog fantastiškai sugeba reaguoti į „tikrų“, į „ne kažkokių“ profesorių įžeidinėjimus ir kitokius nemalonius pribumbėjimus, nepadabintus kabutėmis. Bent jau aš, kažkoks ne profesorius, dievaž, neturėjau noro svarbiausiąjį šio pavasario, o gal ir visų 2017 metų žmogų įžeisti ar net draugiškai šieptelėti. Atvirkščiai. Oi, kaip norėjosi paspausti jam ranką, tik net nepabandžiau - žinojau: kol mano eilė ateis, jo Vilniuje jau bus nelikę. Bus išlėkęs namo, į Kauną. Arba į Berlyną (jeigu mūsų prezidentė nesusitartų...). Arba į Maskvą. Ir visai nenustebčiau, jeigu ir iš jos parsivežtų atradimų.

Tad ir vėl prikabinau kabutes. Bet tik prie kažkokio. Paskui tą pat atlikau ir su atradimo kabutėmis. Grąžinau jas į vietą. Bet tik todėl, kad jis, atradimas, per pastarąsias porą savaičių buvo neatplėšiamai prilipęs prie svarbiausių Lietuvos lūpų, priklausančių mūsų politikams ir draug su jais paritetiniais pagrindais valstybę valdantiems įtakingiausiems TV žurnalistams. Politikams, ypač šalies vadovams, dar galima atleisti, tačiau žurnalistui derėtų žinoti, kad atradimas toli gražu ne tas pat, kas suradimas, aptikimas ar net išradimas.

Kolumbas juk neieškojo Amerikos. Jis net nežinojo, kad tokia egzistuoja. Todėl visai netyčia aptiktas žemynas virto Naujojo pasaulio atradimu. O profesoriaus Mažylio paieškų trajektorija, jeigu teisingai supratau, buvo gana aiški, nes jis žinojo, kur važiuoja, kuo ir ko. O kadangi čia šnekame apie mokslo dalykus, tai „daiktus“ derėtų vadinti tikrais vardais, - bent jau aš linkęs manyti, kad surasti dokumentai nebuvo atradimas, nes naujų pasaulių mums neatvėrė ir revoliucijos mūsų mąstyme apie Vasario 16-osios reikšmę mumyse nepadarė. O ir užsieniai, net ta jų dalis, kurios spauda keliolika eilučių mūsų profesoriaus radiniui paskyrė, nenustebo, pasaulis iš naujo Lietuvos neatrado. Sužinojo, kur guli Lietuvos gimimo metrikai. O kur „guli“ pati Lietuva?.. Kas nežinojo, tas ir toliau nežino.

Pirmasis atradimas

Ir vis dėlto drįstu manyti, kad profesorius Liudas Mažylis atradimą padarė. Tai kas, kad jis, atradimas, „parapijinio“ skambesio. Tai kas, kad per vėlai - seniai galėjome Berlyne apsilankyti su tokia misija. Tai kas, kad per anksti - iki istorinės Vasario 16-osios šimtmečio Mažylio sukeltas audringas emocijas jau būsime gerokai išeikvoję. O jeigu tai būtų nutikę pačiose jubiliejaus išvakarėse, likus, pavyzdžiui, savaitėlei, - ak, kaip būtų driokstelėjusi žinia apie tokį auksinį radinį! Tai kas, kad tas radinys, vieno kito mažiau emocionalaus Lietuvos piliečio manymu, visai ne mūsų valstybės gimimo metrikai. Kad jis - tik tų metrikų nuorašas, patvirtintas autentiškais Lietuvių Tarybos narių parašais. Tad skambiai vadinti aktu esą būtų pernelyg drąsu, juos tiktų vadinti greičiau nutarimu, kreipimusi, pranešimu, pareiškimu, prašymu. Pabandžiau čia išvardintus dokumentų „žanrus“ sujungti: „Nutarimas kreiptis į Vokietijos, Rusijos ir kitų valstybių vyriausybes su pareiškimu apie Lietuvoje paskelbtą nepriklausomybę ir prašymu tą nepriklausomybę pripažinti. Būtent toks pavadinimas, mano galva, tiksliausiai apibūdintų profesoriaus radinį. Bet apie kokį nors aktą - nė mur mur. Tai gal jis dar nesurastas? Juolab vienas šio dokumento signatarų Petras Klimas savo atsiminimų knygoje rašo: „1918 m. vasario 16 d. Didžiojoje gatvėje Nr.30 lietuvių komiteto patalpose iškilmingoje rimties pilnoje nuotaikoje, J.Basanavičiui pirmininkaujant, mes pasirašėme nepriklausomybės skelbimo aktą/.../“

Tai kur tas aktas? Į šį klausimą, ko gero, atsako tas pats Klimas. „Lietuvos aido“, kurio redaktoriumi (de facto) jis buvo, vasario 19-osios numerio pirmajame puslapy jis publikuoja tik ką priimtą, o beveik po 100 metų Mažylio surasto dokumento tekstą. Tik vietoj dokumento pavadinimo „nutarimas“ uždeda antraštę didžiulėmis raidėmis: LIETUVOS VALSTYBĖ SKELBIA LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĘ.

Vadinasi, tai, ką surado profesorius Mažylis, net mums, ne istorikams, be istorikų leidimo leidžia manyti, kad tai ir yra beveik 100 metų ieškotas „AKTAS“.

Antrasis atradimas

Šio atradimo autorius - ne visai profesorius Mažylis. Bet atradimas yra tiesiogiai susijęs su jo radiniu. Atradimo autoriai - mes visi.

Skaitytojui gali kilti klausimas: kodėl aš kišu nosį ne į savo reikalus, ko lendu į istorikų spygliuota viela apsitvertą zoną? Beje, toks pat, tik kiek grubiau suformuluotas klausimas kilo ir profesoriui Bumblauskui, kai ne istorikas Mažylis nuvažiavo į Berlyną ir surado tai, ko nesurado istorikai. O aš noriu būti bent vos vos panašus į Liudą Mažylį, šią fantastišką asmenybę, kuri man ir buvo didžiausias šių metų atradimas. Ir esu tikras, ne man vienam. Kai jis dar kalbėjo iš Berlyno, matyt, buvo dar neatsigavęs nuo radinio sukelto jaudulio. Tačiau kai prabilo Vilniaus oro uoste, jau gal po trečio sakinio visiems tapo aišku, kodėl „Aktą“ surado būtent jis. Todėl, kad jis kitoks nei mes. Nei daugelis mūsų.

O, pavyzdžiui, visi mūsų valstybės buvę ir esantys prezidentai, Seimo pirmininkai, premjerai buvo ir yra normalūs. Tokie kaip visi. Tik aukštesnes pareigas einantys ar ėję. Mūsų, normaliųjų, išrinkti ar išrinktųjų paskirti. Ir būtent todėl nė vienas jų, ne kartą susitikęs su savo kolegomis iš Vokietijos, ko gero, net užuomina, net tarp kitko niekada neprasitarė: „O žinote, kolega, mūsų istorikai jaučia, kad jūsų archyvuose gali būti saugomas mūsų Nepriklausomybės Aktas...“ Turėdamas galvoje vokiškąjį „ordnungą“, esu tikras: jeigu ne tą pačią dieną, tai jau „ant rytojaus“ tikrai Lietuva žinotų, kur saugomi mūsų valstybės gimimo metrikai. O gal jau ir metrikų nuorašą būtų turėjusi.

Tačiau mūsų vadai buvo ir yra normalūs, be „mažyliško“ avantiūrizmo, ir, matyt, būtent dėl to nė vienam net į galvą tokia mintis nešovė. O ir mūsų istorikai, ypač tie, kurie turi daugiau galimybių laisviau pabendrauti su valdžios žmonėmis, yra normalūs ir todėl nė vienam nešovė į galvą valdžiai pasufleruoti.

...O Liudas Mažylis tiesiog sėdo į autobusą ir nuvažiavo į Berlyną. Beje, apie jį jau rašo ne tik užsienio spauda, bet ir... „Lietuvių kalbos žodynas“: „Atradimas padaromas tuomet, kai tu matai tą pat, ką mato visi, ir kartu galvoji apie tai, apie ką niekas negalvoja.“

Trečiasis atradimas

Trečiąjį, matyt, bus padariusi pati Lietuvos valdžia. Ir buvusi, ir esanti. Jaučiu, ji bus suvokusi, kad Mažylio radinys gali juos visus reabilituoti. Išgelbėti nuo jų pačių impotencijos, kurios jie neslepia, o net demonstruoja „organizuodami“ pasirengimą Vasario 16-osios šimtmečio iškilmėms. Jiems Mažylis tapo tiesiog Dievo dovana. Dar, žiūrėk, Vilius Kavaliauskas, beje, toks pat nenormalus avantiūristas kaip ir Mažylis, su savo bendražygiais už tautos suaukotus pinigus Vytį Lukiškėse pastatys... Ir jau grokite orkestrai, žaibuokite saliutai - jubiliejų jau turime! Jeigu, žinoma, Šimašius su Šimtmečio komisijos vadovu Mačiuliu Vyčio žirgo nesupančios...

Ketvirtasis atradimas

Ketvirtojo autorystę drįstu priskirti sau. Kad nenukentėtų tie, kurie yra šio atradimo bendraautoriai.

Manau, visai be reikalo prezidentė jau ėmė flirtuoti su aukščiausiąja Vokietijos valdžia dėl Mažylio radinio. Gal, sakau, nederėtų Vasario 16-osios Akto originalo skolintis jo jubiliejui Lietuvoje. O apie visišką sugrąžinimą, manau, šiukštu net ir kalbėti. Tegu jis guli ten, kur yra „ordnungas“. Ir mums, gyviesiems, bus ramiau, ir Basanavičiui ramiau bus Rasose gulėti.

Dar daugiau, aš siūlyčiau kreiptis į kanclerę Merkel su nuolankiu prašymu priimti ir mūsų Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto originalą. Tegu jis būna saugomas ten, kur yra „ordnungas“. Dėl viso pikto. Jeigu, pavyzdžiui, mes nesugebėtume apginti savo nepriklausomybės nuo išorės grėsmių ar savo žioplumo, liktų bent Aktas.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (35)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PADEGĖJAI: traukinių eismas iš Berlyno į Hamburgą ir Hanoverį buvo apribotas po to, kai nežinomi asmenys padegė du geležinkelių transporto objektus Vokietijos sostinės rajone.
  • PASVEIKINO: Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius šeštadienį pasveikino Afganistano Islamo Respublikos užsienio reikalų ministrą Salahudiną Rabanį su šios šalies nepriklausomybės diena.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar žinote, kur galima išmesti nenaudojamas padangas?

balsuoti rezultatai

Ar aukojate kraujo Nacionaliniam kraujo centrui?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +16 +19 C

   +14  +16 C

 

   +12 +13 C

   +26  +32 C

  +15  +17 C

 

   +14  +15 C

    4-6 m/s

     3-4 m/s

 

      2-3 m/s

 

USD - 1.1740 PLN - 4.2807
RUB - 69.7304 CHF - 1.1287
GBP - 0.9119 NOK - 9.3183
reklama
Velyke2017