Katės gaudynės virto cirku

„Jau keturis kartus buvo atvažiavęs „Nuaro“ specialistas, bet jam tos katės pagauti niekaip nesiseka. Aš ne specialistė, bet, man atrodo, kad tai ne vieno žmogaus darbas. Jei atvažiuotų keliese, būtų kitas reikalas, o dabar atrodo, kad viskas daroma tik dėl akių. Atvažiuoja, pasiteisina, kad nepagauna, ir vėl išvažiuoja. Tai kiek tas cirkas dar tęsis?“ - piktinosi klaipėdietė Aldona Jurevičienė.

Moteris pasakojo, kad katę su vaikais ant kieme esančio garažo stogo pastebėjo prieš kelias savaites. Būdama pilietiška informavo savivaldybės specialistus, pastarieji iškvietė „Nuarą“.

„Mudu su vyru ramiai negalime žiūrėti į badaujančius kačiukus. 82 metų mano sutuoktinis, pasistatęs kopėčias, lipa ir neša maistą jiems ant stogo. Aš bijau, kad jis vieną dieną pats nenukristų ir nesusižeistų“, - guodėsi 81-erių klaipėdietė.

„Nuaro“ administratorė Eglė Mulevičiūtė aiškino, jog tai ir esanti viena iš priežasčių, kodėl specialistams niekaip nepavyksta pagauti benamės katės. Esą ji soti ir nesiartina prie gaudyklėje padėto maisto.

„Esame įpratę, kad žmonės įsivaizduoja geriau žinantys, kaip mes turime dirbti. Bet galiu patikinti, kad katei pagauti daug žmonių nereikia. Kita kalba, jei gaudytume briedį, - tokiu atveju reikia penkių situaciją gerai išmanančių žmonių. Agresyviam šuniui pagauti taip pat reikėtų bent dviejų specialistų. O norint pagauti katę, kaip tik reikia, kad būtų kuo mažiau pašalinių žmonių“, - pasakojo E.Mulevičiūtė.

Ji neslėpė, kad dažnai prašoma pačių gyventojų pagalbos. Ypač tų, kurie šeria benames kates ir jos jau būna prie jų pripratusios.

„Mes prašėme pagalbos ir Kanto g. 11 namo gyventojų. Moteris pasakojo, kad katė jau priprato prie ją maitinančio sutuoktinio ir prisileidžia arti. Tad ir prašėme, kad jis ją paimtų ant rankų ir perduotų mums, bet gyventojai nenori bendradarbiauti“, - aiškino E.Mulevičiūtė.

Pasak jos, situaciją apsunkina ir tai, kad garažo stogas avarinės būklės, tad „Nuaro“ darbuotojui lipti ant jo nesaugu.

„Užuot mums padėję, gyventojai geriau skambinėja ir skundžia mus savivaldybei ar žurnalistams. Mes negalime visą dieną palikti ten darbuotojo, nes tokių benamių kačių mieste yra daugybė ir mes jas turime gaudyti“, - atsiduso „Nuaro“ atstovė.

Tokie „Nuaro“ atstovų pasiteisinimai nustebino A.Jurevičienę. Jos nuomone, neprofesionalu tikėtis, kad benamę katę ant stogo pagaus 81-erių senolis, kai to niekaip nesugeba padaryti patys „Nuaro“ darbuotojai.

„Jie mums sako - nemaitinkite. Paklusome. Tris dienas valgyti nedavėme. Kas iš to? Vis tiek nepagavo, o mums širdis plyšta į alkanus katinus žiūrint. Baisiausia tai, kad ta katė, atrodo, vėl laukiasi“, - rankomis grąžė moteris.

Pasak jos, per tas savaites, kol vyksta nesėkmingos katės gaudynės, gyvūnėlių maistui pensininkams jau teko išleisti 18 eurų.

„Jei patys nesugeba pagauti, gal tegul gaisrininkus pasikviečia“, - svarstė moteris ir vylėsi, kad „Nuaro“ darbuotojai atsakingiau spręs šią problemą.

Tiesa, kai jau straipsnis buvo parengtas spaudai, A.Jurevičienė paskambino ir pasidžiaugė, kad po žurnalistų skambučio „Nuaro“ darbuotojas vėl buvo atvykęs ir šį sykį sugebėjo pagauti vieną mažą kačiuką. Tačiau pati katė ir dar keli jos palikuonys pasislėpė, tad gaudynių operacija, panašu, dar tęsis.

Kiek turi sugauti, tikslaus plano nėra

Situaciją komentuoja Laima JŪREVIČIENĖ, Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė:

„Metinė sutartis su „Nuaru“ siekia maždaug 25 tūkst. eurų. Nėra tikslaus plano, kiek už tą sumą mieste turi būti pagauta ar sterilizuota gyvūnų. Tiesiog jie vykdo mūsų užsakymus. Pavyzdžiui, šiemet jau yra pagauta 700 įvairių gyvūnų. Iš jų 300 sterilizuoti, 49 atlikta eutanazija. Pernai per visus metus buvo pagauti 1166 gyvūnai, sterilizuoti 157, o 93 atlikta eutanazija. „Nuaro“ darbuotojai ne tik gaudo, sterilizuoja benamius gyvūnus, bet ir turi sudaryti sąlygas, kur dvi savaites juos laikyti, taip pat sprendžia ekstremalias situacijas, kai, pavyzdžiui, reikia gelbėti į upę įkritusį gyvūną. Be to, renka įvairias gaišenas - laukinių gyvūnų irgi.“