respublika.lt

Kas prezidento A.Stulginskio anūką traukia į Lietuvą?

(0)
Publikuota: 2018 lapkričio 12 07:40:10, Irena BABKAUSKIENĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
Prezidento Aleksandro Stulginskio anūkas Jonas Linas Juozevičius prie senelio portreto istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje Kaune. Istorinės prezidentūros archyvo nuotr.

Signataro, antrojo Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio vienturtės dukters Aldonos Stulginskaitės-Juozevičienės sūnus Jonas Linas Juozevičius beveik kasmet aplanko Lietuvą - su žmona Daina buvo čia ir šį rugsėjį. Puikiai lietuviškai kalbantis Jungtinėse Amerikos Valstijose gimęs ir gyvenantis gydytojas reumatologas J.L.Juozevičius visus stulbina savo panašumu į garsųjį senelį.

 

Apie panašumą

63 metų Jonas Linas Juozevičius jau įprato, jog Lietuvoje sutikti žmonės negali atsistebėti jo panašumu į prezidentą A.Stulginskį. „Įdomiausia, kad paveldėjau ir senelio judesius, nors niekada nemačiau jo gyvo. Pirmą kartą, kai su žmona Daina pamatėme kino juostą apie Lietuvos prezidentus ir jame rodytus dokumentinius kadrus, kuriuose buvo prezidentas A.Stulginskis, buvome šokiruoti, - pasakoja J.L.Juozevičius. - Mano žingsniai vaikštant tokie patys, kaip ir jo, petys taip pat linguoja, kalbėdami abu rankas taip pat maskatuojame. Tikrai įdomu, kad ne tik veido bruožai, bet ir judesiai yra genetiškai paveldėti. Nors nesu agronomas, kaip senelis, mokslai man, kaip ir jam, labai patinka. Aš taip pat daug skaitau, domiuosi žiniomis iš pasaulio“.

Apie mamą ir Maironio ašaras

Pasak prezidento anūko, gyvenančio Madisone, Viskonsino valstijoje, kartą per mėnesį jis aplanko Čikagos priemiestyje gyvenančią savo mamą. Vienintelei prezidento Stulginskio dukrai Aldonai Stulginskaitei-Juozevičienei 97 metai, bet ji vis dar gyvena savarankiškai savo bute, vairuoja automobilį. Kasmet baiminasi, jog neišlaikys vairavimo teisės egzamino (pagal Ilinojaus valstijos įstatymą, kasmet laikyti vairavimo egzaminą privaloma žmonėms nuo 80 metų), bet išlaiko.

Pasak J.L.Juozevičiaus, nepaisant sudėtingo mamos gyvenimo, kurį paženklino karas, sovietų ir vokiečių okupacijos, tėvų tremtis, ji visada prisimena, kaip smagu buvo augti Lietuvoje, Jokūbavo dvare. Vienas jos pasakojimas ypač įstrigęs J.L.Juozevičiui. Baigęs prezidento kadenciją, A.Stulginskis su žmona Ona ir dukra apsigyveno Jokūbavo dvare (Kretingos rajone) ir ėmė ūkininkauti. Vasarą Jokūbave būdavo didelė šventė - Oninės. Švęsti Onos vardinių į Jokūbavą suvažiuodavo Palangoje tuo metu atostogaujanti Lietuvos šviesuomenė, tarp jų - ir Maironis. Aldona Stulginskaitė tuomet buvo 6-7 metų mergytė. Per vieną tokią Oninių šventę ji su dar dviem draugėmis suposi sūpynėse ir dainavo lietuviškas dainas. Kai uždainavo „Lietuva brangi“, pamatė, kad netoliese stovi Maironis ir verkia. Mažoji išsigandusi nulėkė pas mamą šaukdama: „Maironis verkia, Maironis verkia“. Onai Stulginskienei tekę dukrą raminti. Ir paaiškinti, kad Maironis, išgirdęs vaikus dainuojant „Lietuva brangi“, dažnai pravirksta.

Apie Stulginskių tremtį

Aleksandras Stulginskis, vienintelis iš prieškario prezidentų nepalikęs savo Tautos, liko sovietų okupuotoje Lietuvoje ir patyrė visas šalį užgriuvusias negandas. 1941 metų birželio 13 dieną jis buvo suimtas ir ištremtas į Krasnojarsko krašto lagerius. Prezidento žmona Ona Stulginskienė ištremta į Komijos regioną. Aldona Stulginskaitė tuo metu mokėsi medicinos kursuose Kaune, tad tremties su tėvais išvengė. Po 2 savaičių mergina gavo laiškelį, kurį atnešė nepažįstamas geraširdis žmogus. Šį laiškelį iš vagono Naujojoje Vilnioje tremties dieną išmetė tėvai, tikėdamiesi, jog laiškas pasieks jų dukrą. Be nurodymų apie buitinius reikalus (ką parduoti, į ką kreiptis, kad paglobotų), laiške Ona Stulginskienė dukrai rašė: „Mes važiuojame nežinoma kryptimi, bet nebijok, žmonės visur gyvena. Sudiev, Aldute, atsimink visur ir visuomet, kad esi katalikė ir lietuvė“. O prezidentas parašė: „Brangi Aldute, sėkmingai baik mokslus, būk geras žmogus, aš nors toli gyvendamas mintimis visuomet su Tavimi. Laiminu tave“. Šį laiškelį A.Stulginskaitė-Juozevičienė tebesaugo.

Baigusi 1944 m. medicinos mokslus Kaune, prezidento dukra ištekėjo už kurso draugo Jono Juozevičiaus - šeima pabėgo į Vakarus. Vokietijoje jiems gimė dukros Ramunė ir Jūratė. Gerokai vėliau, iš Vokietijos emigravus į JAV, šeima susilaukė sūnaus Jono Lino.

Po tėvų tremties A.Stulginskaitė daug metų nieko nežinojo apie juos, kol 1947 m. gavo laišką. Jis buvo siųstas per Raudonąjį Kryžių. Aleksandras Stulginskis jį rašė anglų kalba, nes, pasak prezidento anūko, manė, kad rusai rimčiau žiūrės, kai laiškas bus anglų, o ne lietuvių ar rusų kalba.

Gyvo senelio nematė

„Atsimenu, kai buvau mažas, su mama vis važiuodavome į Čikagos centrą siųsti siuntinius į Lietuvą“, - prisiminimais dalijosi prezidento anūkas. - Seneliai, grįžę iš tremties 1956 metais, labai sunkiai vertėsi, močiutė buvo labai pasiligojusi - ji mirė 1960 metais taip ir nepasimačiusi su savo dukra. Siųsdama siuntinius sunkiai galą su galu suduriančiam seneliui, mama padėjo jam išgyventi Lietuvoje“.

Pasak J.L.Juozevičiaus, jo mama ne kartą prašė Sovietų Sąjungos ambasadoje, kad išleistų A. Stulginskį pas ją, dukart važiavo į Vašingtoną, bet buvusio Lietuvos prezidento sovietai neišleido. „Vyriausioji sesuo Ramunė su mama aplankė Lietuvą ir senelį 1965 metais, - pasakojo J.L.Juozevičius. - Jūratę mama į Lietuvą nusivežė 1967 metais, po kelerių metų su mama į Lietuvą būčiau važiavęs aš, bet senelis 1969 m. mirė. Taip jo nė karto ir nemačiau. Mūsų parapijoje buvo gedulo mišios, labai daug žmonių susirinko pagerbti Lietuvos prezidentą. Tada supratau, koks senelis buvo ypatingas žmogus. Pradėjau daugiau klausinėti mamos apie senelį ir pats pradėjau domėtis jo istorija“.

Labiausiai įstrigę senelio žodžiai, pasak J.L.Juozevičiaus, buvo sesei Ramunei rašytas sveikinimas, kai ji baigė universitetą: „Mūsų, lietuvių, mažai, mes galime išlikti tik savo mokslu, gabumais ir darbštumu“.

Apie paskutinius lietuvius


Paklaustas, iš kur taip gerai moka lietuvių kalbą, prezidento anūkas sakė: „Lietuvių kalbos ir meilės Lietuvai išmokome iš tėvų. Žmonės, emigravę iš Lietuvos po Antrojo pasaulinio karo, bėgo nuo žūties ir tremties, nes savo akimis matė sovietų komunistų smurtą per pirmą okupaciją. Iš gimtinės jie pasitraukė tikėdamiesi, kad grįš į Lietuvą po kelių mėnesių ar metų. Kai suprato, kad Lietuva liks sovietų okupuota, pamanė, kad lietuvių Tauta gali būti nušluota nuo pasaulio paviršiaus, nes smurtas ir tremtys tebesitęsė. Tad pokario tremtinių karta beveik tikėjo, kad jie ir jų vaikai gali būti paskutiniai lietuviai. Todėl ir auklėjo vaikus lietuvybės dvasia. Mes namuose nekalbėdavome angliškai, tik lietuviškai. Buvo organizuojamos lituanistinės mokyklos, būreliai, šventės, kad vaikai galėtų kuo daugiau pasisemti lietuvybės.

Dabar gyvename Madisone, mažesniame, kalbant JAV mastais, universitetiniame miestelyje. Mūsų lietuvių bendruomenė - nedidelė, jai pirmininkauja žmona Daina. Turime tautinių šokių grupę, nedidelį chorą. Per metinę lietuvių bendruomenės šventę susirenka apie 50-80 asmenų“.

Paklaustas apie savo šeimą, prezidento anūkas sakė: „Su žmona turime dukrą Aurutę, gimusią 1993 metais. Ji didžiuojasi, kad yra lietuvė.“

Apie Lietuvą ir jos pokyčius

Prezidento anūkas sako, jam patinka stebėti pokyčius Lietuvoje. „Pirmą kartą Lietuvą aplankiau 1976 metais, tada turistinę kelionę gavau per „Inturistą“ - leido tik 5 dienas pabūti Lietuvoje su privaloma nakvyne Maskvoje. Vilniuje buvome apsistoję „Gintaro“ viešbutyje, prie geležinkelio stoties. Tąkart vaikščiodamas Vilniaus gatvėmis mažai girdėjau lietuvių kalbos, - pasakojo J.L.Juozevičius. - Su giminėmis per vieną dieną apvažinėjome Lietuvą maršrutu Vilnius-Kupiškis (tėvo gimtinė)-Kaunas-Vilnius. Kaime ir Kaune jau girdėjau gražią lietuvių kalbą. Antrą kartą Lietuvoje buvau 1993 metais - viskas buvo kitaip. Vilniuje jau jaučiausi kaip tikrame Lietuvos mieste. Labai įspūdingai atrodė Trispalvė, plevėsuojanti Gedimino bokšte“.

Pasak prezidento anūko, jam patinka atostogauti Lietuvoje. „Mums su žmona patinka ilsėtis Lietuvoje rugsėjo mėnesį. Turistinis sezonas būna pasibaigęs, orai (ypač jei pasitaiko bobų vasara) gan geri. Rugsėjį taip pat vyksta senelio mirties metinių paminėjimas Jokūbavos mokykloje, pavadintoje senelio vardu. Vaikai tą dieną prisimena prezidentą A.Stulginskį, vyksta bėgimo varžybos aplink senąjį Jokūbavo dvaro parką. Visada smagu aplankyti tą mokyklą ir matyti, kaip rūpestingi mokytojai auklėja vaikus, augina gražią Lietuvos ateitį“.

Prezidento anūkas džiaugiasi, jog pasikeitimai, atkūrus Lietuvos Nepriklausmybę 1990 metais, milžiniški - yra kuo didžiuotis. Užaugo nauja karta - darbšti ir siekianti mokslų bei aukštesnių kvalifikacijų. Tas seneliui, pasak J.L.Juozevičiaus, labai patiktų. Tačiau kai kas, jo manymu, nuviltų prezidentą A.Stulginskį. „Mūsų emigravę tėvai, nors ir gerai įsikūrė Amerikoje, daug dėmesio skyrė lietuviškos dvasios puoselėjimui be jokio išskaičiavimo - jiems svarbiau buvo tapti mecenatu lietuvių išeivijos operai ar lituanistinei mokyklai negu vairuoti naujausią automobilį ar gyventi prabangiame name. Mano senelis, kaip ir visi Nepriklausomybės Akto signatarai, buvo pasišventęs gimtinei. Tuo pasišventimu jie kūrė Lietuvą ir tikrai negalvojo apie savo gerbūvį. „Lito tėvu“ vadinamas prelatas Vladas Jurgutis (mamos krikšto tėvas) buvo Lietuvos banko organizatorius, jis, tik pagalvokite, visus pirmuosius banko protokolus surašė ant lagamino, nes V.Jurgučio kambaryje nebuvo stalo. Tikiuosi, kad Lietuvoje vėl atsiras toks idealizmas tarp jaunosios kartos, nes Lietuvai to labai reikia“, - sakė prezidento anūkas.

***

Faktai

Aleksandras Stulginskis gi-mė 1885 02 26 Kutaliuose (Šilalės rajonas)

1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą

1920-1926 m. ėjo Lietuvos Respublikos prezidento pareigas

Mirė 1969 09 22 Kaune, palaidotas Panemunės kapinėse

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s