respublika.lt

Kas peri ne tik pavasarį

(0)
Publikuota: 2014 vasario 23 10:25:43, Selemonas PALTANAVIČIUS, gamtininkas
×

 Arba - mato juos, susigūžia nuo šalčio, pasislepia nuo pūgos, o pašvietus saulutei, skuba medžio viršūnėn, saulės atokaiton, nes taip vasarį reikia daryti. Vargu ar jie tai pasirenka patys - net ir nežinodami savo organizmuose vykstančių pokyčių, jie jaučia malonius dirgiklius ir atitinkamai į juos reaguoja.

Jau daugiau kaip mėnesį mums skardena didžiosios zylės. Jų giesmės po Kalėdų skambėjo vienaip - buvo dar prikimusios, neskaidrios, o vėliau tapo gražiausiu gamtos instrumentu. Tiesa, zylės giesmelė paprastutė, tačiau tokį metą nedaug ką geresnio galime surasti. Beje, jau dabar giedančios pilkosios zylės atlieka sudėtingesnius „kūrinius”, labai išradingai čiulba plėšriosios medšarkės. Rytais palaukėse išskridę burbuliuoja tetervinai, giriose pradeda teksėti kurtiniai, ūbauja naminės pelėdos, šakomis tarškia geniai ir eglutės šakose pačiu skambiausiu sopranissimo suokia nykštukas.

Kol mes galvojame, kad visi dar tik pradeda giedoti ir svajoja apie pavasarį, gamtoje randasi tokių, kurie skuba perėti. Taip taip - jie jau susuko lizdus ir padėjo kiaušinius arba tą darys po dienos kitos. Ne šis vasaris juos paskatino tą daryti: taip jie elgiasi visada, net tikrai šaltą žiemą.

Didžiausias paukščių pasaulio fenomenas - eglinis kryžia-snapis (kitos rūšys - pušinis ir margasparnis Lietuvon užklysta labai retai), kuris suka lizdą ir peri, jauniklius augina žiemą. Pabandykite įsivaizduoti, kokio storio turi būti jų lizdo sienelės, kuo jos išklojamos, išpinamos, kad šaltis neprasismelktų iki dėties. Perinti kryžiasnapio patelė nepalieka lizdo, nes kiaušiniukai atšaltų akimirksniu. Patinėlis gieda kažkur netoliese eglės viršūnėje, čia pat savo kreivu snapu (antsnapio ir posnapio galai nugręžti į skirtingas puses) sklaido kankorėžių žvynelius ir trauko eglių sėkleles. Jos labai maistingos, puikiai tinkančios ir patelei, ir jaunikliams. Kol jaunikliai apsiplunksnuoja, juos šildo tėvai. Dažnai jau vasario viduryje miške galima pamatyti įdomų reiškinį - eglės viršūnėje, apžvarbusioje šarma, ant kankorėžių kekių kopinėja kryžiasnapių šeima. Patinėlis rausvas, patelė - žal-svai gelsva, jaunikliai - raibi, paprastučiai. Jų snapai dar tiesūs, jie negali aižyti kankorėžių, todėl juos turi maitinti tėvai.

Dar gerokai iki žiemos pabaigos į savo lizdą sugrįžta krankliai. Jie ilgai ore šoko savo šokius, vartėsi ir melodingai krunksėjo, kliaugė ir skleidė kitus melodingus garsus. Įdomu tai, kad vasarą jie šiuos garsus ir balsus, sakytum, pamiršta. Taigi - krankliai vasarį, braškant šalčiui ir spindint sniegui, puola tvarkyti senąjį lizdą, į jį neša daugybę rastų kailio skiaučių, plunksnų, šerių. Lizdo sienelė kartais būna beveik sprindžio storio. Kranklienė pradeda perėti nuo pirmojo kiaušinio, nes kasdien padėdama po vieną, jų negali palikti ir laukti paskutiniojo - kiti paprasčiausiai sušaltų. Tačiau įvyksta tik gamtai suprantamas stebuklas: nors kranklienė šildo dėtį nuo pirmo kiaušinio, jis kažkodėl „nesiperi”, o gemalas jame pradeda vystytis tik kartu su paskutinio padėto kiaušinio gemalu.

Dažnai žiemą į savo lizdus ant žemės sugrįžta didieji apuokai. Ne visi jie skuba perėti labai anksti, tačiau būna porų, kurios baltus didelius kiaušinius padeda vasarį. Apuokai peri ilgiau kaip mėnesį, jų apuokiukai išsirita tik kovo gale. Tik gegužei baigiantis jie visiškai apsiplunksnuoja ir pakyla skristi.

Žiemą savo lizdų tvarkymu užimti jūriniai ereliai, riešutinės - jos nesitraukia nuo savo namų ir laukia tik joms suprantamo signalo pradėti dėtis. Tai įvyksta jau ankstyvą pavasarį.

 

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s