respublika.lt
 

Kas mums atrodo valgoma, laukiniams gyvūnams tampa mirtina

2018 vasario mėn. 07 d. 09:52:32
Edita SIAVRIS, zinios@vakarozinios.lt

Atšiauriomis žiemomis laukiniams žvėrims ir paukščiams į akis žvelgia badas. Specialistai primena, kad gyvūnus maitinti reikia tik esant ilgalaikėms ekstremalioms gamtinėms sąlygoms, kai jiems sunku susirasti kiekvienos gyvūno rūšies mitybai būdingo pašaro.

×
nuotr. 1 nuotr.
Kas mums atrodo valgoma, laukiniams gyvūnams tampa mirtina. EPA-Eltos nuotr.

 

Išbadėjęs gyvūnas ėda bet ką

Gausus sniegas, storas jo sluoksnis, per atlydį užsidėjusi ledo pluta ypač išvargina ir žaloja gyvūnų galūnes, kai šie juda ieškodami maisto. Tokioje situacijoje ir paukščiai nebegali susirasti ant žemės nukritusių sėklų. Todėl jiems į pagalbą skuba žmonės. Tačiau ši pagalba neturėtų būti bet kokia - lemta nuotaikos ar savų įsitikinimų. LSMU Veterinarijos akademijos Veterinarijos fakulteto Maisto saugos ir kokybės katedros lektorė Jūratė Kučinskienė akcentuoja, jog laukinius žinduolius (dažniausiai tai kanopiniai žvėrys) reikėtų šerti pasikonsultavus su specialistais - girininkais, gamtininkais, medžiotojais. „Yra keletas reikalavimų tokiam šėrimui: vieta turi būti saugi gyvūnui; įrengtos ėdžios su stogu, kad maisto neveiktų drėgmė ar tiesioginiai saulės spinduliai; maistas turi būti artimas šeriamų gyvūnų rūšių natūraliam maistui ir kokybiškas (nesupelijęs, nesupuvęs, neturintis kokių mechaninių priemaišų), - aiškino specialistė. - Kalbant apie paukščius, čia jau tikrai galime pagelbėti ir savarankiškai, svarbu pradėjus šerti tai daryti visą šaltąjį sezoną ir lesinti tik kokybišku maistu, artimu natūraliam.“

J.Kučinskienė aiškino, jog visi gyvūnai taupo organizmo energijos rezervus, žiemą stengiasi daug nejudėti, tačiau jeigu ėdesio šalia pakankamai nėra, žvėrys priversti eikvoti organizmo resursus ir įveikti didesnius atstumus. Jeigu netoli įrengta šėrykla, gyvūnai įpranta joje ėsti ir nesiblaško po didesnę teritoriją. Tačiau vėlgi svarbu - jei įprantate šerti laukinius žvėris, turite tą daryti visą šaltąjį periodą. „Jeigu pašersime vieną kartą naujoje vietoje, tai dar nereiškia, kad gyvūnai įpras. Jeigu šersime kelias savaites ar mėnesį, tuomet gyvūnai bus įsiminę konkrečią maisto radimo vietą ir nuolatos judės į ją, tikėdamiesi rasti pašaro“, - teigė J.Kučinskienė.

Labai svarbu, jog pašaras būtų nesupelijęs, nesupuvęs. Pašnekovės teigimu, išbadėjęs gyvūnas neturi, iš ko rinktis ir, kad išgyventų, naudojasi bet kokia galimybe pasisotinti. O pasimaitinęs dažnai yra pamerktas žūčiai, neretai ilgose kančiose. „Supelijęs pašaras, ypač grūdai, tai grybų karalija ir jų gaminami mikotoksinai. Mikotoksinai trikdo gyvūno virškinamojo trakto funkcijas; veikia aminorūgščių ir baltymų sintezę; sumažina organizmo imuninį atsaką; pablogina imuniteto susidarymo galimybes prieš patogeninį agentą; sutrikdo reprodukcinę organizmo veiklą, veikia kancerogeniškai“, - aiškino J.Kučinskienė ir pridūrė, jog Jungtinėse Valstijose buvo atvejis, kai išgaišo daug laukinių paukščių. Vėliau buvo nustatyta, kad sparnuočiai nugaišo sulesę trichotecenais (mikotoksinų tipas) užkrėstų žemės riešutų lukštų.

Diegliai nuo duonos


Kita ne mažiau svarbi problema kyla, kai žmonės papildomai šeria paukščius, net tada, kai jie patys gali susirasti maisto. Lektorė J.Kučinskienė tvirtino, jog dėl papildomo šėrimo paukščiai praranda natūralius gebėjimus ieškoti maisto. Blogiausia, kad tų gebėjimų neperduoda ir savo palikuonims. Ypač jauniems paukščiams organizmo augimui bei kaulų stabilizavimui būtinas natūralus gyvūninis ar augalinis maistas. „Druska, mielės ir kiti natūraliai gamtoje nesutinkami produktai ypač kenkia ne tik paukščiams, bet ir žuvims. Šios medžiagos sutrikdo normalų gyvūnų vystymąsi, - grėsmingus faktus atskleidė pašnekovė. - Be to, paukščių viliojimas į tam tikrus telkinius kelia higieninę grėsmę - padidėja populiacija, kuri natūraliai gerokai mažesnė, tiksliau, telkiniuose lieka tiek paukščių, kiek gali jų išsimaitinti. Dėl didelio paukščių skaičiaus vandens telkinyje didėja išmatų kiekis, vyksta pertrešimas. Pradeda augti dumbliai, jie pakeičia deguonies balansą vandens telkinyje. Nesuvirškintos duonos atliekos nusėda į telkinio dugną, jame vyksta ir jų skaidymas, dauginasi bakterijos, kurios vandens paukščiams gali sukelti raumenų paralyžių.“

Tam, kad vandens telkinys „suvirškintų“ 1,5 kg duonos, suvartojama 100 kub. m vandens deguonies. Vadinasi, vandens telkiniai labai parūgštėja ir daro žalą ne tik paukščiams, bet ir telkinio florai bei faunai.

J.Kučinskienė primena, kad duonos gaminiai pavojingi atrajotojams, tokiems kaip stirnos, elniai, danieliai. Mat duonoje esančios rauginės medžiagos (mielės, cukrus, kiti prieskoniai ar priedai) gali sukelti dieglius, kurių pasekmė - gyvūno žūtis. Pašnekovė aiškino, jog maiste esanti druska pavojingiausia šernams, net nedidelis jos kiekis gali sukelti intoksikaciją ir žūtį. Jokiu būdu negalima šerti gyvūnų mišrainėmis, mėsos gaminiais, saldžiais miltų gaminiais - cukrus, riebalai, pridėtiniai maisto E priedai - tai nėra tos medžiagos, kurias natūraliai gyvūnai sutinka savo maisto racione - nesvarbu, kad jie juos ėda - badas juos verčia tai daryti, tačiau fiziologiškai jie negali jų tinkamai suvirškinti, maistas pūva, vyksta intoksikacija, gyvūnų organizmas negauna ir neįsisavina jam reikalingų medžiagų ir jie pasmerkti sirgti ir žūti.

                       

Užs. 5
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PROTRŪKIS: dėl listeriozės protrūkio Pietų Ispanijoje į ligoninę paguldyti 53 asmenys, tarp jų – 18 nėščiųjų ir du naujagimiai.
  • „DYZELGEITAS“: Pietų Korėja skirs baudas bei kels baudžiamąsias bylas prieš „Volkswagen“ ir „Porsche“ dėl jų vaidmens „dyzelgeito“ skandale, kuomet daugybėje dyzelinių automobilių buvo įdiegta programinė įranga, padedanti sukčiauti dėl taršos emisijų.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Ar alkoholio draudimas Rugsėjo 1-ąją - prasmingas?

balsuoti rezultatai

Ar šiandieną pavyktų atkartoti Baltijos kelią?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+15 +18 C

 +11 +12 C

 

 +10 +12 C

+16 +18 C

 +19 +21 C

 

 +21 +23 C

0-4 m/s

 0-3 m/s

 

0-3 m/s

 

USD - 1.1076 PLN - 4.3552
RUB - 73.8360 CHF - 1.0860
GBP - 0.9162 NOK - 9.9638
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis