Nors pavasarį buvo numatomas rekordinis grūdų derlius, javapjūtė parodė, kad jis - šiek tiek didesnis nei pernai. Pasak grūdų augintojų, šis didėjimas - dėl išaugusių pasėlių plotų.
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto prognozėmis, šįmet grūdų derlius turėtų siekti maždaug 5,8 mln. tonų, tai yra šiek tiek daugiau nei praėjusiais metais. Vasarinių javų derliaus laukiama maždaug 2,2 mln. tonų, žieminių - 3,2 mln. tonų. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas „Vakaro žinioms“ teigė, kad žieminiams javams peržiemoti gamtos sąlygos buvo palankios ir pavasarį pasėliai tikrai atrodė labai gerai. Būtent todėl prognozuotas rekordinis grūdų derlius.
„Vis dėlto įsibėgėjusi javapjūtė vieniems ūkininkams atnešė geresnius derlius, kitiems - mažesnius. Vieni džiaugiasi grūdų kokybe, kiti nelabai, nes derlius juos nuvylė“, - sakė jis. Pasak A.Macijausko, kasmet grūdų pasėlių plotai auga, nes dalis ūkininkų iš gyvulininkystės sektoriaus pasitraukia į grūdų auginimo, todėl gali susidaryti įspūdis, kad grūdų derlius kasmet gerėja.
„Tačiau, pavyzdžiui, grūdų augintojas, kuris ir pernai, ir šįmet turėjo 200 hektarų, šiais metais rekordinių derliaus metų nejaučia“, - kalbėjo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas.
Paklaustas, kas turėtų nutikti pasaulio biržose, kokios turėtų būti gamtos sąlygos, grūdų supirkimo kainos, kad ūkininkams būtų gerai, A.Macijauskas pyktelėjo sakydamas, jog niekas ir nesako, kad ūkininkai skundžiasi.
Vyraujantys karščiai pakenkė daliai šalies pasėlių, A.Macijauskas atkreipė dėmesį, kad dėl karščių grūdai sudžiūva ir būna smulkūs. Tą šįmet galima pasakyti apie vasarinius javus. Prognozuojama, kad su miežiais, vasariniais kviečiais bus prasčiau, šių derlingumas bus kur kas mažesnis, negu įprasta Lietuvoje.
Vartotojams aktualu, ar kis duonos kaina parduotuvių lentynose, tačiau, A.Macijausko teigimu, grūdų kaina su duonos kaina neturi nieko bendro. „Duonai ūkininko dalis tėra kokie 7-8 proc. Ar gali grūdų kaina daryti įtaką duonos kainai, kai grūdai tesudaro 8 proc.? Jeigu grūdai pabrangtų ir dvigubai, duona brangtų 8 proc.“, - aiškino jis.
Vidaus rinkoje suvartojama labai nedaug grūdų, iš 5 mln. tonų vidaus rinkos poreikis yra šiek tiek daugiau nei milijonas, visa kita eksportuojama. Pastaraisiais metais grūdai į Klaipėdą eksportui vis daugiau vežami ne tik, kaip įprasta, geležinkelio vagonais, bet ir automobilvežiais.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“