Nepelnytai užmirštas poetas satyrikas Algimantas Pabijūnas kadaise rašė:
Jei pasikliausim vien kaliausėm,
Tikrai toliausiai nukeliausim!
Nukeliavom! Būti įtariamam žmogžudyste geriau, negu būti apkaltintam negrąžinus tikros arba išgalvotos skolos. Žmogžudys teisiamas pagal Baudžiamąjį kodeksą, jam galioja nekaltumo prezumpcija. Skolininkas patenka į Administracinio kodekso girnas, jam nekaltumo prezumpcija netaikoma. Nors trisdešimt pirmas LR Konstitucijos straipsnis dar nepanaikintas, AK jo nepripažįsta. Apkriminalintasis nesės, kol jo kaltu nepripažins teismas, o jei sės, galės apeliacijas siuntinėti ir visokioms organizacijoms skųstis. Apadministracintasis bus nuskalpuotas ne ginčo tvarka be teisės pasiskųsti. Net jei per stebuklą įrodys, kad pažeidimo nepadarė, buvo nubaustas nepagrįstai, susigrąžins nebent dalį nuluptos baudos, ir tai vargu...
Nekaltumo prezumpcija skirta tik nusikaltėliams. Visiems kitiems taikoma kaltės prezumpcija. Išskyrus, aišku, neliečiamuosius. BK ir AK dar būtų pusė bėdos. Didžiausia bėda - įstatymai kuo toliau, tuo uoliau kurpiami taip, kad kalčiausi liktų nepiktybiški piliečiai.
Jei kelių gaideliai skraido nepaisydami nei leistino greičio, nei kelio ženklų, reikia ne aniems plunksnas apipešioti, bet apsunkinti gyvenimą tiems, kas eismo taisyklių laikosi. Ir velkasi tvarkingi vairuotojai trisdešimties km/h greičiu ten, kur galėtų kuo saugiausiai važiuoti dvigubai greičiau. Ir susibruka kamščiai ten, kur nebeliko rodyklių, leidžiančių kiek laisviau sukti dešinėn, nes kažkoks pusgalvis kažkada suko nesidairydamas ir kažką partrenkė. O lakstūnai laksto kaip lakstę. Negaliojo jiems senos taisyklės, negalioja ir naujos. Ir negalios, kol sprando nenusisuks.
Jei kažkas vagia intelektinę nuosavybę, reikia ne vagis gaudyti, bet papildomai apmokestinti tuščias laikmenas, telefonus, fotoaparatus, kompiuterius ir net spausdintuvus. Už ką moku aš, jei mano fotoaparate tik mano darytos nuotraukos, kompiuteryje tik mano nuosavi darbai, muzikos telefonu klausausi - anaiptol ne savo noru - tik tada, kai prireikus prisiskambinti į kokią kontorą robotas užgroja? Valstybė mane apvagino, tai turbūt teks pradėt vogt, tiesiog iš mandagumo, kad valstybė nebūtų melagė... Kita vertus, jei už viską sumokėta iš anksto, tai kokia čia vagystė? Užvis įdomiausia - iš kur neuždirbtų pinigų skirstytojai žino, kieno būtent kūrinys nukniauktas? Kuo atsakingiausiai patikinu: nūdienių „žvaigždžių“ neklausau nei dykai, nei už pinigus! O jei uždedu ant patefono (veikia dar anų laikų aparatūra, norit tikėkit, norit ne) senąjį „Ugnies medžioklės“ variantą, Kernagio atliekamą „Baltąjį Nieką“, Ganelino trio, tai už tuos praėjusio tūkstantmečio vinilus (kaip ir už šio amžiaus „Atalyja“ CD) sąžiningai užmokėjau! Prie „Medžioklės“, jei atmintis neapgauna, net eilėj pastovėti teko. Jei iš varganų mano skatikėlių kokiam nors Selui „kompensuojama“, man čia ne šiaip skriauda - asmeninis įžeidimas, trikdantis sveikatą! Gal galėčiau penkis milijonus neturtinės žalos prisiteisti?
Jei maitinamasi nesveikai, reikia ne gamintojus ir prekybininkus už perchemizuotą, užnuodytą antibiotikais, hormonais bei genetiškai modifikuotą produkciją bausti, bet užversti darželius ir mokyklas naujoviškais valgiaraščiais, o vaikams neaiškios pliurzės nevalgant - apkaltinti tėvus neteisingų mitybos įpročių ugdymu. Betgi, mielieji, iš kur imti sveikus produktus, kai neužterštų beveik nebeliko? Vargu bau balažinkuo nupurkšti įvežtiniai vaisiai ar daržovės sveikiau už kiek mažiau prichemintą vietinę mėsą. Ir kotletai ar ledai iš genetiškai modifikuotos sojos tikrai kenksmingesni už įprastus mėsos bei pieno patiekalus. O sintetiniai skonio stiprikliai (priskirtini sukeliančioms priklausomybę medžiagoms: nuo mažens įpratintiems prie „perspausto“ skonio valgytojams natūralus maistas atrodo beskonis) pavojingesni už cukrų, druską, riebalus... Cukrus, druska, riebalai ir net baubų baubas alkoholis yra dar ir natūralūs konservantai, daug nekaltesni už visur be saiko brukamą sintetiką. Bet drausminami ne maisto nuodytojai ir klastotojai, o pasūdančios sriubą ar apvoliojančios kepsnį džiūvėsėliais virėjos.
Jei kažkas moka algas vokeliuose ar pajamas slepia, reikia ne tikruosius, juoba ne didžiuosius sukčius purtyti, bet įvesti mokesčių „grindis“ visiems - pirmiausia tiems, kas iš tiesų net neapmokestinamo minimumo neuždirba. Neuždirbi - kaltas! Aišku, jei ne amžinas pašalpinis esi. Dvėsk, bet mokėk. Kai padvėsi, pačiam ramiau bus: anapily nei valgyt, nei gert, nei rengtis, nei autis, nei praustis nereikia. Net mokesčių mokėt nereikia! Todėl paskubėk ramybės glėbin, o mes padėsim...
Jei išsigimėliai kankina ir žudo vaikus, reikia ne išsigimėlius tramdyti, bet paversti normalius tėvus įkaitais. Už vaikų krečiamas šunybes atsako tėvai - kalti, kad neauklėja. Bando drausminti įsisiautėjusį vaikelį - kalti, kad smurtauja. Iš kurio šono bežiūrėtum - kalti! Kaip jaučiasi „išgelbėti“ iš šeimos ir nutėkšti globėjams vaikai, gelbėtojams nerūpi. Jiems smagiau kuo ilgiau tėvų nervais pagroti. Čia jau ne šiaip kaltės prezumpcija, čia sadizmas! Be to, neminint trisdešimt pirmojo, vaikų atiminėtojai pažeidžia dar bent tris (20, 21, 24) LR Konstitucijos straipsnius, jei ne daugiau. Kam iš viso ta Konstitucija, jei ne tik seimažmogiai, bet net smulkūs valdininkėliai gali ją špygomis badyti?
Lietuviai kantrūs. Prireikė pradėti atvirai grobti vaikus, kad sunerimtų ir sukrustų ne atskiros grupės, bet nemaža dauguma. Būtų gražu, jei sukrutus pavyktų apginti bent šeimas. Viliuosi, kad pasiseks, bet bijau, kad jau vėloka. Visuotinės kaltybės šarvuotį stabdyti reikėjo anksčiau, kol dar neįsivažiavo. Net jei pasiseks apsaugoti nuo valstybės smurto tėvus ir vaikus, kaltės prezumpcijos taip pigiai neišguisi. Per giliai ir per plačiai ji spėjo šaknis suleisti.
O prasidėjo viskas taip nekaltai - nuo privalomų saugos diržų... Tai buvo pirmas besibraunančios kur nepriklauso valstybės žingsnis į asmeninę erdvę ir pirmas sėkmingas bandymas prisidengus gerais norais niekam nieko pikto nedarantį pilietį paversti nusikaltėliu.
Apetitas auga bevalgant...