respublika.lt

Kaip automobilio šildymas susijęs su globaliniu klimato atšilimu

(0)
Publikuota: 2018 sausio 18 09:22:12, Edita SIAVRIS
×
nuotr. 1 nuotr.
Ar kada susimąstėme, kiek žiemą reikėtų šildyti mašinos variklį? Stasio Žumbio asociatyvi nuotr.

Ar kada susimąstėme, kiek žiemą reikėtų šildyti mašinos variklį? Pasak specialistų, šiuolaikinių automobilių variklių ilgai šildyti nereikia, pakanka vos keliasdešimt sekundžių, taip sumažinsime aplinkos taršą, triukšmą bei sutaupysime sveikatos sau ir kaimynams.

 

Kol lėtai važiuojame, šyla variklis

Visiškai išvengti aplinkos taršos automobilių išmetamosiomis dujomis nepavyks nei mums, nei kitoms šalims, tačiau sumažinti atmosferos taršą keisdami kasdienius įpročius galime. Kad ir kasryt sėsdami prie automobilio vairo.

„Dabartinėse Kelių eismo taisyklėse užfiksuota, kad gyvenamojoje zonoje stovėti įjungus transporto priemonės variklį ilgiau, nei būtina paruošti priemonę važiuoti (nuvalyti sniegą, nupūsti stiklus ir panašiai), yra draudžiama. Automobilį reikia šildyti tiek, kad būtų užtikrintas vairuotojui matomumas ir saugus vairavimas, - aiškino VGTU profesorius dr. Gintautas Bureika (Mobiliųjų mašinų ir geležinkelių transporto katedra). - Anksčiau senuose automobiliuose būdavo karbiuratoriniai varikliai, tai su šaltu varikliu išvis buvo neįmanoma pavažiuoti, nes varikliai gesdavo. Šiuolaikiniai automobilių varikliai užtikrina sklandų važiavimą ir esant minusinei temperatūrai.“ Profesorius atkreipė dėmesį, jog varikliui pašildyti pakanka vos keliasdešimt sekundžių, tik pradžioje važiuoti reikia iš lėto, staigiai nedidinant variklio sūkių. Tokia praktika lemia dvigubą naudą, - kol lėtai važiuojame, šyla variklis, o degalų sąnaudos naudojamos ir važiavimui, ir automobilio šildymui.

„Yra žmonių, kurie šildo automobilio variklį 10-15 minučių, kad jiems būtų užtikrintas komfortas salone, bet to visiškai nereikia mašinos „sveikatos“ atžvilgiu. Ilgas variklio šildymas kiemuose kelia taršą, triukšmą, tai čia jau ne tik aplinkosaugos, sveikatos, bet ir kultūros dalykai“, - kalbėjo G.Bureika.

Pasak profesoriaus, dyzeliniai varikliai yra energiškai efektyvesni, todėl mažiau šilumos išskiria į aplinką. Tokie varikliai įšyla ilgiau nei benzininiai. Tuo tarpu automobilių, varomų suskystintomis naftos dujomis, varikliai pirmiausia pašildomi benzinu, kol įšyla vadinamasis dujų reduktorius, nes suskystintos dujos šaltame ore blogai garuoja. G.Bureika akcentuoja pastaruoju metu gana paplitusią problemą, kai vairuotojai, įsigiję automobilius su kataliziniais neutralizatoriais (jų paskirtis išvalyti išmetamąsias dujas, kurios ir yra taršos šaltinis, skatinantis klimato šiltėjimo procesus), atėjus laikui šiuos keisti paprasčiausiai pašalina juos nepakeisdami naujais.

Kenčia žmonių ir aplinkos sveikata

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė pasakojo, jog miestuose sumažėjusi pramoninė gamyba, taigi žiemos metu vyraujantis taršos šaltinis yra namų kūrenimas ir automobilių transporto išmetamosios dujos. „Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2013 metais paskelbė, kad aplinkos oro tarša yra kancerogenas, vadinasi, mums kyla rizika sirgti vėžio ligomis dėl aplinkos oro taršos“, - teigė ji. Išmetamosiose automobilių dujose yra anglies monoksido, kietųjų dalelių, azoto oksidų, benzpireno ir kitų teršiančių medžiagų. „Dabar vis labiau akcentuojamas ir amoniakas, kuris susidaro dėl cheminių reakcijų išmetamosiose dujose, amoniakas atmosferoje jungiasi su sieros dvideginiu ir azoto oksidais, formuojasi sulfatai ir nitratai, kuriems oksiduojantis susidaro smulkiųjų kietųjų dalelių aerozoliai. Tai pačios baisiausios kancerogeninės medžiagos, kurios patenka giliai į plaučius ir gali sukelti plaučių ar kitų organų vėžį“, - kalbėjo I.Taraškevičienė.

Jos tikinimu, visuomenė turėtų labiau atkreipti dėmesį į tai, kiek jų automobiliai išmeta taršos į aplinką. Žiemos metu dažnas prieš važiuodami šildome automobilio variklį, I.Taraškevičienė prisipažino pati automobilio nešildanti, o pradeda lėtai važiuoti, tuomet automobilis įšyla. „Taip mažiau teršiama aplinka. Kitas dalykas, kai šildomos mašinos daugiabučių ar individualiuose kiemuose, tuomet automobilių dujos patenka gyventojams į patalpas per langus. Autotransporto tarša plinta pažemiui, todėl žmonės jaučia taršos kvapą ir tai sveikatai nėra gerai“, - akcentavo pašnekovė. Mokslininkai pastebi, jog pastaraisiais metais daugiausia šiltnamio efektą skatinančių dujų į aplinką išmeta transporto sektorius. Neabejojama, jog sumažinus atmosferos taršą transporto, energetikos ir žemės ūkio sektoriuose įmanoma pasiekti didžiausią klimato kaitos švelninimo efektą.

Klimatologas dr. Donato Valiuko komentaras:

- Transporto sektorius klimato kaitos atžvilgiu yra vienas didžiausių teršėjų, pirmoje vietoje pramonė, toliau energetika, transportas ir žemės ūkis. Žmogus tokia būtybė, kuri pirmiausia orientuojasi į savo patogumą, bet ne į savo sveikatą. Automobiliu orientuojamės į savo patogumą, paskui žiūrime, kiek jis teršia. Esame vartotojai, dažnai perkame prekes, nepagalvodami, ar mums jų tikrai reikia, naudojamės automobiliais, kai tenka įveikti trumpus atstumus. Kyla klausimas, ar tikrai mums užtenka sąmoningumo? CO2 emisijos išmetamos į aplinką, o tai skatina klimato šiltėjimą. Galbūt neretas susimąstome, štai gražus oras, galėčiau pėsčiomis nueiti pusę kilometro, tačiau čia pat apsigalvojame ir važiuojame automobiliu, nes taip patogiau. Tai čia ta riba, kai turime elgtis atsakingai. Nesakau, kad reikia pamesti protą, jei tenka įveikti ilgesnius atstumus ir neturime laiko. Jeigu mes turime laiko, iš tikrųjų patogiau naudotis viešuoju transportu ir kartu neteršti aplinkos.

Aš pats stengiuosi, kai yra galimybė, eiti pėsčiomis ar naudotis viešuoju transportu. Automobilių skaičius auga, savaime suprantama, kad tai nėra gerai, todėl klimato kaitos požiūriu svarbu, kad būtų kuo naujesnis automobilių parkas, nes nauji automobiliai išmeta mažiau teršalų. Valstybės vizija turėtų būti skatinti tuos, kurie įsigyja hibridinius automobilius, elektromobilius.

Dviem laipsniais pakilusi vidutinė pasaulinė temperatūra iki šimtmečio pabaigos - tai yra optimistinės prognozės. Valstybės siekia, kad būtų du laipsniai, tačiau klimatas neišvengiamai šils, nes šiltnamio dujos, kurios jau yra, ir toliau kels klimato šiltėjimą, taigi dabar svarbu, kad jų neatsirastų dar daugiau ir klimato šiltėjimas nebūtų dar spartesnis. Anglies dvideginis absorbuosis ar bus sugeriamas, tačiau turės praeiti bent keliasdešimt metų. Kitaip sakant, jei net ir šiandien nustotume teršti, būtų nulinė šiltnamio dujų emisija, klimatas vis tiek šiltėtų, kol anglies dvideginis būtų sugeriamas vandenyno ar miškų. Klimato kaita įvardijama kaip didžiausia grėsmė, net vengiama sakyti, kad „pati didžiausia“, bet susirūpinti tuo turime kiekvienas pagal savo galimybes. Jei veikiame taip, kad sumažintume klimato kaitos padarinius, mes jau kovojame su klimato kaita.

 

Užs. 5

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s