Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas optimizuoja priešgaisrinę pagalbą kaimo vietovėse. Nuo šių metų naikinamos 23 savivaldybių ugniagesių komandos, kurios gaisrų gesinimus tik imituoja, mat žmonėms į pagalbą važiuoja po vieną ugniagesį.
Darbą imituoja pusė komandų
„Užteks apsimetinėti, kad mes gerai gesiname gaisrus kaimuose“, - vakar pareiškė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius Remigijus Baniulis, atsakydamas į kritiką dėl savivaldybių (nestatutinių) ugniagesių komandų naikinimo.
Pasak jo, mažinti komandų skaičių savivaldybėse nuspręsta dar nuo 2009-ųjų, kai smarkiai susitraukė šios valstybės savivaldybėms deleguotos funkcijos finansavimas. Tačiau per trejus metus komandų skaičius, esant mažesniam finansavimui, nuo 296 išaugo iki 302.
„Rezultatas - kaimo vietovėse į gaisrą išvažiuoja vienas ugniagesys, - konstatavo R.Baniulis. - Ką jis gali padaryti? Juk vienam žmogui reikia būti prie siurblio, o su švirkštu privalo dirbti kitas. Dabar vaizdas toks: vienas ugniagesys, atvažiavęs gesinti degančio šiukšlių konteinerio, 10-15 min. laukia kitos mašinos ir kito žmogaus. Ar tai darbas? Ar racionaliai leidžiamos lėšos? Juk tai ne gaisro gesinimas, o jo imitacija“.
Darbas taip imituojamas pusėje savivaldybių, o valstybė nestatutiniams ugniagesiams išlaikyti per metus skiria 48 mln. litų.
Bendruomenių saugumas nenukentės
PAGD direktoriaus teigimu, kai bus mažesnis komandų skaičius, jos bus stipresnės. Be to, lėšų reikia ir gaisrų gesinimo techninėms priemonėms, automobilių parkui atnaujinti, mat vidutinis priešgaisrinės apsaugos automobilio amžius yra 27 metai.
Pasak R.Baniulio, pagrindinė atsakomybė už gaisrų gesinimą, už prevencinius darbus įstatymais priskirta valstybinei priešgaisrinei apsaugai, o savivaldybių ugniagesių funkcijos yra tik pagalbinės. Jų darbuotojams taikomi ir mažesni reikalavimai - jie neprivalo, kaip statutiniai ugniagesiai, eiti į ugnį, uždūmintas patalpas, jie nedirba cheminėje, radiacinėje aplinkoje, nenardo, nelipa į aukštį.
„Nemenkinu jų darbo esmės, bet sakau, kad darbas turi būti atliekamas, o ne imituojamas. Nuo to priklauso žmonių gyvybės, sveikata ir turtas, - įsitikinęs R.Baniulis. - Jeigu ant apgriuvusio pastato pakabinsim užrašą „Gaisrinė“, o joje budės vienas ugniagesys, bendruomenė nebus dėl to saugesnė“.
Siūlo prisidėti savivaldybėms
Savivaldybių ugniagesių komandas kuruojantis PAGD direktoriaus pavaduotojas Vygantas Kurkulis aiškino, kad 23 komandų išformavimas visoje Lietuvoje neturės didelės įtakos gaisrų gesinimui.
„Dešimt kilometrų iki gaisro per 15 minučių gali atvažiuoti kiekvienas padalinys. O dabar komandos „dengia“ vienos kitų teritorijas“, - sakė V.Kurkulis. Be to, gaisrų skaičius kaimuose kasmet mažėja.
Pasak V.Kurkulio, Lietuvoje ugniagesių tinklas likęs dar nuo tarybinių laikų ir yra didžiausias tarp visų Baltijos valstybių. Išlaikyti jį valstybei per brangu, nes nuolat kyla kuro, kitų energetinių išteklių kainos.
Gaisrinių uždarymui bažnytkaimiuose besipriešinantiems savivaldybių politikams siūloma rasti lėšų finansuoti komandas, kurioms neužtenka valstybės skirtų pinigų.
R.Baniulio teigimu, savivaldybės, kurios ne politikuoja, o realiai dirba ir rūpinasi savo gyventojų ir jų turto saugumu, jau rado pinigų sukomplektuotoms ugniagesių komandoms išlaikyti.
Algimantas Antanas GREIMAS - Vilkaviškio rajono meras:
Valstybė delegavo savivaldybėms funkciją, bet lėšų jai vykdyti skyrė nepakankamai. O kai nėra pinigų, visada nukenčia silpniausi, šiuo atveju - kaimo žmonės. Pernai ir Vilkaviškio savivaldybė buvo gavusi nurodymą panaikinti Rausvės ugniagesių komandą, bet mes nesutikome. Tuomet nuo sausio 1-osios priešgaisrinė tarnyba nebekvietė komandos gesinti gaisrų. Ji tarsi pakibo ore.
Bet kaip tyčia netoliese, Pašėmeniuose, kilo gaisras - ugniagesiai iš toliau suvažiavo gesinti, o vietiniams nepranešė. Žmonės sukėlė triukšmą, ir teko ieškoti kompromiso. Dabar numatėme 30 tūkst. litų Rausvės komandai išlaikyti. Ko gero, po pusmečio prireiks antra tiek. Bet ne toks didelis čia kąsnis - tik kad ugniagesiai kukliai išsilaikytų. Gal ne visam laikui tas sunkmetis, tikimės, kad valstybė susiprotės ir ras lėšų gyventojų gyvybėms, jų turtui apsaugoti.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
