respublika.lt

2018 rugsėjo 24, pirmadienis

Kaimo vaikai valstybei per brangūs - nėra lėšų juos net į mokyklą nuvežtinuotraukos (13)

2018 sausio mėn. 25 d. 08:20:09
Alia ZINKUVIENĖ, zinios@vakarozinios.lt

Keletas mokinukų, po naujamečių atostogų grįžtančių į pamokas Anykščių rajono Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijoje, liko stovėti Raguvos miestelio autobusų stotelėje nukabinę nosis. Pasikeitė vežėjas, su kuriuo savivaldybė sudariusi sutartį dėl nemokamo mokinių pavėžėjimo, o vaikai neturėjo pinigų bilietams. Nesusipratimas greitai išspręstas, bet jis atskleidė kitą skaudulį - ne visi kaimo vaikai gali mokytis ten, kur nori, nes nemokamai gali keliauti tik iki artimiausios mokyklos.

 

„Mūsų vaikai pasirinkę ne artimiausią mokyklą, nes joje nėra popamokinės veiklos, klasės jungtinės (po 2 ar 3 klases), nėra autobuso nuvykti po pamokų į muzikos, dailės ar sporto mokyklas, reikia mokėti pilną autobuso bilieto kainą - per dieną susidaro 3.40 euro plius dar apie 2 eurus pietums... Vietos mokykloje likę vien pašalpų gavėjų vaikai, daugiau nei pusė mokosi pagal palengvintas programas, tai ką ten veikti gabesniam vaikui? Kaip atrodo Jums, mielieji, ar nėra diskriminuojami kaime gyvenantys vaikai?“ - klausė susirūpinusi mama rajono laikraščio „Anykšta“ interneto komentarų puslapyje.

Pliusai ir minusai

Anykščių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos pareigas einanti Nijolė Pranckevičienė neneigė, kad kelionė į mokyklą ir atgal kompensuojama tik tiems 1-8 klasių mokiniams, kurie važiuoja į artimiausią mokyklą.

„Išimtis yra tik lankantiems Anykščių meno ir dailės, muzikos mokyklas bei sporto centrą, - sakė ji. - Na, o nuo 9 klasės moksleiviai jau gali važiuoti į bet kurią mokyklą, ir pavėžėjimas iki 40 km kompensuojamas“.

Tokia tvarka atsirado 2013 m., kai Seimas pakeitė Transporto lengvatų įstatymą - parlamentarams pasirodė, kad tėvų ambicijos leisti vaiką į geresnę mokyklą, negu mokėsi patys, nepagrįstos, o jeigu taip pageidauja, tegul patys ir sumoka už vaiko kelionę.

N.Pranckevičienė sako suprantanti mamos, nenorinčios, kad jos vaikas mokytųsi jungtinėje klasėje, nuogąstavimus.

„Jeigu mokykloje yra du pirmokėliai, mokomi jungtinėje klasėje su dar trimis antrokais ir keturiais trečiokais, iš tiesų toks ugdymas, kaip reikalaujama dabar, kad svarbiausia ne žinios, o mokėjimas jas susirasti ir naudotis, kad bendrosios kompetencijos svarbiau už žinių „įkalimą“, neįmanomas. Su dviem trimis vaikais nepritaikysi nei grupinio darbo, nei įvairių kitų naujoviškų metodų“, - teigė ji.

Tačiau minusų turi ir kitas pasirinkimas, kai vaikai vežami į mokyklą už 20-30 kilometrų, nes turi keltis su aušra, klases pasiekia likus daug laiko iki pamokų pradžios ir nežinia kuo užsiima.

„Bet šiuo atveju pliusai neabejotinai yra mokinio socializacija, ugdymo kokybė ir kiti dalykai“, - sakė N.Pranckevičienė.

Mokyklą sugriovė konfliktai

Raguvėlės bendruomenės pirmininkas Nerijus Skaržauskas priminė, kad prieš penkerius metus miestelyje buvo pagrindinė mokykla su daugybe mokinių, bet labai greitai subyrėjo atėjus naujai direktorei.

„Vadovė buvo labai konfliktiška, ir mes, tėvai, rašėme raštus savivaldybei, prašėme pakeisti direktorę ir taip išsaugoti mokyklą, tačiau niekas dėmesio nekreipė. Tada visi tėvai iš ten atsiėmė savo vaikus ir pradėjo leisti į kitas mokyklas“, - griūties istoriją atpasakojo N.Skaržauskas.

Šiuo metu Raguvėlės gyventojų vaikai keliauja į Panevėžio rajone esančias Raguvos bei Velžio gimnazijas, kurios jų parsivežti siunčia savo geltonuosius autobusiukus.

„Į Troškūnų gimnaziją savo vaikus leidžia gal tik viena Raguvėlės šeima, - sakė N. Skaržauskas. - Tėvams neuždrausi norėti geriausio savo vaikams. Kur mokytojai geresni, ten vaikams mokytis ir patinka, ir geriau sekasi“.

Tėvų pasirinkimas - negailestingas

Laisvė tėvams rinktis mokyklą pernai skaudžiai smogė keletui Panevėžio miesto mokyklų - kai kurios tesurinko po 1-2 klasių komplektus, nors anksčiau turėjo po 5-6. Savivaldybei teko perbraižyti švietimo žemėlapį.

Panevėžio savivaldybės vicemeras Petras Luomanas tuomet išgarsėjo sparnuota fraze: „Nebe kolūkių laikai, kai atimdavo pasą, kad žmogus neišvažiuotų“.

„Vakaro žinių“ paklaustas, kodėl tas laisvas pasirinkimas kaimo vietovėse gyvenantiems mokiniams papildomai kainuoja, P.Luomanas pripažino, kad kalta „įstatymo raidė“: „Priimta tvarka, kad būtų taupomos lėšos, ir galbūt tokia savivaldybių politika, kad nebėgiotų vaikai per kelias mokyklas, ieškodami didesnių, nes kartu išeina ir „mokinio krepšeliai“.

Visgi mokyklų uždarinėjimas mažuose miesteliuose, P.Luomano vertinimu, yra tiesiausias kelias į regionų sunaikinimą.

„Man regis, mokyklų vadovams tiesiog trūksta fantazijos, - sakė vicemeras. - Juk galima įsteigti daugiafunkcį centrą, įtraukti miestelio bendruomenę. Vaikai ten gali pamokas ruošti, reikia paieškoti galimybių jiems save realizuoti popamokinėje veikloje. Aišku, tai kainuoja, bet bendras valstybės biudžetas neblogai surenkamas, reikia tik išmintingai padalinti. O kai dabar taip garsiai trimituojama apie regionų plėtrą, tai be dėmesio kaimiškoms savivaldybėms ji tikrai niekada neįvyks.

- Kas jums atrodo svarbiau - ugdyti vaikus tinkamoje aplinkoje ar žūtbūt išlaikyti kaimo mokyklą?
- „Vakaro žinios“ teiravosi Lietuvos tėvų forumo tarybos nario Dariaus TREČIAKAUSKO.


- Kaip tėvas, visada sakiau ir sakysiu, kad prioritetas turi būti vaikas. Tėvai ir pagal mūsų Konstituciją, ir pagal tarptautinius žmogaus teisių dokumentus turi teisę parenkant savo vaikams ugdymo įstaigą.

- Bet įstatymas tą pasirinkimą apribojo artimiausia mokykla.

- Manau, kad negali būti toks požiūris nė vieno valstybės tarnautojo, nė vieno politiko ar savivaldybės mero. Kiekvienas vaikas turi lankyti tą mokyklą, kur jis bus kokybiškai ugdomas, ir jis turi būti pavėžėjamas į tą jam geriausią mokyklą. Šis apribojimas pažeidžia mūsų valstybės Konstituciją, diskriminuoja vaikus, ypač jeigu jų tėvai nėra pasiturintys.

- Tai buvo padaryta Seime, siekiant mažinti išlaidas mokinių pavėžėjimui ir kad netektų uždaryti kaimo mokyklų. Ar šie tikslai pateisina priemones?

- Kaip valstybės pilietis manau, kad labai svarbu išsaugoti tuos kultūros ir švietimo židinius, kurie dar likę mažuose miesteliuose, kaimuose. Ir būtent politikų - šis graikiškos kilmės žodis reiškia „daug tikslų“ - uždavinys yra suderinti viską taip, kad nebūtų pažeisti vaiko interesai, bet ir kad kaimas neliktų kultūrinėje tamsoje. Vienareikšmio atsakymo tokiose sudėtingose situacijose nėra, tenka eiti į kompromisus, rasti bendrą vidurio kelią, kuris tenkintų abi puses.

- Arba atitiktų ekonomines valstybės galimybes?

- Tai nėra geriausias būdas. Švietimas, kultūra, socialiniai klausimai negali būti vertinami vien tik per pinigus. Manau, kad atsižvelgiant į gyventojų, o šiuo atveju - į vaikų, interesus būtina suaktyvinti vidaus resursus, pirmiausia žmogiškuosius. Jeigu miestelyje nėra vaikų, tai viena, bet jeigu jie iš ten bėga į kitas mokyklas - visai kita. Mokykla neišliks, jeigu neturi vadovo, kuris gebėtų suburti kolektyvą, organizuoti ugdymosi procesą taip patraukliai, kad vaikai tiesiog veržtųsi į tą mokyklą. O jeigu dar būtų priimtas įstatymas dėl vienodo valstybinių ir nevalstybinių mokyklų finansavimo, neabejoju, atsirastų daugybė pažangių, naujoviškų, puikių ugdymo įstaigų, kurios iš karto „nusiurbtų“ labai didelę dalį moksleivių iš neefektyvių, senais metodais dirbančių ir neįdomių valstybinių mokyklų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (13)

  • Jau tos mokyklos 2018 sausio mėn. 25 d. 17:38:45

    "jaučiu, kad mokykla neįdiegė dalykų, kurių reikia
    gyvenimui."-Mažule,tik nepergyvenk.Gyvenimas sudiegs viską,ko
    prireiks.Jis toks.

  • Vilniaus nuomone 2018 sausio mėn. 25 d. 17:06:16

    Kaimas seniai nurasytas,is kur ten dar vaikai?

  • Na, o kam 2018 sausio mėn. 25 d. 14:30:22

    kaimietukams mokslas, o kas dirbs dvarponių žemes ,nes jų visi vaikai
    užsieniuose, o žemė tūkstančiais hektarų tai Lietuvoje.Vietoje vienas
    kitą pamokys kaip vairuoti traktorių ar kombainą laukuose ir pagal ūkio
    darbus kokį nuspausti jungtuką kompiuteryje ir mini laukais juk ne
    keliais ir niekas netrukdo,nes sodybų tuoj neliks Lietuvoje.tai kokio dar
    mokslo.O jei , kuris dar truputį pasimokys, tai tuoj didesnio rublio
    paprašys.

  • Aistė 2018 sausio mėn. 25 d. 13:25:16

    Švietimo sistema apskritai labai bloga. Labai nežiūrima į žmogų,
    trūksta individualaus žvilgsnio į kiekvieną. Visi kaip robotukai
    gaminami. Pati neseniai baigiau mokyklą ir jaučiu, kad mokykla neįdiegė
    dalykų, kurių reikia gyvenimui.

  • Kazimieras 2018 sausio mėn. 25 d. 12:56:35

    Mokyklos nutolusios nuo mokinių. Apskritai mokyklose viskas dar persmelkta
    senais laikais, vadovaujamasi tų laikų klaidingomis nuostatomis.
    Tautiškumo, tautinio ugdymo nėra.

  • Ieva 2018 sausio mėn. 25 d. 12:54:46

    Man apskritai švietimo situacija atrodo liūdnoka vien dėl to, kad
    mokyklose moko vienų dalykų, o aktualūs kiti. Švietimo situacija
    apskritai liūdna. Aš esu iš Jurbarko, tai ten yra daug uždarytų
    pagrindinių mokyklų, gimnazijų.

  • šitoks 2018 sausio mėn. 25 d. 12:17:22

    švietimas tik gojų vaikams

  • senis 2018 sausio mėn. 25 d. 12:15:51

    uzmirskime tarybinius prietarus, kad vaikus reikia mokyti. Okupantai
    pristate mokyklu, vaiku darzeliu, kulturnamiu, pritiese, gyvates, keliu,
    asfaltavo juos, dare melioracija, kur norejai galejai nuvaziuoti autobusu
    uz kapeikas. Uzmirskime, kai pinigu uzteko visiems. Dziaukimes, kad turime
    elita kuris isisavina visus pinigus. Jiems pinigai, pagarba. Mums
    nepriklausomybe ir Aktas. Aktas, nelabai tikras, tik nuorasas, bet mulkiams
    tiks.

  • Ugnė 2018 sausio mėn. 25 d. 11:50:46

    Mokykla yra atsilikusi. Mano laikais, 2005 metais, mokykloje dar buvo
    mokomasi iš senos medžiagos. Studijuojant tas skirtumas labai
    išryškėjo. Vidurinių ir aukštųjų mokyklų sistemos turėtų būti
    susijusios. Galima mokytis iš užsienio praktikos.

  • Giedrė 2018 sausio mėn. 25 d. 11:48:24

    Mokykla nutolo nuo vaikų, bet daugiau gal ne atstumo prasme, bet
    bendražmogiško žiūrėjimo į vaikus prasme. Mokytojai gyvena sau,
    moksleiviai sau, šeimos sau ir tarpusavyje niekas nesikalba.
    Susvetimėjimas didžiulis.

  • Aivaras 2018 sausio mėn. 25 d. 11:40:13

    Veža, vežė- nuvežti.

  • pensininkas 2018 sausio mėn. 25 d. 10:56:00

    "Nesusipratimas greitai išspręstas, bet jis atskleidė kitą skaudulį -
    ne visi kaimo vaikai gali mokytis ten, kur nori, nes nemokamai gali
    keliauti tik iki artimiausios mokyklos."-jei nori vaikus mokinti muzikos,
    kad sportotu ir tt reikia pakrapstit pinigine, bet nenoreti kad jusu vaikua
    islaikytu kiti. taigal israjono pakrascio reikia vezti jusu vaikus i rajono
    centra?

  • na 2018 sausio mėn. 25 d. 10:45:33

    va taip mes ir "gaiviname" regionus...

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KATASTROFA: Tunise gausios liūtys ir potvyniai pareikalavo mažiausiai keturių žmonių gyvybių; Šiaurės rytinėje Nabulo provincijoje gelbėjimo komandos rado dviejų pagyvenusių vyrų ir dviejų jaunų moterų kūnus.
  • TRAGEDIJA: per sukilėlių ataką neramiuose Kongo Demokratinės Respublikos rytuose, Benio mieste, žuvo 16 žmonių, tarp kurių 12 civilių ir keturi kariai arba sukilėliai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. V.Tomkus: nuo atgimimo iki išsigimimo
2. V.Vyšniausko kalba, pasakyta Seime, Sąjūdžio jubiliejaus proga
3. Disidentė, vienuolė Nijolė Sadūnaitė: Abu popiežiai suprato mūsų kančią
4. Įstatymai rašomi „iš pilvo“
5. Į politiką eina jau prasiskolinę žmonės
6. Rolandas Paksas. Neturi likti ginklų ir kariuomenių Baltijos šalyse bei Karaliaučiuje
7. Prezidentei krizė buvo pelninga
8. Vilniečiai atvykstantį popiežių pasitiks užversti kalnais šiukšlių
9. O.Strikulienė: Kas verks sumažinus Seimo narių skaičių?
10. Parlamentas tirs žinomų šviesuolių KGB šmeižto istoriją
11. Už vizitą pas gydytoją mokėti teks ne visiems
12. Arvydas Juozaitis stoja į kovą
13. Iš Žmogaus teisių komiteto pirmininko posto varomas P.Gražulis: Esu labiausiai tinkamas ginti žmogaus teises
14. O.Strikulienė: Žmonės patys neina balsuoti, o paskui bloga valdžia piktinasi!
15. T.B.Burauskaitė: Padarėme tai, ką liepė Seimas
16. Nekultūringa politika
17. O.Strikulienė: Du politikai, taikos balandžiais lakstantys
18. F.Kauzonas: Parduodamas Europos vidurys!
19. Bausti reikia tikruosius žudikus
20. Perki internetu, malonėk susimokėti... už orą
21. Sumindžiotos mūsų istorinės relikvijos
22. Ar ne laikas grąžinti skolą Mažvydui?
23. Vaidindami demokratišką valstybę pamiršome, kas ta demokratija yra
24. „Auksinių šaukštų“ istorija dar nebaigta
25. O.Strikulienė: Nieko naujo. Valdžios fikusai tik kaitaliojasi su kaktusais
reklama
DARBAS ADMIN

Ar jums yra tekę gauti padirbtų pinigų?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +6 +9 C

   +6  +9 C

 

   +5  +8 C

  +11  +15 C

   +12  +11 C

 

   +10  +12 C

  1-6 m/s

 0-4 m/s

 

    1-6 m/s

 

reklama
Ukis 2018