Kaimai tuštėja - kapinaitės nyksta. Miestai perpildyti - laidoti nėra kur

2013 sausio mėn. 30 d. 09:11:52 Perskaitė 2190

Šiais laikais atgulti amžinajam poilsiui gali būti ir ne taip paprasta. Miestų kapinės perpildytos, pamažu kyla kolumbariumai, bet vietų juose kainos paprastam žmogui nebus įkandamos. Etnologai susirūpinę ne kapaviečių trūkumu, o informacijos stoka dėl kitokių laidojimo būdų, kurie šias problemas išspręstų.

„Vakaro žinių“ žurnalistams pasidomėjus, ar artimiausiais metais didžiuosiuose Lietuvos miestuose nepristigs vietos tinkamai atsisveikinti su mirusiaisiais skiriant jiems atilsio vietą, paaiškėjo, kad vietos kapavietėms vis mažėja, o sprendimai, kaip įveikti šią problemą, nepasiteisina.

Kebli padėtis

Nors Kaune veikiančių kapinių yra net 16, vos vienose jų galima kurti naujas kapavietes. Anot Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ vadovo Algirdo Verbicko, numatoma kapines praplėsti Petrašiūnuose.

„Su dabartiniu kapaviečių skaičiumi Kaune dar galima „ištraukti“ apie metus. Bet tik dėl to, kad 80 procentų žmonių laidojami šeimos kapavietėse“, - situaciją apžvelgė A.Verbickas.

Jo teigimu, padėtį gerina tik prieš pat praėjusias Vėlines pastatytas kolumbariumas.

„Iš 200 vietų ketvirtadalis jau užimta, tačiau pastebėta, jog žmonės vis dėl to labiau linkę į tradicinį laidojimo būdą“, - konstatavo A.Verbickas.

Vieta Kauno kolumbariume atsieina apie 800 litų

Taupymo režimas

Neką geresnė situacija ir Šiauliuose. Mieste yra vienos veikiančios ir vienos riboto naudojimo kapinės. Prieš keletą metų Šiaulių miesto savivaldybės atstovai patikino, jog situacija išliks stabili porą metų. Taip pat praėjusių metų pavasarį turėjo iškilti naujas kolumbariumas. Keletas metų jau praėjo, bet amžinojo poilsio problema išliko lygiai tokia pati.

Šiaulių savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo Arūno Adomaičio teigimu, šiemet miesto biudžete lėšos numatomos tik techniniam projektui rengti.

„Turime parengę grafiką statyti naujas miesto kapines. Šiuo metu rengiami planavimo dokumentai ir planuojama kapines turėti 2015-aisiais“, - tikėjosi A.Adomaitis.

Palaidoti paskutiniai mirusieji

Konkrečių planų, ką daryti su perpildytomis kapinėmis, neturi ir Panevėžys. Anot savivaldybės Miesto ūkio skyriaus direktoriaus Antano Karalevičiaus, miesto kapinėse vietos baigiasi jau šiomis dienomis. „Teiksime naujų kapaviečių skyrimą esamose pagrindinėse Panevėžio rajono kapinėse Šilaičių kaime. Dabar esame įrengę naują kapinių pradžią, tai kokiems metams gal ir užteks“, - vylėsi A.Karalevičius.

Šių metų viduryje Panevėžyje planuojamos kolumbariumo statybos.

Vieta kolumbariume - 2000 litų

Uostamiestyje situacija kiek geresnė, ir dėl kapaviečių jaudintis dar neverta. Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Kapinių priežiūros poskyrio vedėjos Zinos Stankienės, vietos dar tikrai yra.Tiesa, metai iš metų rengtas naujo kolumbariumo projektas vis dar dokumentų lygmenyje. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento vadovas Liudvikas Dūda teigė, jog viskas sustoję, nes neatsirado investuotojo pastarajam statyti.

„Yra rengiamos paslaugos, pirkimo sąlygos ir ieškomas investuotojas kolumbariumo statybai. Tačiau visas projektas dar tik dėliojamas į vietas, nes net neaišku, kelių vietų šis statinys bus. Savivaldybė kolumbariumui numatė tik vietą Lebartų kapinėse, o lėšų skirti tiesiog finansiškai nepajėgi“, - situaciją apžvelgė L.Dūda.

L.Dūdos teigimu, dabar, kadangi ieškoma privataus investuotojo, vietos bus mokamos.

„Vieta, mano manymu, galėtų kainuoti nuo 1000 iki 2000 litų“, - svarstė departamento vadovas.

Dar užtenka

Vilnius bene vienintelis iš didžiųjų miestų gali pasigirti, kad laidojimo vietų pakanka. Naujas kapavietes galima gauti Karveliškių ir Liepynės kapinėse. Riboto laidojimo kapinėse - Saulės, Rasų, Bernardinų, Verkių, Saltoniškių ir Sudervės - naujos kapavietės nebeformuojamos, tačiau galima laidoti esamose (kur jau palaidota) kapavietėse, formuojant naujus kapus arba pakartotinai laidojant į jau esamus.

Sostinėje kremuotų palaikų per metus palaidojama iki šimto, tačiau, pasak Vilniaus miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Mikalauskienės, poreikis vis kyla, todėl sostinėje planuojama įrengti dar du kolumbariumus.

„Veikiantis kolumbariumas yra Liepynės kapinėse, ateityje planuojama statyti kolumbariumus Karveliškių ir Sudervės kapinėse“, - apie kolumbariumų paklausą kalbėjo I.Mikalauskienė.

Rimantas Balsys - Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, etnologas:

Per pastaruosius penkiasdešimt metų pasikeitė gyventojų santykis mieste ir kaime. Vyko judėjimas iš kaimo į miestą, tai natūralu, kur yra gyvieji, ten ir mirusieji. Ir tai yra praktinis pobūdis, nes mirusieji, kad ir už ribos, turi būti šalia. O žmogus prižiūri savo artimojo kapą ir nori turėti jį arčiau. Tai urbanizacijos padarinys.

Vis dėlto situacijos pakeisti negalime ir turime ieškoti gudresnių laidojimo formų. Kremavimas šiuo atveju yra viena iš išeičių. Esančių kapinių teritorijose pastatytų kolumbariumų užtektų labai ilgam, kartu nebekiltų problemų dėl vietos.

Bet čia reikia tam tikro susitarimo ir plačios diskusijos. Lietuvoje patyliukais pradėta kremuoti, tačiau apie patį ritualą beveik nekalbama.

Tai turėtų būti rimta plati diskusija su religijotyrininkais, etnologais, sociologais, teologais. Žmonės dažnai bijo tokio laidojimo būdo, nes nežino, kaip tokiame procese elgtis: ar nešti gėlių, ar vainiką ir panašiai. Nesukurta jokia ritualo koncepcija.

Taip pat įstatymiškai nėra apibrėžtų dalykų, pavyzdžiui, pelenų išbarstymas. Jis yra absoliučiai nereglamentuotas. Tai taip pat spręstų vietų trūkumo klausimą.

O vietų kolumbariumuose įkainojimo klausimą turėtų analizuoti ir politikai. Mat tai paliečia ir socialines žmonių problemos. Tai turėtų būti siejama su žmonių pragyvenimo lygiu.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net