respublika.lt

Kad vaikų keliai į mokyklą ir į namus būtų saugūs

(0)
Publikuota: 2021 rugpjūčio 30 15:36:22, Vidmantas MISEVIČIUS
×
nuotr. 1 nuotr.
Kad ir kaip siekiama, jog moksleivių kelionės į mokyklą ir namo būtų saugios, apie į avarijas patekusius geltonuosius autobusiukus girdime kasmet. Redakcijos archyvo nuotr.

Rugsėjį į miestus grįžta vasarą kaimuose ar stovyklose leidę vaikai. Praktika rodo, kad pirmąsias rugsėjo savaites jie būna atsipalaidavę ir, nepaisant visų prevencijos priemonių, nelaimių gatvėse išvengti nepavyksta, todėl ypač atsargūs turėtų būti visų transporto priemonių vairuotojai. Šiųmetis rugsėjis, pasak saugaus eismo eksperto Stasio Brundzos, dėl pastarojo meto specifikos ir įsigalėjusių naujų madų, eismo dalyviams sukurs papildomų iššūkių, todėl problemų keliuose gali tik daugėti.

 


Siautėjantys paspirtukininkai

Pirmas iššūkis, S.Brundzos teigimu, taps vis labiau populiarėjantys, nors ir formaliai prilyginti dviračiams, tačiau faktiškai jokiomis taisyklėmis nevaržomi elektriniai paspirtukai ir jų vairuotojai.

„Sutinku, kad tai ekologiškas ir patogus transportas, tačiau jo naudojimo tvarka, nenorint sulaukti nelaimių, turi būti griežčiau reglamentuota bei kontroliuojama. Paspirtukais naudojasi tiek maži, tiek dideli, tačiau labai retai kada išvysi šalmą dėvinčius vairuotojus, jau nekalbant apie papildomas apsaugos priemones. O juk lekia tie paspirtukai tikrai ne mažesniu greičiu negu dviračiai, tad manau, bent jau šalmai visiems turėtų būti privalomi. Tikslinga būtų užtikrinti ir tai, kad jais besinaudojantis jaunimas žinotų bent Kelių eismo taisyklių pradmenis ir skirtų kelio ženklus, - pastebėjimais dalijosi ekspertas. - Praverstų ir ryškūs drabužiai ar atšvaitai, su jais paspirtukininkai būtų geriau pastebimi. Tas pats pasakytina ir apie pačius paspirtukus - tik vienetai turi priekinį ir galinį žibintus, nekalbant apie garsinius signalus. Dalis paspirtukų turi tik priekinius, o dalis - iš viso neturi jokių šviesų. Turint omenyje tai, kad vakarai darosi vis tamsesni, visa tai suponuoja naujas problemas."

Kitas momentas, į kurį atkreipė dėmesį automobilių sporto veteranas, yra paspirtukininkų požiūris į savo saugumą. Taip pat pastebima, kad pastaraisiais metais galvos ir veido traumas vis dažniau patiria dviratininkai (paspirtukai į atskirą kategoriją, deja, neišskiriami - aut. past.). S.Brundzos nuomone, galima daryti prielaidą, kad į avarijas vis dažniau patenka būtent paspirtukininkai, todėl jiems apsaugos yra svarbesnės negu dviratininkams. Nepaisant to, dviese ant vieno paspirtuko lekiantys, jokių apsaugų nedėvintys ir dažnai KET nepaisantys paspirtukininkai jau tapo mūsų kelių kasdienybe. Ekspertas nuogąstauja, kad rimčiau problema bus pradėta domėtis tik po kokio nors rimtesnio incidento, o iki tol valdžia į viską žiūrės „pro pirštus". Nors sunerimti jau dabar yra dėl ko - per septynis šių metų mėnesius keliuose žuvo 75 žmonės, 8 iš jų - dviratininkai.

Nesaugūs pėstieji

Kitas eismo dalyvių laukiantis iššūkis, specialisto vertinimu, yra Lietuvos miestų ir miestelių perėjos.

„Remiantis kelerių metų statistika, buvo paskaičiuota, kad maždaug trečdalis pėsčiųjų sužalojami arba net žūva pėsčiųjų perėjose. Per pirmus septynis šių metų mėnesius situacija yra kur kas blogesnė - iš 12 žuvusių pėsčiųjų 6 žuvo perėjose, o iš 306 sužeistų perėjose sužaloti 129. Apie neblaivius vairuotojus šiandien nekalbėsime, nes problemų užtenka ir be jų. Viena pagrindinių - netinkamas perėjų žymėjimas. Tarptautiniuose susitarimuose - 1968 metų Vienos bei Kelio ženklų ir signalų konvencijoje - yra aiškiai pasakyta, kad perėja turi būti žymima „zebru". Gaila, kad pas mus buvo nuspręsta pataupyti ir reguliuojamos perėjos dažnai žymimos ne „zebru", o tik punktyrine linija, todėl šis „taupymas" jau kainavo ne vieną gyvybę ir, tikėtina, kainuos dar daugiau", - niūrią tiesą įvardijo specialistas.

Tai, pasak jo, lemia kelios aplinkybės. Pirmiausia, tamsiu paros metu tamsiais drabužiais vilkintys pėstieji būna blogiau matomi. Ypatingai juos sudėtinga pastebėti esant blogam orui ar sukant sankryžose. Priversti visus pėsčiuosius nešioti atšvaitus tikrai nepavyks, tad šią funkciją, bent iš dalies, galėtų atlikti aiškiai matomos pėsčiųjų perėjos.

„Jeigu jos visos būtų „zebrai", tai, manau, ne tik drausmintų vairuotojus, bet ir geriau šviesiame fone būtų matomi patys pėstieji. Juk reikia tiek nedaug, kad eismo saugumas miestuose padidėtų. Tačiau, deja, ir čia kažin ko laukiama", - teigė S.Brundza.

Kelionė namo

Trečias iššūkis, su kuriuo netrukus susidurs mažesnių miestelių ar toliau nuo miestų esančių gyvenviečių vairuotojai, yra mokyklinis transportas.

„Viena vertus, dėl karantinų ir suvaržymų mokyklinio transporto keliuose ilgą laiką nebuvo. Kita, kaip jau esame minėję, dabartinis transportas nėra toks saugus, koks galėtų būti. Kad ir tie patys, ne visada gerai įžiūrimi, oranžiniai švyturėliai. Juk jie dega tik tada, kai autobuso durys būna atviros. Šioms užsidarius, švyturėliai užgęsta, nors, manau, jie turėtų mirksėti ir autobusui pajudėjus. Tai būtų įspėjimas kitų transporto priemonių vairuotojams, nes būtent tuomet, kai autobusiukas pajuda, vaikai, jeigu jų niekas neprižiūri, nusprendžia eiti per gatvę. Ir kartais jie tai daro neleistinose vietose. Kadangi vaikai paprastai eina pro autobuso galą, jų nepastebi priešinga kryptimi atvažiuojantys vairuotojai. Tokių incidentų jau yra buvę ir tikrai bus dar", - perspėjo S.Brundza.

Visai kitaip situacija, specialisto vertinimu, atrodytų, jeigu priartėję prie stovinčio mokyklinio autobuso vairuotojai sumažintų greitį arba išvis sustotų ir palauktų, kol šis nuvažiuos nuo stotelės. Tuomet kelias būtų aiškiai matomas ir net jeigu koks vaikas bėgtų per gatvę neleistinoje vietoje, susidūrimo būtų galima nesunkiai išvengti.

„Jeigu yra problema, galima rasti ir jos sprendimo būdą. Deja, kiek tenka bendrauti su atsakingomis institucijomis, jos mieliau užsiima atsirašinėjimu, o ne realiais darbais. O tuo metu šalies keliuose ir gatvėse toliau žūsta žmonės", - niūria gaidele pokalbį baigė S.Brundza.

Prevencija bus, bet ar jos užteks?

Rugsėjo pradžiai ruošiasi ir šalies pareigūnai, numatę prevencines priemones eismo saugumui gerinti.

Visą rugsėjo mėnesį bus skiriamas dėmesys sustiprintai eismo kontrolei prie ugdymo įstaigų.

Rugsėjo 1-4 d. bus tikrinama, ar pėstieji ir dviratininkai tamsiuoju paros metu naudoja atšvaitus, ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais ir kt.

Rugsėjo 6-11 d. numatyta kontroliuoti pavojingą ir chuliganišką vairavimą, manevravimą, lenkimą, kur tai draudžiama daryti, važiavimą per sankryžas, šviesoforo paisymą.

Rugsėjo 6-10 d. bus kontroliuojama, ar vairuotojai, neturintys laisvų rankų įrangos, vairuodami naudojasi mobiliojo ryšio priemonėmis.

Rugsėjo 23-25 d. numatyta dviračių (elektrinių paspirtukų) vairuotojų kontrolė - saugos priemonių dėvėjimas (atšvaitų, ryškiaspalvių liemenių su šviesą atspindinčiais elementais, šalmų ir kt.).

Rugsėjo 16-22 d. rengiamos saugaus eismo dienos.

Lietuvos kelių policijos tarnybos informacija

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s