respublika.lt

Ką reiškia būti H.Daktaro žmonanuotraukos (40)

2018 spalio mėn. 20 d. 12:00:11
Olava STRIKULIENĖ

Turbūt nėra Lietuvoje nė vieno žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs apie Kauno Vilijampolėje užaugusį Henriką Daktarą. Visaip aptarinėjamą ne tik teisininkų, bet ir eilinių gyventojų. Nusikalstamo pasaulio autoritetą, nuteistą kalėti iki gyvos galvos. Tačiau niekas negalėtų paneigti, jog H.Daktarui tikrai pasisekė bent vienu aspektu. Išsaugoti tvirtą, mylinčią ir juo besąlygiškai pasitikinčią šeimą.

 

Matyt, pirmiausia tai žmonos Ramutės Daktarienės nuopelnas. Visada palaikančios savo vyrą, kad ir koks jis bebūtų, užauginusios tris dukras ir sūnų. Kartu su H.Daktaru jie jau tapę ir šešių anūkų - trijų mergaičių ir trijų berniukų - seneliais. Jauniausių anūkų - sūnaus Enriko dukrytės ir viduriniosios dukters Karolinos sūnelio Daktarų šeima susilaukė šių metų vasarą. O vyriausieji anūkai jau paaugliai. Tiesa, Karolina, sukūrusi šeimą su užsieniečiu, dabar gyvena Marbelijoje (Ispanija). Žentui, kai lankėsi Lietuvoje, lietuviška žiema pasirodė per šalta, todėl Karolina savo gyvenimą kuria Ispanijoje. Tuo nuliūdindama H.Daktarą. Mat šis, kaip pasakojo Ramutė, norėtų, kad visa jo šeima būtų čia pat, arti.

„Nieko stebėtino, - sako R.Daktarienė, - mes su Henriku vedę jau 38 metus. Na, ir gyvename. Sėkmingoje santuokoje, priklausomai iš kurios pusės į ją pažiūrėsi. Dėkui Dievui, esame sveiki, turime gražius vaikus, anūkėlius, o visos kitos negandos gal kada nors pasibaigs. Taip tikiuosi. Džiaugiuosi, kad Henriką iš Lukiškių kalėjimo perkėlė į Pravieniškių pataisos namus. Vis kažkoks poslinkis į gerąją pusę. Teisėsaugos tonas švelnėja. O 6 metus pralaikė Lukiškėse vienutėje, iš jų 3-4 metus rūsyje, kur baudos izoliatorius...

Socialiniuose tinkluose gaunu daug palaikymo žinučių net iš nepažįstamų žmonių... Žiauru buvo skaityti, kaip jis buvo pateiktas Bulgarijos visuomenei. Kaip pasaulinio lygio nusikaltėlis. Parvežtas į Lietuvą užklijuota burna, su maišu ant galvos. Ar žmonės, kurių net nepažįstu, taip palaikytų mūsų šeimą, jei mano vyras tikrai būtų toks baisus banditas? Tiesa, teko skaityti ir raginimų visiems, kurie palaiko mano vyrą, susirinkti prie teismo, prie Vyriausybės...“

- O paskui tektų bėgti iš Lietuvos kaip Neringai Venckienei? Būtumėte apšaukti na, gal ne violetiniais, bet blondinais?

- Teisinėje valstybėje gal ir ne visada būna teisės, bet viltis - durnių motina. Aš lauksiu ir tikėsiuosi malonės. Kad pati griežčiausia bausmė mano vyrui kada nors bus sumažinta.

Pravieniškėse bent pagaliau pamatė normalią žolę, ne Lukiškių kiemelį 3 metrų ilgio bei pločio, ne apipelijusią sieną. Suprantate, kiek daug žmogui tai reiškia, kai gali su kitu žmogumi pasišnekėti ir duše kada nori praustis. Henrikas sugyvenamo būdo, nėra konfliktiškas. Jis laikysis taisyklių. Ir Lukiškėse gavo nuobaudą tik paskutinę minutę. Matyt, specialiai skyrė, kad Henriko į Pravieniškes neperkeltų, bet jau nespėjo. Už ką? Už neišjungtą televizorių, kai buvo išvestas iš kameros. Nors kai išveda iš kameros, prižiūrėtojas vis vien elektrą išjungia. Televizorius neveikia.

- Sklido kalbos, jog ruošėtės iš Lietuvos emigruoti?

- Norėjome emigruoti 2008 metais, kai mūsų namus Užliedžiuose apšaudė. Kauno rajono teisėsauga tyrė, bet bylą nutraukė. Dabar Generalinė prokuratūra vėl atnaujino. Niekur mano vyras tada nebėgo, tik išvažiavo į Bulgariją. O tąnakt, kai į mūsų namus kažkas įmetė granatą, policija atlikinėjo kratą Giraitėje, pas Guzą (Vidmantą Gudzinską). Gal tik sutapimas, bet gal kas nors tikėjosi, kad įmetus granatą, Henrikas į gatvę išbėgs ginkluotas ir bus galima jį suimti? Nežinau. Visaip galvoju. O tada buvau labai išsigandusi. Net žemė drebėjo.

Aš savo gyvenime daug patyriau. Mačiau kaip mano vyrą išdavinėjo jo jaunystės draugai, kurie buvo tokie artimi, kad iš vieno „bliūdo“ valgė. Vienas, Vidmantas (Guzas) pardavė dūšią dėl silpnos sveikatos, kitas, Rimvydas (Rimvydas Žilinskas, pravarde Taisonas) - dėl senatvės. Žmonės keičiasi. Kaip neišduosi, neprimeluosi, jei žada duoti mažiau metų ar nuteisti tik lygtinai? Guzui pasiūlė 5 metus, Taisonui - 1,5 metų lygtinai. Tiesa, gavo 3 metus. O mano vyrą - iki gyvos galvos. Argi tai teisinga? Juk ne kanibalas, ne pakelės maniakas.

Paskaičiavau, kad bent 16 mūsų santuokos metų praleidau viena, nes Henrikas sėdėjo už grotų. Tokia mano karma. Bet 22 metus pragyvenome iš tikrųjų būdami kartu. Ne tik per ilgalaikius pasimatymus. Kaip ir kiekvienoje šeimoje buvo visko. Iš mano pusės - net nekalbadienių. Galėdavau tris dienas nekalbėti. Ir kuo daugiau, tuo man smagiau. Juk gyvenimas - ne visai paprasta „štuka“. Tačiau mano jau mirę tėveliai užaugino penkis vaikus ir net nemanė skirtis. Matyt, ir aš, jų jauniausias vaikas, tokia pati. Esame padori tarybinė šeima. Ne tokia, kuri surengia vestuves dėl žurnalo viršelio fotografijos, o po kelių mėnesių jau išsiskiria. Tai vidinės moralės reikalas. Aš savo vyrui visada buvau ištikima. Ir stengiuosi visame kame matyti priežastį. Suprasti žmogų. Mokėti jį išklausyti. O jei tik durimis trinksėsi, tai niekada tvirtos šeimos nesukursi. Aišku, ta išmintis, tos gyvenimo tiesos su amžiumi ateina.

Laimė, kad bent iš mano vaikų niekas darželyje ar mokykloje nesityčiodavo. Tiesa, kai viena iš dukterų ėjo į pirmą ar antrą klasę, toks berniukas yra negražiai pasakęs. Matyt, iš suaugusiųjų kažką nugirdo. O dabar mano vaikai - Enrikas, Živilė, Karolina ir Henrieta - jau suaugę. Net Henrieta jau dvyliktokė. O jau anūkų grožis! Tokie meilūs, kad savaitėje neužtenka dienų jais džiaugtis!

Meldžiu likimo, kad mano vyras kada nors sulauktų malonės. Bausmė būtų sumažinta. Juk jau ne jaunuolis. Jaunesni dar turi laiko laukti, o mano vyrui 60 metų. Tiesa, niekada nerūkė, krosiukus bėgiojo, futbolą žaidė.

Bet taip dar norėčiau, kad visa mūsų šeima laisvėje susitiktų. Kaip būtų gera. Prisimenu, 2000-uosius metus visi sutikome zonoje per asmeninį pasimatymą. Visi suvažiavome, susigrūdome dviejuose pasimatymų kambariukuose, bet taip buvo gera, linksma, kad visa šeima vėl kartu. Juk ne tiek daug iš likimo prašau. Tik pabaigti gyvenimą laisvėje su Henriku. Bent senatvėje.

Interviu su psichoanalitiku prof. Albinu Bagdonu:

- Kodėl dažno nusikaltėlio žmonos neatsižegnoja savo vyrų, viešai juos gina, kovoja už juos?

- Daugelis vyrų, gyvenančių laisvėje, yra panašūs, neišsišokantys. O nusikaltėliai netradiciškai elgiasi, nusikaltėlio charakteristikoje rasime impulsyvumo, nelogiškų, naujoviškų sprendimų. Nusikaltėliai neretai žingeidūs, linkę rizikuoti. Nesitaikstymas su normomis tarsi kvepia „heroizmu“. Moteris, būnanti su nusikaltėliu, pati mėgsta rizikas, tokios moterys paprastai būna seksualesnės, ieškančios patirčių, netradicinių sprendimų. Tos moterys pagal evoliucijos psichologijos dėsnius turėtų būti intelektualesnės. Tačiau tai tik bendra tendencija.

- Kaip moteris susitaiko su tuo, kad iki gyvenimo galo jos vyras bus įkalinimo įstaigoje?

- Moteris tiesiog aukoja komfortą, kurį galėtų turėti. Kokia nauda iš tokių santykių? Yra žmonių, kurie neieško naudos. Vieniems nauda yra pinigai, kitiems pabuvimas neįprastose vietose. Žmonių įvairovė yra tokia didelė, kad sunku suvokti netradicinį elgesį.

- Kam iš artimųjų našta, kad asmuo yra kalėjime, sunkiausia? Ar ne gėda būti nuteistojo artimuoju?

- Genetiškai artimiausiems giminaičiams - pirmiausia tėvams. Tai psichologinė našta, materialinė našta, kaltės jausmas ir taip toliau. Jeigu vaikas taip padaro, vadinasi, iš jų kraujo tie dalykai išėjo. Toliau našta broliams, seserims. O kitiems ta našta priklauso nuo to, kiek laiko praleista su nusikaltėliu.

- Ar moterys iš tiesų tiki savo vyrais nusikaltėliais, ar tai tik kaukė, nes „taip reikia“, o gal yra baimės jausmas?

- Variantų visokių yra. Gali būti baimė. Nusikaltimas dažnai padaromas spontaniškai. Daug nusikaltimų padaroma afekto būsenoje, kai stabdymo mechanizmai nespėja suveikti. Paradoksas, tačiau net serijiniai žudikai geba mylėti. Moteriai labai svarbu, kad ja kažkas rūpintųsi, ne tik materialiai, bet ir dvasiškai. O jeigu nusikaltėlį palieka žmona, tai jau išdavystė.

- Ar ne keista, kad viešai nusikaltėlių žmonos net pasako, jog ir kitoms palinkėtų tokių gerų vyrų?


- Taip, jaučiamas tas idealizavimas. Rytų Europoje kriminalizacijos tendencijos labai pastebimos. Pavyzdžiui, rusai ir patys rašo, kad jų tauta yra kriminalizuota, apie 10-15 proc. jų gyventojų yra kriminalinės prigimties. Žmonių populiacijoje visada bus nusikaltėlių, žmonių, turinčių kraštutinį agresyvumą, nevaldančių savęs. Žmogaus formavimasis priklauso pirmiausia nuo šeimos, per pirmus 7 metus žmogus turi gauti tinkamą ugdymą, nes vaikas per tą laiką įsisavina visus socialinio elgesio modelius. Jeigu šeimoje daugelis klausimų „sprendžiami“ smurtu, tai ir vaikas juos perima.

Henriko Daktaro kriminalinė istorija

Klaipėdos apygardos teismo kolegija, nagrinėjusi 1993-2000 m. „daktarų“ įvykdytus nusikaltimus, 2013 m. birželį nuteisė Henriką Daktarą kalėti iki gyvos galvos, nes nusprendė, jog kaltinamasis tiesiogiai dalyvavo dviejuose nužudymuose - savo dėdės Rimanto Ganusausko (Mongolo) ir Roberto Borcherto (Karabaso). Kartu su H.Daktaru teistas Egidijus Abarius, pravarde Goga, nuteistas 20 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Dar 13 kaltinamųjų nuteisti mažesnėmis bausmėmis.

Apeliacinis teismas bausmės H.Daktarui nesumažino, tik, skirtingai nei Klaipėdos teisėjai, atmetė kaltinimą, jog Henytė buvo visų nusikaltimų organizatorius. Neįrodyta, jog Henytė, 1996 m. kalėjęs Lukiškėse, iš čia suorganizavo kauniečio verslininko Sigito Čiapo ir jo vairuotojo nužudymą.

H.Daktaras 2009 m. rugsėjį buvo sulaikytas Bulgarijoje ir iki šių metų vasaros kalėjo Lukiškėse. Šiuo metu perkeltas į Pravieniškių pataisos namus.

Ankstesni H.Daktaro teistumai:

1976 m. - 10 mėn. už chuliganizmą (sumušė kino teatro kasininkę)

1977 m. - už chuliganizmą (paleido plytą į troleibusą, surengė muštynes klube „Inkaras“).

Tarybiniais laikais dar 8 metams nuteistas už plėšimą.

1997 m. - nuteistas 7,5 metams už turto prievartavimą, nes padėjo vienam jau buvusiam policijos komisarui išsipirkti pavogtą automobilį „Ford Mondeo“.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (40)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • DEPOLITIZACIJA: Seimas priėmė pataisas, kuriomis nuspręsta papildyti sąrašą asmenų, negalinčių būti valstybinių aukštųjų mokyklų tarybų nariais, ir taip visiškai jas depolitizuoti; pagal priimtus pakeitimus valstybinių aukštųjų mokyklų tarybos nariais negalės būti Europos Parlamento nariai, savivaldybių merai ir savivaldybių tarybų nariai.
  • NELAIMĖ: Ispanijoje, netoli Barselonos miesto, antradienį dėl liūčių sukeltos nuošliaužos nuo bėgių nuvažiavo priemiestinis traukinys; vienas žmogus žuvo, dar šeši buvo sužeisti; nelaimė įvyko už 35 km į šiaurės rytus nuo Barselonos.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar esate patenkinti, kaip veikia demokratija Lietuvoje?

balsuoti rezultatai

Ar reikia referendumo dėl lito grąžinimo?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -1   +1 C

    -4   -2 C

 

   -3   -1 C

 +1  +3 C

    0  +2 C

 

   -1   +2 C

 3-8 m/s

 2-3 m/s

 

   2-3 m/s

 

USD - 1.1427 PLN - 4.3293
RUB - 75.2885 CHF - 1.1391
GBP - 0.8908 NOK - 9.6493