respublika.lt

Ką „Brexit“ žada Lietuvai ir Europai?

(0)
Publikuota: 2019 vasario 25 12:20:11, Gediminas JAKAVONIS
×
nuotr. 3 nuotr.
Ką „Brexit“ žada Lietuvai ir Europai? EPA-Eltos nuotr.

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Seimo narys Egidijus VAREIKIS, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai - teisininkas Egidijus BIČKAUSKAS ir pirmasis krašto apsaugos ministras nepriklausomoje Lietuvoje Audrius BUTKEVIČIUS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

 

G.JAKAVONIS: Viešojoje erdvėje esama daug informacijos apie „Brexit“. Jūs, Egidijau, jau daugelį metų atstovaujate Lietuvai Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, ką tik pasibaigė sesija. Nemanau, kad suvažiavę europarlamentarai iš visos Europos šios temos vienaip ar kitaip nepalietė. Kas vyksta dabar?

E.VAREIKIS: Ne parlamentarai, o pati britų premjerė stengiasi tą išstojimo sutartį pakeisti, modifikuoti. Vyksta toks reiškinys, kuris galbūt yra teisiškai ir numatytas Europos Sąjungos teisyne, tačiau, kaip patirtis rodo, ir pati Europos Sąjunga nesuvaldo savo teisinių dalykų, pasiklysta „brūzgynuose“. Iš pažiūros ten trūksta vienos smulkmenos - „backstop“. Trumpai kalbant, šiandien situacija yra tokia, kad sutartis, kurią britų vyriausybė sudarė su Europos Sąjunga britų parlamente buvo atmesta ir šiandien yra kelios išeitys. Viena iš išeičių yra tą sutartį pabandyti modifikuoti, dar šiek tiek laiko yra. Tačiau tai padaryti fiziškai yra nelengva dėl viso Europos Sąjungos mechanizmo, nes yra 27 šalys, jos privalo sutarti, yra numatytas tam tikras laikas apsispręsti. Modifikuoti sutartį įmanoma, tačiau labai sunku. Europos Sąjunga yra labiau linkusi sakyti, kad nenori nieko modifikuoti, o kitas variantas - jeigu sutarties nepavyks modifikuoti, tai yra išėjimas be sutarties, kuris, žiūrint teisiškai, yra labai kvailas procesas. Kovo 31 d. staiga visi prabunda ir nebeatpažįsta Didžiosios Britanijos piliečių, neatpažįsta pasų, negalioja prekybos sutartys. Yra numatytas pereinamasis laikotarpis, tačiau jeigu nėra sutarties, tai neaišku, kaip tą pereinamąjį laikotarpį reikia įgyvendinti. Kitaip tariant, po kovo 31 d. mes apsimetame, kad Britanija yra kaip koks Somalis, nežinoma šalis, ir tai gali sukelti labai neaiškių dalykų. Bet tikiu, kad dar yra likę sveiko proto ir nebus leidžiama Didžiosios Britanijos traktuoti kaip trečiojo pasaulio šalies. Mano nuomone, paskutinę naktį bus priimtas koks nors laikinas kompromisinis susitarimas, kad nebūtų absoliutaus chaoso. Visa tai, kas vyksta, rodo, kad Europos Sąjungos teisė ir gebėjimas susitarti yra labai riboti. Kita vertus, Jungtinės Karalystės valdžios atstovai nelabai žino, ko jie nori. Visi apeliuoja į visuomenės nuomonę, į visuomenės lūkesčius, o tie lūkesčiai taip pat yra nelabai aiškūs. Vyksta natūralus procesas, rodantis, kad jam nebuvo tinkamai pasiruošta. Vis dėlto Europos Sąjunga mano, kad tas procesas privalo įvykti pagal teisę, bet geriau būtų, jeigu jo išvis nebūtų.

G.JAKAVONIS: Situacija, apie kurią kalba ponas Vareikis, man kažkuo priminė 1988-1990 metų situaciją, kai Lietuva ketino išeiti iš Tarybų Sąjungos. Ar matote paralelių?

E.VAREIKIS: Mechanizmas čia yra aiškiai apibrėžtas, bet sunku tą įgyvendinti.

E.BIČKAUSKAS: Velniškai sudėtinga situacija, to negalima lyginti. Tarybų Sąjungos Konstitucija tuo metu apibrėžė pačią išstojimo galimybę, bet to mechanizmo nebuvo. Paskui jis buvo sukurtas. Mes labai garsiai prieštaravom prieš bet kokį mechanizmą. Aš galiu tik paspėlioti ir, manau, kad kovo 31 d. neįvyks tas de facto, terminas bus atidėtas ir pagalvota, kaip viską padaryti kitaip. Žinoma, bus surasti teisiniai mechanizmai. Aš žiūrėčiau iš kitos pusės - pats „Brexit“, išstojimo faktas, mano nuomone, globalia prasme yra baisiai blogas. Galiu pasakyti, kad esu euroentuziastas, Europos Sąjungos šalininkas. Tiktai kokia ji turi būti ir kaip aš ją įsivaizduoju, čia jau atskira kalba. Bet aš pasisakau už pačią Europos Sąjungą ir keliu klausimą - ar Britanijos išstojimas iš Europos Sąjungos silpnina Europos Sąjungą? Taip, manau, kad silpnina. Aš permąstau ne tik kaip ekonomikos galios centrą. Nesu rasistas, tačiau pamąstau ir apie geltonosios rasės ateitį. Aš permąstau ir tai, ar gali į vieną galios centrą susijungti Rusija ir Kinija? O kodėl ne? Nebūtinai partnerystės pagrindais, o Rusijos, kaip jaunesniojo brolio. Ar tai bus galingas galios centras ir kam jis atstovaus? Ar Lietuva tuo suinteresuota? Nesuinteresuota. Į vieną ar kitą Europos Sąjungos silpninimą aš žiūriu taip. Tai yra Europos Sąjungos silpninimas, skaldymas. Kas labiau tuo suinteresuotas - dėčiau didelius klaustukus, - ar Jungtinės Amerikos Valstijos, ar ta pati Rusija, kuriai mes viską bandome nurašyti.

A.BUTKEVIČIUS:
Donaldas Trampas niekada neslėpė, kad yra Europos Sąjungos priešas.

E.BIČKAUSKAS: Prieš pokalbį, Gediminai, man užsiminėte apie mūsų tautiečius. Galiu pasakyti tokią erezišką mintį: demokratija yra pasirinkimo laisvė, jie pasirinko Britaniją, tad būkite malonūs. Galbūt mes ir ne pati geriausia valstybė, kuri užtikrina savo piliečiams gerą gyvenimą, galbūt jiems čia nesudarėme gerų sąlygų, bet jie pasirinko tą variantą ir taip yra.

G.JAKAVONIS: Kaip tik girdėjau per radiją informaciją, kad 20 proc. mūsų tautiečių, kurie gyvena Didžiojoje Britanijoje, nesiruošia grįžti į Tėvynę.

E.BIČKAUSKAS: 26 proc. kategoriškai nesiruošia, o 50 proc. - priklausomai nuo sąlygų. Kaip jau minėjau, nematau dėl to labai didelės problemos. Nei man, nei jums nereikėtų kvaršinti galvos, kaip užtikrinti jiems komforto sąlygas. Jie pasirinko tą variantą. Mes, likę Lietuvoje, pasirinkome galbūt mažiau komfortišką gyvenimą, bet patikimesnį.

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Audriau, buvo paminėta Rusija, Kinija, Didžioji Britanija, Jungtinės Amerikos Valstijos, tačiau mano ir pono Vareikio patirtis Europos Taryboje rodo - britai kalba Amerikos lūpomis. Vokiečiai, prancūzai dar turi prorusiškumo, bet amerikiečių ir britų politika visuomet yra vienoda...

A.BUTKEVIČIUS: Kas jums sakė, kad Amerika ir Didžioji Britanija yra du atskiri kūnai? Reikia žiūrėti į istoriją, reikia žiūrėti į gelmę. Tai yra labai artimų žmonių valdomos valstybės, kurios ilgą laiką turėjo identiškus interesus ir juos realizuodavo. Ar Didžiosios Britanijos išėjimas silpnina Europos Sąjungą, ar ne? Noriu užduoti klausimą: kokią Europos Sąjungą? Tą, kuri yra mums matoma šiandien, kuri telpa europiniuose masteliuose, ar tą, kuri iš esmės yra planuojama? Mes visi kalbame apie „Brexit“, nes mums yra primestas šis terminas ir jis primestas todėl, kad užmaskuotų visai kitą procesą. Turėtų būti „Brepush“, arba kitaip sakant, Britanijos išspyrimas iš šito reikalo. Pažvelkime į netolimą istoriją: kai britai šeštojo dešimtmečio pradžioje pareiškė norą stoti į Europos Sąjungą, jiems du kartus buvo atsakyta, nes buvo suvokta, kad tai bus iš esmės Jungtinių Amerikos Valstijų žaidimas ir Europa bus vairuojama Didžiosios Britanijos. Tik šeštojo dešimtmečio pabaigoje - septintojo dešimtmečio pradžioje Didžioji Britanija atsidūrė Europos Sąjungoje. Ir ką mes turime? Turime tą patį vaizdelį. Britų ir JAV interesai sutampa, daugeliu atvejų sutampa ir mūsų interesai, kadangi jie vieninteliai, kurie išnaudoja Baltijos valstybių neteisėtos okupacijos kortą, o mums paskelbus Nepriklausomybę gana anksti pradeda su mumis draugystes. Jie visuomet turėjo savo žaidimą, kuris skyrėsi nuo vokiečių ir prancūzų. Žvilgterkime, koks tai žaidimas. Visas XIX a., kaip žinome, yra didžioji priešprieša, t.y. Rusijos ir Didžiosios Britanijos, dviejų imperijų, tarpusavio tąsymosi periodas. Mes turime svarbių įvykių seką, kuomet britai manipuliavo Rusijos politika, jau nekalbu apie Antrąjį pasaulinį karą, apie V.Čerčilio efektyvią veiklą, įveliant Rusiją į karą su Vokietija. Visą tą laikotarpį vienoje pusėje yra Rusija, Vokietijos ir Prancūzijos galimo aljanso tikimybė, kitoje pusėje - britų efektyvi politika, neleidžianti šiam aljansui įvykti. Kaip tik tokiame kontekste reikia matyti, kas vyksta šiandien su „Brexit“. Natūralu, kad vėl siekiant Rusijai gelbėtis iš susidariusios situacijos, jai apsimoka labiau integruotis į Europą, yra vykdomi jos įvairūs susitarimai su šiandiene Prancūzija ir Vokietija. Britai lieka vieninteliai, kurie Europos Sąjungoje palaikė pozicijas, svarbias mūsų saugumui. Nežinant šio konteksto ir nematant, kad iš esmės tai yra Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos suartėjimo procesas iš vienos pusės ir britų numetimas nuo svertų - iš kitos pusės, suvokti, kas darosi, yra labai sudėtinga.

E.VAREIKIS: Manau, kad tokių teorijų prikurti galima labai daug.

A.BUTKEVIČIUS: Čia ne teorija, čia - istorija.

E.VAREIKIS: Viena iš 50 galimų hipotezių. Kai man rusai sako, kad Lietuvos Sąjūdis atsirado, nes amerikonai sugalvojo nužudyti Michailą Gorbočiovą, tai aš atsakau, kad buvau sąjūdietis, niekas man nepatarė ir nenutarė. Mane į Sąjūdį vedė patriotizmas. Reikia nepamiršti, kad dėl „Brexit“, kad jeigu būtų 2 proc. žmonių kitaip išsimiegoję, nebūtų taip nubalsavę. Ar „Brexit“ silpnina, ar stiprina Europos Sąjungą, sutikčiau su tuo, kad tokią, kokią ji pati save įsivaizduoja šiandien, tai tikrai silpnina. Mes, kaip Europos Sąjungos nariai, galim dėl to apgailestauti, bet negalim sakyti, kad dėl to britai negali daryti to, ką jie padarė. Jie turi tokią teisę ir su Sovietų Sąjunga to lyginti negalima. Mes išstoti negalėjome pagal mechanizmą, nes mes nebuvo įstoję pagal jokį mechanizmą. Tai yra tikrai ne tas atvejis. Britai gali išstoti. Lietuva, beje, taip pat turi tokią teisę, turi veto teisę kai kuriais klausimais. Nesakyčiau, kad tai yra labai didelės sąmokslo teorijos. Viena iš mūsų demokratijos problemų - žaidimo taisyklės, nes, ar tu laimėjai krepšinio varžybas 20 taškų skirtumu, ar vieno taško skirtumu, vis tiek teigiama, kad tu laimėjai. Tai ir britų „brexininkai“ laimėjo labai nedideliu skirtumu, bet laimėjo.

Dėl mūsų tautiečių... Mūsų tautiečiai Britanijoje nelabai išsiskiria, jie yra Europos Sąjungos piliečiai. Kaip ir Lenkijos piliečiai, kurių yra daugiau nei lietuvių, kaip Rumunijos piliečiai. Taisyklės yra visiems vienodos. Jeigu jie pasirinko Britaniją, tai pasirinko visas rizikas, kurios ten yra. Kažkada aš turėjau progą pasilikti gyventi Šveicarijoje, bet tuo nepasinaudojau. Galėjau taip pat likti svetimoje šalyje su visomis rizikomis. Nieko čia baisaus nematau.

G.JAKAVONIS: Ponas Vareikis kritikuoja sąmokslo teorijas, bet kartais būna taip, kad jos išsirutulioja ir įvyksta. Bet jeigu jau viena iš stipriausių Europos Sąjungos ekonomikų nori išstoti, vadinasi, kažkas yra negerai.

E.BIČKAUSKAS: Mano nuomone, ta pati Europa ieško savęs. Ar tai pirmas Europos projektas? Ne pirmas. Buvo ir Romos imperija, kurią galėčiau pavadinti Europos projektu, net ir Hitlerio atakos. Mes vis ieškome savęs. Galiu pasakyti, kad net ir Rusija ieško, bet neatranda savęs. Ir Europa negali atrasti savęs. Tai ką gi daryti mums su ta Rusija? Ar tai Europa, ar ne Europa? Jeigu mes Rusiją prisileisime arčiau, ar ji „suvalgys“ Europą, ar mes ją „suvalgysime“? Mano įsitikinimu, šis projektas yra reikalingas, o dabartinėmis sąlygomis yra būtinas. Ne viskas yra gerai. Jeigu mes pasižiūrėtume istorijos prasme, nes žmonijos istorija nėra ilga, o čia - tik keletas dešimtmečių, - akivaizdžiai pradeda ryškėti galių tikslai. Kokia yra Lietuvos situacija? Galiu pasakyti, kad šioje situacijoje mūsų saugumas priklauso nuo galimo ir negalimo konflikto tarp galimų centrų. Visai neseniai skaičiau V. Čerčilio atsiminimus, kurie nėra išversti iš rusų kalbos. Knyga vadinasi „Kaip aš kariavau su Rusija“. V. Čerčilio tikrai nepavadinsi labai mylinčiu Rusiją. Ieškojau Lietuvos, Latvijos, Estijos, tai mūsų valstybės paminėtos tik 1938 metų susitarimų kontekste. V. Čerčilis toje knygoje pripažįsta, kad prancūzų ir britų kaltė, jog jie nesusitarė su Tarybų Sąjunga prieš vokiečius. Bet jis nurodė dėl ko, nes kategoriškai tokiems susitarimams prieštaravo Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija. Paskutinis skyriaus sakinys - „aš nežinau, kaip būtų pakrypusi istorija, bet žinau, kad jeigu būtumėm nepaklausę jų ir sudarę šią sąjungą, tai istorija būtų buvusi tikrai ne blogesnė negu ji buvo iš tikrųjų“. Negaliu 100 proc. garantuoti autentiškumo, bet visas bendras tos knygos vaizdas rodo, kad prie tokios išvados galima prieiti. Pasikartosiu, kad mes ne daug ką galime paveikti, mūsų saugumas priklauso nuo šių galios centrų galimo ar negalimo konflikto.

G.JAKAVONIS: Ne taip seniai prie šio stalo kalbėjome apie Estiją, buvome grįžę net į tarpukario laikotarpį, kai Lietuva su latviais ir estais daugiausiai nesutardavo dėl to, kad su lenkais labai gerai sutardavo latviai ir estai...

E.BIČKAUSKAS: Mano supratimu, istoriją reikia žinoti, bet bandyti sugrįžti į XX a. ar XIX a. pradžią, tikriausiai nereikėtų. Taip atitinkamai yra ir su tautų bei valstybių mentalitetu. Rusijos mentalitetas yra vienoks, Italijos mentalitetas yra kitoks. Nereikia norėti, kad rusai elgtųsi kaip italai.

A.BUTKEVIČIUS: Su didele nuostaba aš klausau pareiškimų, kuriuose ignoruojamos geopolitinės tendencijos. Tokiu atveju būtų pravartu pasaulį matyti ne tik iš XIX a. pozicijų, vertėtų žvilgterėti net į XVI a. arba net dar giliau. Jeigu kalbėtumėm apie Lietuvos geopolitinę situaciją, tai praktiškai ji nesikeičia nuo XVI a. Mūsų sąjungininkai, mūsų priešininkai faktiškai išlieka tie patys ir šią situaciją reikia suvokti kaip duotybę, kuri turi lemti mūsų politinius sprendimus, kuri buvo ignoruojama per visą Nepriklausomybės periodą. Dar norėčiau pasisakyti dėl tų vadinamųjų sąmokslo teorijų. Nagrinėti faktą be tam tikro fono, kuriame jis vyksta, yra metodologinė klaida. Fonas yra geopolitika, fonas yra istorija. Jeigu šių dalykų nepaisysi, tai apie ką tokiu atveju mes turime kalbėti. Tiesiog tampame žurnalistais, kurie, ką mato, tą ir gieda.

Grįžkime prie klausimo apie mūsų saugumo situaciją ir apie tai, kas vystosi toliau ir ką reikėtų daryti? Be abejo, Kinijos problema šiandien yra pagrindinė problema. Net ne Rusijos problema. Akivaizdu, kad šiandien Europai spręsti Kinijos problemą be Rusijos yra neįmanoma. Man gali labai nepatikti V. Putino veikimas Ukrainoje, bet negaliu ignoruoti to fakto, kad Rusija - tai ne Putinas. Aš negaliu ignoruoti to fakto, kad Rusija egzistuoja čia, egzistuoja dabar ir kažkokia forma egzistuos ateityje. Mes turėtumėm padaryti viską, kad ta Rusija, kad ir kokia forma ji egzistuos, būtų naudinga mums, kad mes galėtumėm veikti efektyviau. Be abejo, kyla klausimas, kokie ryšiai turėtų būti Rusijos su Europos Sąjunga šiame Kinijos grėsmės kontekste, kokie turėtų būti Rusijos ryšiai su Europos Sąjunga? Ar tai, kas iš jos liks, turėtų būti musulmoniškos invazijos į Europos Sąjungą kontekste? Istorija yra mano meilė ir pagrindinis „arkliukas“. Mano požiūriu, kalbėti apie kažkokią Europos politiką nevertinant šių dviejų grėsmių faktorių, t.y. Kinijos skverbimosi ir strateginių pozicijų užėmimo bei islamo invazijos į Europą ir greitai besikeičiančios demografinės situacijos jų naudai - neįmanoma. Vertinant šias grėsmes kyla natūralus klausimas, ką daryti su Rusija. Aš matau, kad dvi pagrindinės Europos Sąjungos dedamosios, tai Vokietija ir Prancūzija, taip pat sprendžia šį klausimą.

Kalbėdami apie savo situaciją, mes visą laiką bijome, kad galime būti bet kuriuo momentu parduoti didesniųjų dėl vienokio ar kitokio susitarimo. Mes galime būti užleisti kaimynams kaip tam tikros įtakos teritorija. Labai dažnai mūsų politika kyla iš šių baimių. Ar jos yra realios? Istorija rodo, kad gana realios. Lietuvai šiame kontekste reikėtų galvoti apie tam tikros naujos konstrukcijos atsiradimą, būtinai Europos Sąjungos, kuri galėtų kompensuoti šias iškylančias grėsmes, ribose. Toks pats istoriškai artimiausias ir mums labiausiai efektyvus darinys - mūsų ryšiai su Airija. Nemanau, kad šiandien šie ryšiai turėtų būti ignoruojami. Manau, kad šie ryšiai turėtų būti kur kas labiau intensyvinami, negu tai buvo daroma iki šiol. Galbūt ir mes turėtumėm orientuotis į Lenkijos, Vengrijos, Čekijos, tam tikra prasme, Slovakijos ir mūsų tarpusavio bendrą veikimą. Mums tai yra aktualiau ir svarbiau istoriškai negu mūsų kaimynams latviams ir estams.

E.VAREIKIS: Apie ką mes diskutuojame: ar apie „Brexit“, ar apie Rusijos įstojimą į Europos Sąjungą? Pasakysiu, kad geopolitika yra žymiai svarbiau nei mes kartais manome. Viena iš Europos Sąjungos silpnų vietų yra tai, kad ji nori daryti savo politiką be geopolitikos. Tokia jų idėja. Jie sako, pamirškite geopolitiką, darykite gerai čia ir dabar. Jeigu Europos Sąjungos išorėje būtų daugiau geopolitikos, tai būtų žymiai geriau. Blogai, kad geopolitika yra beveik tas pats, kas nacionalizmas. Todėl čia yra viena iš Europos Sąjungos silpnų vietų. Kai klausiama, ar Europos Sąjunga yra reikalinga, du trečdaliai europiečių atsako: taip, ji yra reikalinga. Ar Europos Sąjunga funkcionuoja gerai ir eina gerais keliais? 60 proc. atsako, kad ne, ji funkcionuoja blogai. Tai yra mašina, kuri yra reikalinga, bet veikia neefektyviai. Grįžtant prie geopolitikos... Geopolitika nėra toks amžinas dalykas kaip jūs, Audriau, bandote sakyti. Mes galime grįžti ir į XVI ir į XV a., bet kas buvo Jungtinės Amerikos Valstijos prieš 150 metų? Tai buvo tolima, atsilikusi žemdirbių ir fermerių šalis. Didžiąja valstybe ji tapo XX a. Ar ji bus didžioji XXI a. pabaigoje, galime sakyti - taip, galime sakyti - ne. Prieš ateinant D.Trampui, buvo sakoma, kad Amerikai reikia išeiti į pensiją. Tačiau tai keičiasi nuo atskirų žmonių sprendimų ir čia nėra jokių sąmokslų. „Brexit“ yra žmonių sprendimas. Vieniems jis patinka, kitiems - nepatinka, bet tai yra natūralus procesas. Žmonės balsavo ne todėl, kad jie gerai žinojo Aleksandro I ryšius su Napoleonu. Gal ir žinojo maža dalis, bet bendra nuotaika buvo tokia, kad Europos Sąjunga yra kažkas blogo. Jeigu prieš kelerius metus škotai būtų nubalsavę išeiti iš Jungtinės Karalystės, tai būtų problema. Ne todėl, kad ten Amerikoje kažkas kažką sugalvojo. Šioje vietoje žmonių sprendimai lemia geopolitiką, o ne atvirkščiai. Jeigu mes Kiniją sutramdysime, tai sutramdysime, mechanizmų mūsų rankose yra daug. Koks gali būti Europos Sąjungos likimas, tekstų geopolitikos mokslininkai rašo labai daug. Jau kalbama, kad mes planuojame sudaryti Šiaurės Baltijos Sąjungą, Briuselyje mes jau esame pakrikštyti „blogo klimato koalicija“: skandinavai, baltai, olandai, airiai, gal ir britai prisijungtų.

Žmonės nėra tokie kvaili, kad galvotų, jog Europos Sąjunga yra sukurta milijonui ar tūkstančiui metų. Visi žino, kad tai yra geopolitinis procesas. Jis buvo sukurtas tam, kad užgydytų Antrojo pasaulinio karo žaizdas, vėliau jis buvo sėkmingas. Tačiau ar jis yra amžinas? Žinoma, ne. Nieko čia tokio, kad jis ne amžinas. Manau, „Brexit“ nereikia labai bijoti ar keikti. Tai yra natūralus demokratijos procesas. Neskubėčiau sakyti, kad čia yra dideli sąmokslai, nukreipti prieš mus. Tai, kad mes esame Europos Sąjungoje, yra labai gerai, mes jaučiamės stabiliai.

A.BUTKEVIČIUS: Niekuomet nesakiau, kad žmonės balsuoja dėl to, kokie buvo Aleksandro I ir Napoleono santykiai. Kalbėjau apie tai, kad yra tam tikras politinis tęstinumas, o žmonės dalyvauja politiniuose rinkimuose ir demokratiniuose rinkimuose ne todėl, kad jie patys nori, o todėl, kad jiems yra pateikiamos vienos ar kitos alternatyvos, jie vienaip ar kitaip yra veikiami. Mes kalbame apie įtakas, kurios yra išryškinamos, pakeliamos į viešąjį lygį. Nors truputėlį „pasikasus“, tokias įtakas rasim visoje buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje, rasime tame pačiame „Brexit“, kurio neįmanoma kitaip suprasti. Tai įtakos mechanizmų kūrimas, už kurių stovi tam tikri interesai. Manau, kad valstybių geopolitiniai interesai užduoda tuos politinius interesus ir dažnai tai tęsiasi šimtmečius. Tarybų Sąjunga perėmė ir paveldėjo labai daug Carinės Rusijos istorijos interesų ir už juos labai efektyviai kovojo. Lygiai tą patį daro šiandieninė Rusija. Šiandieninėje situacijoje, kai mes kalbame apie „Brexit“, nekalbėti apie visą šį kontekstą, kuris yra veikiamas „Brexit“ ir kuris veikia „Brexit“, tai reiškia kalbėti apie kažkokius pavienius faktus, kurie savaime patys nieko nereiškia. Tikrai nemanau, kad čia buvo kažkas padaryta, siekiant pakenkti mums, tiesiog mums darys įtaką sukuriamos situacijos.

E.VAREIKIS: Lietuvos geopolitinė tradicija, kas tai yra? Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė? Lietuvos Respublikos dalis ar Europos Sąjungos dalis?

A.BUTKEVIČIUS: Tuomet atsakykit į klausimą, kas mums yra vertybė? Nes tai nusprendžia, ką mes renkamės.

Diskusijos filmuotą medžiagą rasite čia.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s