Jau antrą mėnesį Lietuvos jūrų muziejuje slaugomas Rytų Atlanto paprastasis ruonis sparčiai sveiksta.
Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas pradžioje abejojo jo išgyvenimo galimybėmis.
"Jis buvo toks silpnas, kad, pirmą vakarą suleidę vaistų, manėme, jog ryto gyvūnas nesulauks", - sakė biologas.
Vasario 14 dieną šis, Lietuvos pakrantėse retos rūšies, ruonis gyvūnų globos draugijos "Būk mano draugas" buvo atvežtas į Lietuvos jūrų muziejų nuo Melnragės molo. Kokių dešimties metų patinas buvo smarkiai nukentėjęs - ant priekinių ir užpakalinių plaukmenų žiojėjo didelės plėštinės žaizdos.
Pasak A. Grušo, ruonis yra nepaprastai jaukus, lyg koks naminis šuo. Toks nebijantis žmonių gyvūnas galėjo susižaloti įkliuvęs į tinklus arba plaukiant šalia valties jį bus sužeidę sraigtai.
Rytų Atlanto paprastieji ruoniai - reti svečiai Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų. Per pastaruosius trisdešimt metų - tai tik trečias atvejis. Du iš jų pastebėti šiais metais. Biologai gyvūnų pasirodymą mūsų pakrantėse sieja su pasikeitusia mitybine situacija Baltijoje.
"Baltijos jūroje išgaudyta 80 proc. visų žuvų, - teigia A. Grušas. - Gali būti, kad ruoniai, ieškodami maisto, nuo Danijos, Vokietijos krantų atplaukia iki mūsų".
Koks likimas laukia šio rastinuko - dar neaišku. Jeigu pavyks jį visai pagydyti, jis bus išleistas atgal į Baltiją, jeigu ne - apsigyvens kartu su kitais Rytų Atlanto paprastaisiais ruoniais.
Jūrų muziejuje dabar gyvena penki šios rūšies gyvūnai. Du jaunikliai šią savaitę iškeliaus į zoologijos sodus Korėjoje ir Brazilijoje.
Didžiausia Baltijos jūros paprastųjų ruonių populiacija - apie 20 000 - gyvena prie Didžiosios Britanijos. Taip pat šių ruonių pasitaiko prie Islandijos, Norvegijos, Airijos, Šiaurės jūroje prie Vokietijos, Danijos, Olandijos krantų bei Baltijos jūros šiaurinėje dalyje.
Rytų Atlanto ruoniai vengia atviros jūros, gyvena netoli krantų. Tai sėslūs gyvūnai, nuo pamėgtų vietų paprastai toli nemigruojantys. Minta plekšnėmis, strimelėmis, silkėmis, menkėmis, unguriais, tobiais, stintomis, neatsisako ir krabų, krevečių, įvairių moliuskų. Per dieną vienas ruonis suėda 8,5 kilogramo žuvų.
Jau antrą mėnesį Lietuvos jūrų muziejuje slaugomas Rytų Atlanto paprastasis ruonis sparčiai sveiksta.
Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas pradžioje abejojo jo išgyvenimo galimybėmis.
"Jis buvo toks silpnas, kad, pirmą vakarą suleidę vaistų, manėme, jog ryto gyvūnas nesulauks", - sakė biologas.
Vasario 14 dieną šis, Lietuvos pakrantėse retos rūšies, ruonis gyvūnų globos draugijos "Būk mano draugas" buvo atvežtas į Lietuvos jūrų muziejų nuo Melnragės molo. Kokių dešimties metų patinas buvo smarkiai nukentėjęs - ant priekinių ir užpakalinių plaukmenų žiojėjo didelės plėštinės žaizdos.
Pasak A. Grušo, ruonis yra nepaprastai jaukus, lyg koks naminis šuo. Toks nebijantis žmonių gyvūnas galėjo susižaloti įkliuvęs į tinklus arba plaukiant šalia valties jį bus sužeidę sraigtai.
Rytų Atlanto paprastieji ruoniai - reti svečiai Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų. Per pastaruosius trisdešimt metų - tai tik trečias atvejis. Du iš jų pastebėti šiais metais. Biologai gyvūnų pasirodymą mūsų pakrantėse sieja su pasikeitusia mitybine situacija Baltijoje.
"Baltijos jūroje išgaudyta 80 proc. visų žuvų, - teigia A. Grušas. - Gali būti, kad ruoniai, ieškodami maisto, nuo Danijos, Vokietijos krantų atplaukia iki mūsų".
Koks likimas laukia šio rastinuko - dar neaišku. Jeigu pavyks jį visai pagydyti, jis bus išleistas atgal į Baltiją, jeigu ne - apsigyvens kartu su kitais Rytų Atlanto paprastaisiais ruoniais.
Jūrų muziejuje dabar gyvena penki šios rūšies gyvūnai. Du jaunikliai šią savaitę iškeliaus į zoologijos sodus Korėjoje ir Brazilijoje.
Didžiausia Baltijos jūros paprastųjų ruonių populiacija - apie 20 000 - gyvena prie Didžiosios Britanijos. Taip pat šių ruonių pasitaiko prie Islandijos, Norvegijos, Airijos, Šiaurės jūroje prie Vokietijos, Danijos, Olandijos krantų bei Baltijos jūros šiaurinėje dalyje.
Rytų Atlanto ruoniai vengia atviros jūros, gyvena netoli krantų. Tai sėslūs gyvūnai, nuo pamėgtų vietų paprastai toli nemigruojantys. Minta plekšnėmis, strimelėmis, silkėmis, menkėmis, unguriais, tobiais, stintomis, neatsisako ir krabų, krevečių, įvairių moliuskų. Per dieną vienas ruonis suėda 8,5 kilogramo žuvų.
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
