respublika.lt

Įstatymai ir teismų sprendimai galioja ne visiems

(0)
Publikuota: 2017 spalio 15 10:56:42, Jaunius POCIUS, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 2 nuotr.
Nuo Aukščiausiojo Teismo sprendimo praėjo pustrečių metų. „Stiklainis“ stovi kaip stovėjęs. Irmanto Sidarevičiaus, Stasio Žumbio nuotr.

Pačioje Kauno širdyje, Laisvės alėjoje, stūkso toksai viešbutis „Kaunas City“. Pamenate, koks dėl jo buvo sukeltas triukšmas prieš šešetą septynetą metų? Autoritetingi architektai ir paveldosaugininkai piktinosi dėl stikliniu antstatu sudarkyto paveldo. Ir ką? Po teismų teismelių, kai jau atrodė, kad triumfavo įstatymas, norisi prisiminti perfrazuotą Maironį - „o jis tebestovi dar vis“. Tai gali būti pavyzdys ir atsakymas, kodėl mūsų valstybėje egzistuoja dvejopi standartai, kodėl valdininkai uoliai griauna be leidimų suręstą vištidę, bet užsimerkia, kai suradus įstatymų landas įteisinami rūmai.

 

Dėl „stiklainio“ Laisvės al. 90 triukšmauti imta dar 2011-aisiais, ant senos architektūros statinio iškilus stikliniam antstatui. Kai jau nebebuvo įmanoma užsimerkti vaidinant, kad nieko nevyksta, paveldosaugininkų paraginti viešojo intereso stojo ginti Kauno prokurorai.

Jie kreipėsi į teismą, kad būtų panaikintas 2009 metais Kauno miesto savivaldybės administracijos statybos leidimas, išduotas UAB „Eigulių Topolis“. Kauno miesto apylinkės teismas ieškinį atmetė. Tas pats pasikartojo ir apygardos teisme. Esą buvo praleistas kreipimosi į teismą senaties terminas.

Tačiau kitaip galvojo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. 2015-ųjų pavasarį jis panaikino statybos leidimą. Byla buvo vėl atiduota Kauno apygardos teismui, kad šis išspręstų tolesnį „stiklainio“ likimą taip, kaip to reikalauja įstatymo raidė.

O įstatymai, kaip tada „Vakaro žinioms“ aiškino Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis, beje, vadovavęs šio objekto vertinimo komisijai, numatė dvi išeitis. Arba suderinti ir gauti statybos leidimą, arba griauti. „Jis (savininkas - aut. past.) turi įstatymu nustatytą teisę savo pažeidimą įteisinti, jeigu institucijos pritaria. Mūsų institucija negali tam pritarti, nes tas pastatas be antstato yra vertingoji savybė. Būtent dėl to ir buvo bylinėjamasi, kad ji pažeista“, - po LAT sprendimo aiškino A.Degutis. Jis užtikrino: „Jeigu kas nors suderins, tai pažeis vertingąją savybę, t.y. padarys pažeidimą“.

Kokie poslinkiai „stiklainio“ istorijoje, KPD Kauno skyriuje ilgai sužinoti negalėjome - vedėjas Svaigedas Stoškus pernelyg užsiėmęs žmogus ir telefonais neatsiliepinėja.

Užtat iš karto atsiliepė Kauno apygardos prokuroras Marijus Šalčius, teismuose gynęs viešąjį interesą. Tačiau jis ne ką tegalėjo pasakyti - prokuratūra savo darbą atliko, teismas prašymus patenkino, o toliau jau nebe prokurorų reikalas.

Kauno miesto savivaldybės, kuri buvo viena iš civilinės bylos dalyvių, Architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, išgirdęs klausimą, kokios stadijos yra „stiklainio“ istorija, pasmalsavo: „O jums jis nepatinka?“ Viskas gerai, sakė, viskas suderinta, statinys priimtas naudoti ir puikiausiai atlieka savo funkciją. O dėl grožio tai... Esą pamišėlio Van Gogo taip pat ne visi paveikslai buvo pavykę...

Kad pastato užbaigimo aktas pasirašytas, mums patvirtino ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno skyriaus vadovas Raimondas Dargis.

Tai kas gi įvyko, kad KPD taip pat sutiko įteisinti „stiklainį“, nors pats buvo kreipęsis į teismą? Juk jeigu „vsio zakono“, tai kam reikėjo tų prokurorų ir teisminių maratonų?

Į tai galėtų atsakyti tiesioginiai šios istorijos dalyviai. Tik po KPD direktorės Dianos Varnaitės paraginimo, S.Stoškus teikėsi atsiliepti raštu. Tačiau ilgame ir gana painiame jo pavaldinių parengtame atsakyme - nė žodžio apie stiklinį antstatą. Kaip paaiškėjo, visos ietys buvo laužomos tik dėl 1 ir 2 aukšto autentiškumo. O kas virš jų - jau, atrodo, niekam neberūpėjo.

Institucijos tingėjo

Valstybės institucijų nenoras rungtis nesibaigiančiuose ginčuose su statytojais pavyzdžiu gali būti sostinės Gedimino prospekte stūksantis „Novotel“ viešbutis. Jis iškilo, vyresnės kartos vilniečiai prisimins, buvusio skverelio ir „Palangos“ restorano vietoje. Viešbutį prisiminėme ne dėl pranykusio skvero, o dėl to, kad architektūros specialistai dažnai jį rodo barbariškos invazijos pavyzdžiu. Šiuo atveju aiškiai pažeistos aukštingumo ribos, o virš aplinkinių pastatų iškylantis anstatas aiškiai disonuoja su aplinka.

Kaip atsirado šis monstras Vilniaus centre? Jis liudija ne ką kita, o valstybės institucijų ir, svarbiausia, KPD aplaidumą.

„Aš buvau iš tų, kurie kalbėjo, kad bus Lietuvai blogai, - tikina KPD direktorės pavaduotojas A.Degutis. - Ir tada dar į Vyriausybę ėjau, kai ten buvo pamatų duobė iškasta. Ten buvo nemažai pažeidimų, bet niekas nieko neužprotestavo. Tiesiog vienas darbuotojas iš mūsų institucijos suderino projektą ir nebuvo mechanizmo net atšaukti. O pati institucija kreiptis į teismą dėl savo darbuotojo nesikreipė. Nei kitos institucijos, nei inspekcija niekur nesikreipė. Taip ir išdygo. Kai kam buvo gerai, bet daugumai buvo blogai. Ir niekas nieko nebesiryžo daryti. Dabar jau visiškai šaukštai po pietų“.

Dabar, aiškina pavaduotojas, rengiamas specialusis senamiesčio tvarkymo planas. Pagal jį, kas jau pastatyta, judinti negalima.

„Senamiesčio tvarkymo plane esamų pastatų griovimas teisiškai visiškai neįmanomas. Planas gali reguliuoti tik tai, kas gali atsirasti arba neatsirasti. Nugriauti mes niekur negalime nė vieno aukšto. Joks specialus planas negali, tik teismas. Man atrodo, kad dėl to bus praėję visi terminai, kada galima buvo kreiptis, nes čia jau sena istorija“, - dėsto paveldosaugininkas.

Leidimai buvo, o kenčia žmonės

Visai nenuostabu, kad Kauno „stiklainį“ ar sostinės „Novotelį“ nuspręsta palikti ramybėje. Juk nei Laisvės alėja, nei Gedimino prospektas nepasiskųs. Tad ir institucijoms patogu.

Betgi jos nesigraužia net tada, kai kenčia žmonės. Antai Juodkrantėje kelios šeimos, prieš vienuolika metų teisėtai nusipirkusios butus ant Kuršių marių kranto, verčiamos kraustytis lauk. Nes paaiškėjo, kad leidimai statybai buvo išduoti neteisėtai, pažeidžiant Neringos detalųjį planavimą. Teismas nusprendė - statiniai turi būti sulyginti su žeme. Vienas, kuriame veikė žuvies restoranas, jau nugriautas, už tai Neringos savivaldybė įpareigota sumokėti 1,15 mln. eurų. Nors parašus dėjo konkretūs veikėjai. Dabar dar du namai ant Kuršių marių kranto laukia buldozerių. Mat premjeras S.Skvernelis pasakė: teismo sprendimai turi būti vykdomi. Tik kuo kalti žmonės, pirkę butus? Ir kada pagaliau savo pinigine atsakys tie, kurie, dėdami parašus, davė pradžią neteisėtoms statyboms?

Tiesa, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija padavė į teismą tris buvusios Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojus, kad šie regreso tvarka atlygintų žalą, valstybės patirtą dėl statybų Juodkrantėje. Bet žala milijoninė, o reikalaujama suma nesiekia nė dešimtadalio...

- Statybų istorijos pernelyg dažnai palieka neatsakytų klausimų. Kodėl šiame sektoriuje tiek daug netvarkos? Besiperšantys atsakymai tarsi sufleruoja, kad statybos sektoriuje tiesiog apstu korupcijos? - „Vakaro žinios“ paklausė parlamentaro Aplinkos apsaugos komiteto nario Lino BALSIO.

- Man sunku spręsti, kur yra daugiausia korupcijos, - kalbėjo L.Balsys. - Bet statybos yra tas sektorius, kuriame iš tikrųjų yra labai daug įstatymų nesilaikymo arba pažeidimų. Kodėl tie pažeidimai atsiranda, galimas dalykas, galbūt ir dėl korupcijos. Nes, kai mes kalbame apie nelegalias statybas arba apie leidimų išdavimus, arba teritorijų planavimą, įstatymai gana gerai ir tvarkingai reguliuoja. Pavyzdžiui, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas labai aiškiai reglamentuoja, ką reikia daryti, kas turi išduoti statybos leidimus, kas turi kontroliuoti. Ir jeigu tie, kurie turi tai daryti, išduoda, o paskui sakoma, kad tai nelegali statyba, turėtų ir atsakyti tie valdininkai, kurie viską išdavė. Tai arba jie buvo korumpuoti, arba nekvalifikuoti. Tokie klausimai kyla natūraliai. Dar praėjusią kadenciją, jeigu gerai prisimenu, yra sugriežtinta, kaip tos atseit nelegaliai iškilusios statybos legalizuojamos, - padidintos kainos. Bet vis tiek viskas atsiremia į tai, kad didžioji dauguma nelegalių statybų atsiranda su legaliais sprendimais, tik paskui jos pripažįstamos nelegaliomis. Atsakomybė tenka valdininkams, kodėl jie nesilaiko įstatymų tada, kai yra planuojama ir kai išduodami leidimai statyti.

- Jeigu įstatymuose viskas numatyta, o su jais vis vien prasilenkiama, vadinasi, nėra ko - kontrolės?

- Kas turi kontroliuoti, įstatymai irgi numato - yra dvi institucijos - Nacionalinė žemės tarnyba ir vadinamoji Statybų inspekcija. Jie ir turi kontroliuoti ir teritorijų planavimą, ir statybų leidimų išdavimą ir priežiūrą. Bet visi tie garsieji atvejai dėl visokių motelių, botelių ir t.t., tai jie visi turėjo leidimus. Dėl ko teismai vyksta? Yra pareigūnai, kurie atsakingi, jie yra arba neteisėtai padarę, arba korumpuoti, arba tiesiog nesusigaudę. Tie žmonės, kurie stato, dažnai būna nekalti. Būna, kad žmonės įsigyja nekilnojamąjį turtą, kuris pastatytas normaliausiai su leidimais, o paskui pasirodo, kad jis yra nelegalus. Tai žala žmonėms. Yra administravimo problema esant tai stadijai, kai yra planuojamos teritorijos ir išduodami leidimai, o paskui aiškėja, kad nelegaliai. Jeigu valdininkai dirbtų profesionaliai ir atsakingai, jie tiesiog neišduotų leidimų. O kai išduoda, prasideda teisminiai procesai, prasideda galimybės legalizuoti nelegalią statybą už papildomą mokestį, kuris įstatyme numatytas.

- Kodėl legalizuojama, bet neverčiama nugriauti? Gal todėl, kad kapstantis paaiškės, jog kalti valdininkai, tad atlyginti griovimą turės valstybė, t.y. mes visi?

- Teismai ir antstoliai kartais reikalauja ir priima sprendimus nugriauti. Bet atsitinka kažkoks teisinis nihilizmas: jeigu pripažįstama, kad leidimai buvo išduoti, o paskui sakoma, kad jie buvo neteisėti ir reikia nugriauti, tai reikia bausti tuos, kurie išdavė leidimus. Nes žmonės, kurie leidimus gavo, matyt, statė legaliai. O gal jie tuos leidimus korumpuotai nusipirko, ką mes žinome. Tai turi tirti tarnybos. Tas žmogus, kuris sėdi prie stalo ir pasirašo leidimą, turi atsakyti savo kailiu, savo turtu, savo karjera ir pinigais.

- Bet kažkodėl neatsako.

- Taip, kažkodėl turi atsakyti žmonės, kurie įsigijo nekilnojamąjį turtą jau legaliai pastatytą.

- Pavyzdžiui, Juodkrantėje.

- Juk iš kur žmogus gali žinoti, kai perka, pavyzdžiui, per kokią nors nekilnojamojo turto agentūrą butą, namą ar vilą. Namai stovi, leidimai yra, Registrų centre įregistruota, tu susimoki pinigus ir nusiperki. O paskui kažkas sako - ojojoj, nelegaliai pastatyta. Tai kas leido statyti? Korumpuoti valdininkai. STT turėtų juos išgaudyti. Juk jeigu pasirašė, kad legalu, vadinasi, tai legalu. Nebent statybų metu išlenda kokie kitokie pažeidimai. Iš tikrųjų, kad statybos vyktų be parašo, taip nebūna.

- Juk pasirašo ne kokia nors institucija, o konkretus jos įgaliotas atstovas. O kodėl konkretūs kaltininkai nepasiekiami?

- Man sunku atsakyti, nes įstatyme aiškiai numatyta, kas kontroliuoja ir kaip kontroliuoja. Įstatymas apibrėžia pareigūnų pareigas. Ir Nacionalinėje žemės tarnyboje, ir Statybų inspekcijoje yra konkretūs žmonės, kurie kuruoja konkretų projektą. Juos nustatyti nesudėtinga. Aš nežinau, kodėl prasideda teisminiai bylinėjimaisi ir kodėl šitie pareigūnai staiga ima figūruoti gal kaip institucija. Atrodo, taip paprasta, bet kažkodėl tai vyksta.

- Bet ar ne dėl to iki galo neišsukama ši sistema, kad daug kam patogu neveikti ir iš to pelnytis?

- Sunku ką nors kaltinti neatlikus tyrimo. Jeigu mes paimsime Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą, ten gal septyniuose straipsniuose išrašyta, kaip turi būti atliktas tikrinimas - turi atlikti savo iniciatyva, turi pagal metinius veiklos planus. Jie žino, kas, kada ir kaip statys, turi tikrinti, ar leidimai išduoti taip, kaip priklauso, tikrinti fizinių, juridinių asmenų skundus, bendruomenių skundus. Bet viso to dažnai nedaroma. Įstatymas lyg ir viską reguliuoja, vadinasi, problema - pareigūnai. Aš nežinau, kaip ją spręsti.

- Gal įstatymą sukurti, kuris verstų vykdyti kitą įstatymą?

- Mes įstatymus Aplinkos komitete taisėme, jie gana neblogai reglamentuoja. Bet įstatymo vykdymo kontrolė nebe Seimo reikalas, Parlamentinė kontrolė yra, bet ji nėra imperatyvi. Čia turi dirbti specialiosios tarnybos ir dvi ministerijos - Žemės ūkio ir Aplinkos apsaugos. Aplinkos apsaugos ministras, kuriam priklauso Statybos inspekcija, atrodo, iš inercijos važiuoja, o savų iniciatyvų nerodo. Todėl susiduriame su situacija, kad administravimas, kontroliavimas ir įstatymų laikymosi priežiūra - pagrindinės problemos.

Kodėl paveldosaugininkai pasidavė Kaune, galima spėti iš Valstybinės paveldosaugos komisijos pirmininkės Evelinos Karalevičienės komentaro. Beje, ji, dirbdama KPD Kauno skyriuje, atliko šio statinio specialiąją paveldosauginę ekspertizę.

„Aš atlikau specialiąją paveldosauginę ekspertizę ne tam objektui, bet dviejų aukštų to namo restauracijos projektui. Aš visiškai nevertinau to stiklinio antstato, - teigė E.Karalevičienė. - Ekspertizė buvo rengiama pagal galiojančius teisės aktus. Jeigu jūs prakalbote apie stiklinį anstatą, man atrodo, kad esminiai du klausimai: ar tas anstatas gali būti apskritai, kitas - jeigu gali, tai koks jis turėtų būti. Mano nuomone, antstatas gali būti, tai yra vienareikšmiška. Jeigu pasivaikščiotume po Laisvės alėją, jų yra apstu.

Tas vadinamasis Laimutės ir Birutės „stiklainis“, mano galva, yra dar blogesnis. Kitas klausimas svarbesnis, koks tas antstatas. Aišku, kad šio projekto architektūrine sėkme nepavadinsi, jis architektūriškai nesėkmingas, proporcijas ir visa kita galime kritikuoti. Jis yra per drastiškas kontrastas. Bet vėlgi Lietuva nėra kažkokia išimtis. Man teko daug keliauti, visame pasaulyje tokių dalykų yra apstu.

Europoje - Vokietijoje, Austrijoje - ar Pietų Amerikoje, Čilėje, dar ne tokių anstatų pamatysime. Vienintelis dalykas, kas yra neblogai, kad yra aiškiai atskirta senoji, XIX amžiaus dalis, ir mes matome, kur yra sena, kur nauja. Tik kontrastas per daug drastiškas. Bet ir iš blogų pavyzdžių mokomasi.“

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s