respublika.lt

Išlydime artimą pirmykštėmis tradicijomis

(0)
Publikuota: 2012 lapkričio 04 11:25:50, Greta RUSECKYTĖ, zinios@vakarozinios.lt
×

Naujovės ne daug pažengusios - pirmykštės lietuvių laidojimo tradicijos, kai buvo deginami velionių kūnai, vėl po truputį sugrįžta. Šventa ugnis velionio kūną pavertusi pelenais, šilti prisiminimai žiūrint nuotraukas ar vaizdo įrašus lengvina artimųjų netekties skausmą, kai anksčiau kelias paras budėta prie mirusiojo karsto.

 

Papročiai kinta

Kėdainių krematoriumo direktorius Vytenis Labanauskas teigia, kad, kol Lietuvoje dar nebuvo pastatytas krematoriumas, į užsienį deginti palaikų ne daug kas veždavo. Nors ir imta deginti palaikus Lietuvoje pastačius krematoriumą, žmonės senųjų šarvojimo papročių dar nelinkę visiškai atsisakyti - prieš kūno sudeginimą artimieji susirenka atsisveikinti su velioniu šarvojimo salėje. „Sudeginus palaikus, žmonės renkasi prisiminti iškeliavusiojo anapilin. Tačiau Lietuvoje pastačius krematoriumą, laidojimo papročiai gerokai pakito - vis daugiau žmonių domisi mūsų paslaugomis.

Būti prie palaikų urnos žmonėms psichologiškai lengviau nei prie velionio karsto. Prisiminimai apie išėjusį žmogų būna kitokie - vyksta vaizdo įrašų ar nuotraukų peržiūros, šermenyse nebūna taip slogu“, - apie kintančias šarvojimo tradicijas kalbėjo V.Labanauskas.

Ekskursijos į krematoriumą

Kėdainių krematoriumo direktorius pastebi, kad apie kremavimo paslaugas sklando vis daugiau įvairiausių mitų. Siekdamas paneigti klaidingas kalbas ir suteikti daugiau informacijos, kaip vyksta kremavimo darbai, Kėdainių krematoriumas noriai smalsuoliams atveria duris ir surengia nemokamas ekskursijas.

„Jei velionio artimieji neprieštarauja ir viskas suderinama, kūno deginimo procesą gali stebėti visi norintieji. Patį deginimo procesą galima stebėti ir per kompiuterį, ir per langą iš kitos gamybinių patalpų pusės.

Kas nori, leidžiame užeiti ir į gamybines patalpas“, - pasakoja krematoriumo direktorius V.Labanauskas, pridurdamas, kad ne visada spėja priimti gausaus ekskursantų būrio.

Laisvė rinktis

Nors bažnyčios iš pradžių priešinosi palaikų deginimui, tačiau savo griežtą poziciją apleido. „Anksčiau Bažnyčia turėjo labai neigiamą požiūrį į palaikų deginimą. Tikėjimo išpažinime pripažįstamas kūno iš numirusiųjų prisikėlimas, todėl sudegintas kūnas negali prisikelti. Bažnyčia mano, kad tai prieštaravimas tikėjimo žodžiui. Kita vertus - kapinės nuolat plečiasi, ir nežinia, kiek dar plėsis, taigi deginimas tuo požiūriu yra palankus. Todėl bažnyčia leidžia laisvai rinktis, spręsti pačioms šeimoms, kaip elgtis su mirusiojo palaikais”, - sako dvasininkas Vaclovas Aliulis, pripažindamas Bažnyčios pralaimėjimą kovoje prieš palaikų deginimą.

„Ugnis sudegina tik fizinį kūną, todėl žmogaus siela kartu nesudega, tuo pačiu nesudega ir žmogaus nuodėmės - už jas atsiskaitoma vėliau prieš Dievą,“ - kad vis dėlto ne ugnis valdo žmogaus sielą, sako dvasininkas.

Libertas KLIMKA - profesorius, etnologas:

Laidojimo papročiai - vieni stabiliausių, lėčiausiai kintančių. Senieji baltų laidojimo papročiai visais laikais vienaip ar kitaip buvo susiję su ugnimi. Seniau per Vėlines, tęsiant prosenovines tradicijas, kapinėse būdavo užkuriami laužai. Juose sudegindavo senus išvirtusius antkapinius kryžius. O kaimo žmonės prie ugnelės prisimindavo pasitraukusius iš gyvųjų tarpo gimines ir kaimynus. Kalbėdavo apie jų būdą, gyvenimą, nuveiktus darbus, juokingus nutikimus.

Ugnele sušildyti šaltoje žemelėje besiilsinčių protėvių kaulelius - labai sena tradicija. Archeologai, tyrinėdami baltų genčių laidojimo papročius, kapuose randa ugnies pėdsakų. Du ilgus laiko tarpsnius - tūkstantį metų iki Kristaus gimimo ir nuo V a. iki krikšto - 1387 m. - Lietuvoje gyvavo mirusiųjų deginimo paprotys.

Gal buvo tikima, kad išeinant į anapus ugnis turi apvalyti sielą nuo visokios bjaurasties, prikibusios žmogui gyvam esant. Griautiniuose kapinynuose (pirmieji amžiai po Kristaus gimimo) palaikai būdavo apibarstomi angliukais iš apeiginio laužo. Taigi kūnų kremavimo paprotys labai būdingas baltų tautoms, tai gili tūkstantmečių tradicija.

Ją aktualizuoja didmiesčių kapinių plėtra bei jų priežiūra vis spartėjančio nūdienos gyvenimo kontekste.

Kėdainių krematoriumo lankymas - visuomenę supažindinti su šia mirusiųjų kūnų parengimo kapui technologija. Nors gal ten lankosi ir asmenys, turintys sadomazochistinių polinkių, kas čia žino.

Senų senovėje, kaip ir dabar Indijoje, kūnai būdavo atiduodami ugniai viešoje ceremonijoje.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s