Beveik dešimtmetį besitęsiančioje istorijoje apie “klonuotus” reformatus įsižiebė viltis teisingumui: Teisingumo ministerijai (TM), įregistravusiai antrąją reformatų religiją, gali tekti pačiai taisyti situaciją.
Ilgai analizavusi beprecedentį atvejį, Seimo kontrolierė Albina Radzevičiūtė nusprendė tyrimą nutraukti ir rekomenduoti Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Jos įsitikinimu, tik KT gali šioje istorijoje padėti tašką.

Buvo vieni, pasidarė dveji

Lygia greta su Seimo kontrolierių įstaiga žurnalistinį tyrimą apie “padaugintus” reformatus dar vasarą atliko ir “Respublika”. Tuomet paaiškėjo, kad mūsų šalyje gyvuoja anaiptol ne devynios - kaip numatyta įstatymuose, o dešimt tradicinių religijų.

Šalia 1995-ųjų lapkritį kartu su kitomis tradicinėmis religijomis registruotos Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios (Unitas Lithuaniae) vos po septynerių metų, 2002-aisiais, atsirado kiti reformatai - Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios - Unitas Lithuaniae - sinodas.

“Respublika” rašė apie septynerius metus besisukančią aistrų ir teismų karuselę, kurioje ginčai įsisiūbavo ne tik tarp dviejų reformatų kunigų, bet ir tarp gausybės mokslininkų, ekspertų, paprastų žmonių, vietinių ir tarptautinių religinių organizacijų.

Abejojo ir teisingumo ministras

Faktas, kad pusę tūkstančio metų Lietuvoje gyvuojantį reformatų tikėjimą buvo galima suskaldyti vos vienu TM sprendimu, buvo sunkiai suvokiamas ne tik patiems reformatams, bet, pasirodo, ir sprendimą priėmusios institucijos atstovams.

“Jeigu būtų galima atsukti laiką atgal, aš labai abejočiau tokio sprendimo teisingumu. Bet laiko atsukti negalima, o mes turime, deja, nemalonią ir nenatūralią situaciją, - aiškino teisingumo ministras Remigijus Šimašius “Respublikai”, o paklaustas, ar nenorėtų padėti jos išspręsti, tvirtino: - Teisingumo ministras nėra teisingumo vykdytojas. Šiuo atveju manau, kad galbūt niekam nepatinkantis “status quo” kol kas turi išlikti. Tol, kol bus pakankamai teisinių motyvų teisinėms priemonėms, tai yra kol teismai priims atitinkamus sprendimus”.

Kontrolierei kilo daug klausimų

Beveik metus aiškinusis “padaugintų” reformatų situaciją, vos prieš kelias dienas tyrimą baigė ir Seimo kontrolierė A.Radzevičiūtė. Savo išvadose ji nepaglostė TM valdininkų, tačiau vien dėl to, kad per septynerius metus jau spėjo apeiti visus teismus, ji pati atsidūrė tam tikruose rėmuose.

“Susidaro įspūdis, kad TM skelbiamas nesikišimo į Bažnyčios vidaus reikalus principo laikymasis buvo daugiau deklaratyvus, o iš tiesų ministerija savo veiksmais sukūrė ydingą praktiką, ėmusi vertinti, ar Lietuvos evangelikų reformatų konfesija gali skilti, o jei taip, kokiu būdu, - konstatavo kontrolierė. - Stebėtina, kad ministerijai neiškilo klausimas, ar šios bendruomenės ir nenusprendė atskilti būtent dėl to, kad nebesutaria dėl tų pačių teologinių tikėjimų ir doktrinų, o tai reikštų, kad jų jau nebegalima laikyti ta pačia Bažnyčia”.

Rado motyvų “teisinėms priemonėms”

Tačiau A.Radzevičiūtė įsiklausė į šios kadencijos TM R.Šimašiaus žodžius, kad situacijai išspręsti reikia “pakankamai motyvų teisinėms priemonėms”, ir su tuo sutiko. Prieš kelias dienas baigusi tyrimą, ji patikino, kad visoje painioje ginčų istorijoje taip ir liko niekas neaišku todėl, kad religijas reglamentuojančiame įstatyme ir Konstitucijoje yra prieštaravimų.

Anot kontrolierės, didžiausia šio prieštaravimo esmė - ne naujos religinės bendruomenės, o jos vertinimo funkcijos. Mat išeitų taip, kad TM gali registruoti naujas religines bendruomenes, tačiau ji negali vertinti jų tradicijų tęstinumo. Tik įstatymų leidėjas Seimas gali pripažinti tam tikrą religinę bendruomenę ar bendriją esant tradicinę.

Jei visa tai pasitvirtintų, tokiu atveju viskas sugrįžtų į savo vėžes - naujai registruota reformatų bendruomenė galėtų būti vadinama netradicine religine bendruomene, o senosios tradicinės statusas būtų nedalomas.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"