Iš gerųjų vasaros naujienų

Šįryt miesto miegamajame rajone išgirdau varnas - ne šiaip sau tingiai karksinčias, o keliančias baisų triukšmą, šaukiančias, - net nieko nematant buvo aišku: jos aptiko priešą! Kažkokį pavojingą žvėrį ar paukštį. Neatlaikęs jų šaukimo ir nardymo aplink, iš beržo viršūnės priedangos išnėrė jaunas vištvanagis ir, lydimas juodasparnių varnų spiečiaus, nuskrido tarp namų. Nežinia, kaip vanagėlis pakliuvo į miestą. Labiausiai tikėtina, kad netyčia. Tačiau jį galėjo suvilioti ir lengvas grobis - miestiniai (taigi - ne laukiniai, o naminiai) karveliai arba varnos.

Šį rytą vanagui čia, Vilniaus Karoliniškėse, nepasisekė. Tačiau savo grobį jis ras kur nors netoliese. Paklausite - o kur čia naujiena? Naujiena yra tai, kad šios vasaros vanagų jaunikliai jau visai savarankiški, medžiojantys patys. Šis menas nėra lengvas, tad paukščiai pirmiausia atkeliavo į miestą, kur nutverti tinkamą grobį yra lengviausia. Beje, nors šis procesas yra visai natūralus, šiemet jį stebime labai anksti. Paprastai vanagai prie sodybų, į miestelius ir miestus atskrenda „rudeniop“ - rugpjūčio gale ar rugsėjį. Šios žinios nelaukia naminių paukščių augintojai, nes vištvanagiai visada puola šių metų vištų jauniklius. Dar pavojingesni jie balandininkams, dekoratyvinių ar kitokių naminių balandžių veislių veisėjams. Kad ir kokie greitasparniai būtų balandžiai, vanagai pasiima duoklę iš jų pulko.

Po ilgesnės vėsos stojusi kaitra dar labiau leido patikėti vasara. Vėl atkuto čiurliai, kurie buvo kažkur pradingę, nustoję šmėžuoti padangėje, nardyti virš stogų. Dabar jie jau augina savo čiurliukus, maitina, peni juos - paukščiukai būna riebuiliai, nejudrūs tūno lizde (dažniausiai inkile). Sunku rasti kitą paukščių rūšį, kurios jaunikliai atrodytų taip pat, prieš palikdami lizdus būtų netgi sunkesni už tėvus. Čiurlių lizde visada 2 čiurliukai, maisto jiems yra iki valios. Tačiau paukščiai riebalus kaupia ne todėl, kad maisto yra pakankamai. Išskridus iš lizdo, jauniklių niekas nemaitina, negloboja - jie patys be jokio adaptacinio periodo ir suaugusių paukščių globos išmoksta nardyti ore ir gaudyti vabzdžius. Žinoma, toks žinojimas užkoduotas jų prigimties kode. Taigi - čiurlių jaunikliai jau plunksnuojasi, jiems lizde būti lieka apie 10 dienų. Kai jaunikliai išskris, visi čiurliai pasisukios dieną kitą ir patrauks Afrikos link.

Ši vasara sudėtinga daugeliui augalų - smėlynuose ne visi sugebėjo išlikti, kiti išdžiūvo nepražydę ir nesubrandinę sėklų. Vedantys uogas ar vaisius galėjo pritrūkti drėgmės, kad juos užaugintų didelius ir sultingus. Todėl šios vasaros mėlynės mažutės (dzūkai mojo ranka ir sakė - pipiro dydžio, tik nekarčios), ir pririnkti jų pintinę yra labai sunkus darbas. Mėlynėmis jau visą liepą maitinosi ar savo maistą jomis gardino daugelis paukščių ir net žvėrys. Lapės, vilkai, kiaunės, jau nekalbant apie voveres, peles ir pelėnus, tikrai vaikšto mėlynais liežuviais, o strazdai, liepsnelės, devynbalsės ir jerubės, tetervinai bei kurtiniai (ypač jų jaunikliai) išgyvena savo „mėlynąjį“ periodą. Gali būti, kad toks vitaminingas lesalas paukščiams labai padeda keičiant plunksnas, ilsintis ir ruošiantis brandžios vasaros išbandymams - migracijos pradžiai.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“