1 nuotr.Šiais laikais, kai tiek daug kalbama apie pinigus, jų turėjimą ir neturėjimą, galbūt ne vieną domina pinigų Lietuvoje istorija? Gal ieškome atsakymų, ar visais laikais pinigų tema buvo tokia aktuali?
Kokias nepatogias istorijas muziejų paslapčių naktį ketina atskleisti Pinigų muziejus? Pinigų muziejaus vyresnysis specialistas Tomas Grėlis tikisi, kad išėjusiems iš muziejaus gegužės 20-osios naktį klausimų apie pinigų kelią Lietuvoje liks mažiau. Atsakymų bus galima pasisemti ne tik apžiūrėjus ekspozicijas, bet ir apsilankius muziejaus kino teatre, išklausius paskaitų. „Filmuose pateikiama lietuviškų pinigų istorija nuo seniausių laikų iki mūsų dienų. Sužinosite, kuris kunigaikštis pirmasis priėmė sprendimą kaldinti lietuviškas monetas, kaip buvo nuspręsta, ką vaizduoti ant litų banknotų, kodėl žymių Lietuvos asmenų portretai yra dešinėje pusėje, o ne per vidurį. Ir dar daug negirdėtų ir įdomių dalykų“, - žadėjo muziejininkas.
Pasak T.Grėlio, žmonės labai daug ko nežino ne tik apie seniausius pinigus, bet ir apie litą. „Asmenybes ant banknotų dar atpažįsta, bet kokie pastatai pavaizduoti kitoje banknoto pusėje, nebeprisimena. Apskritai lito atsiradimo aplinkybės daug kam nežinomos. Ne vieną nustebina, kad galėjome turėti ne litą, o muštinį ir skatiką. Paskelbus nepriklausomybę, Lietuvoje dvejus metus buvo naudojami vokiški pinigai - ostmarkės, pervadintos auksinais. Bet jų turėti buvo nuostolinga, todėl nutarta įvesti savo pinigus. Muštinis - kaltas, muštas pinigas - yra senovės lietuvių kalbos žodis. Taip ir būtų nutikę, buvo jau tariamasi su Švedijos bendrove dėl muštinių gamybos, bet jiems pagaminti neužteko pinigų. Tik todėl muštinio Lietuvos istorijoje ir nėra. 1922 m. buvo priimtas sprendimas leisti litą, nebe muštinį“, - aiškino T.Grėlis. Jo manymu, visuomenei pateikiama nedaug informacijos apie senuosius lietuviškus pinigus, todėl nestebina, kad lankytojai nežino, jog Lietuvoje buvo kaldinami net auksiniai pinigai.
Į klausimą, koks yra brangiausias, vertingiausias lietuviškas pinigas, atsakyti sudėtinga net žinovams. Nes ne visų monetų skelbiami aukcionai. O koks vertingiausias eksponatas Pinigų muziejaus numizmatikos kolekcijoje? Pasak T.Grėlio, vertingiausia yra Zigmanto Vazos laikų dešimties dukatų auksinė moneta. Šios monetos buvo nukaldintos valdovui, jų apskritai nebuvo daug, o išlikę dar mažiau. Viena muziejaus vertybių - XIV a. pabaigos ilgieji, metaliniai, pinigai. Pasak muziejininko, šių pinigų radimviečių nedaug, tad jų istorinė vertė neįkainojama. „Mūsų muziejaus numizmatikos kolekcija gal ir nėra pati turtingiausia Lietuvoje, nes mūsų tikslas - kaupti šiandieninę istoriją“, - sakė muziejininkas. Unikaliausias šių dienų numizmatinis eksponatas - 2007 m. pagaminti euro monetų bandiniai. Monetos tokios, kaip dabar turime, tik ant jų iškalti 2007 metai. Tais metais planuota įsivesti eurą, bet nepavyko.
„Pinigų muziejus „Muziejų nakties“ šventėje dalyvaus ketvirtą kartą. Viena iš šių metų naujovių - viktorinos, vyksiančios išklausius paskaitų. Jų dalyviai galės laimėti vertingų prizų - knygų, firminių muziejaus suvenyrų“, - sakė muziejaus darbuotojas.
Palyginti nedidelį Pinigų muziejų kasmet aplanko apie 40 tūkst. lankytojų - daugiausia moksleivių grupės, studentai, turistai, kurie domisi Lietuvos istorija, kaip lietuviai gyveno ir kaip gyvena. Praėjusiais metais per „Muziejų naktį“ muziejuje apsilankė arti 2 tūkst. svečių. Šeštadienį muziejų bus galima lankyti nuo vidurdienio iki vidurnakčio.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
