respublika.lt

Interviu su „Olifėjos“ generaliniu direktoriumi A.Muraška: Kaip laimėti Aukso puodą?

(0)
Publikuota: 2016 gegužės 01 16:59:01, Justina KABAKAITĖ, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 1 nuotr.
Per 20 metų milijonieriais Lietuvoje tapo net 63 gyventojai. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Jau 20 metų, kaip sekmadieniais šeimos susirenka prie ekranų stebėti „Teleloto“ žaidimo ir savo bilietuose braukti išriedėjusių skaičiukų. Per 20 metų milijonieriais Lietuvoje tapo net 63 gyventojai. „Vakaro žinios“ apie sklandančius mitus, legendas ir „Teleloto“ istoriją kalbėjosi su žaidimą organizuojančios įmonės „Olifėja“ generaliniu direktoriumi Antanu Muraška.

 

- Kaip tiek laiko pavyko išlaikyti savo žiūrovus ir populiarumą?

- Šiandien, žinoma, „Teleloto“ labai skiriasi nuo to laidos formato, kuris buvo prieš 20 metų. Kai Lietuvoje atsirado laida, tuo pat metu panašūs projektai startavo ir Naujojoje Zelandijoje bei Belgijoje. „Teleloto“ kilęs iš Holivudo, nes jo projektą parengė kompanija „Goodson Production“. Naujas žaidimas buvo įdomus, tačiau laikas parodė, kad koncepcija yra gana statiška, ji greitai pabodo žiūrovams. Todėl darbo ėmėsi mūsų rinkodaros skyrius. Taip loterija buvo atnaujinta ir nuspręsta, kad ji turi keistis nuolat.

Manome, kad „Teleloto“ išlieka populiarus, nes jis nuolat keičia savo veidą. Keičiasi ne tik žaidimas, keičiasi ir prizai, lošimo taisyklės. Didžiausias pasikeitimas, žinoma, įvyko pernai. Lapkričio mėnesį žaidimą kardinaliai atnaujinome. Pakeitėme filmavimo studiją ir atnaujinome prizų struktūrą bei žaidimus.

Džiaugiamės, kad „Teleloto“ visą šį laiką išliko populiariausiu „Olifėjos“ žaidimu, nors atsirado ir „Vikingų loto“, ir „Eurojackpot“. Lietuviams patinka šis žaidimas, jie noriai dalyvauja ir mielai žiūri „Teleloto“ sekmadieniais.

- Kai kuriuose namuose tai tapo jau savotiška tradicija?


- Taip. Šiandien manau, kad mūsų loterijos žaidėjai neįsivaizduoja sekmadienio be „Teleloto“. Jei nuspręstume nutraukti projektą, bijau, kad būtų daug nepatenkintų žmonių. Tas susibūrimas sekmadienio vakare irgi turi savo romantiką. Prie ekrano braukdamas savo langelius žaidėjas tarsi taip pat dalyvauja žaidime, nesvarbu, kad jis vyksta už televizoriaus ekrano. Turbūt per tam tikrą laiką užsiauginome savo žiūrovų, kurie mumis pasitiki.

Šiandien turbūt kiekvienas pažįstame šeimą, kuri laimėjo jei ne vieną iš didesnių, tai bent daiktinį prizą. Per visus šiuos metus žiūrovai išlošė daugiau nei 4400 automobilių, 165 Aukso puodus, 33 namus, 11 butų, 9 čekius butams pirkti, o milijonieriais tapo 63 Lietuvos gyventojai. Ir dar kalnai daiktinių prizų.

- Neretai „Teleloto“ studijoje apsilankę ir laimėję žmonės pripažįsta, kad žaidžia daug metų ar bent jau dažnai. Ar daugiausia prizų laimi būtent tokie žaidėjai?

- Iš tiesų praktika labai įvairi. Kartais nutinka taip, kad žmogus, nežaidžiantis loterijose, gauna bilietą dovanų iš artimųjų ar draugų ir bilietas būna laimingas. Sėkmė, kuri vaikšto šiandien po „Teleloto“ pasaulį, yra sunkiai nuspėjama, nes būna žmonių, kurių laimė neaplanko ir visus 20 metų, išskyrus simbolinių sumų laimėjimus.

- Bet juk ir mažas laimėjimas yra laimėjimas?


- Tikrai taip. Pati loterija žmogui juk nesudaro didelių finansinių sunkumų. Labai dažnai sakome, kad loterija gali būti šalies pragyvenimo lygio barometras. Jei pardavimai auga, vadinasi, žmogus turi laisvą eurą kišenėje ir jį be skausmo gali išleisti loterijoje. Juk žmogus perka bilietą dažniausiai netikėdamas, kad išloš milijoną, o tiesiog norėdamas pabandyti. Turbūt loterija yra pramoga ir jei žmogus, nusipirkęs bilietą už eurą, laimi tokio paties dydžio ar panašią sumą, jis vis tiek jaučiasi laimėtojas.

Gal todėl ir malonu dirbti loterijoje. Visuomet žinai, kad gali žmonėms padėti užsimiršti nuo kasdienybės nors tuo metu, kai jie dalyvauja loterijoje, ir suteikti jiems džiaugsmo, kai jie tampa laimėtojais. Žinoma, norėtume, kad jie visi būtų laimėtojai. Bet suprantama, tokiu atveju neliktų ir pačios loterijos.

- Nors pernai „Teleloto“ bilieto kaina pakilo iki 1 euro ir žaidėjai dėl to gali džiaugtis geresniais prizais, ilgus metus 2 litų kaina buvo stabili. Kaip pavyko ją išlaikyti?

- Žinoma, mes dažnai sakome, kad „Teleloto“ žaidimas yra labai imlus darbams, nes kiekvienos savaitės žaidimui reikia pasiūlyti kažką naujo. O kai imlus darbui, imlus ir išlaidoms, mat apie kiekvieną naujovę, laukiančią žaidėjų, reikia informuoti žiūrovus, o tai, žinoma, nemažai kainuoja.

Tačiau mes norėjome laikyti stabilią kainą, kad žaidėjai jaustųsi patogiai. Galbūt dėl to ir žaidėjai mus įvertino, išlaikėme jų pasitikėjimą.

Naują bilieto kainą - 1 eurą - nustatėme todėl, kad pasikeitė prizų struktūra. Padidinome laimėjimų fondą ir įsteigėme daugiau vertingesnių prizų. Todėl šiandien žiūrovams jau galime pasiūlyti didesnį Aukso puodą. Dabar jame yra pusė milijono eurų, o tai juk būtų apie 1,7 milijono litų. Žinoma, milijonas visuomet skamba smagiau, nesvarbu, kokia būtų valiuta. Tad sieksime, kad Lietuvos žaidėjai galėtų žaisti ir laimėti milijoną eurų.

- Daiktinių prizų žaidimo metu visuomet išdalijama labai gausiai. Kaip jie parenkami ir kaip sužinoma, kokių prizų laukia žiūrovai?

- Kai į studiją pakviečiame žaidėjus, surengiame žaidėjų apklausą. Jos metu ir pasiteiraujame, kokių daiktinių prizų jie tikisi laimėti. Tokiu būdu bandome formuoti daiktinių prizų krepšelį. Dažniausiai tiesiog atsižvelgiame į tai, ką patys žmonės norėtų laimėti.

- Ar galima daiktinį prizą grąžinti ir atsiimti pinigus?

- Automobiliams tokios taisyklės netaikome, nes nebegalime to daryti. Dabar pasirašome su tiekėjais metų sutartis ir įsipareigojame išpirkti sutartą skaičių automobilių palankia kaina. O už daiktinį prizą, jei žmogus labai nori, išmokame pinigus atsižvelgdami į tai, už kokią sumą mes pirkome tą daiktą iš tiekėjo. Taigi dažniausiai tai nėra ta kaina, kurią galima pamatyti parduotuvėje.

Mūsų žaidėjai pasitiki loterija ir žino, kad mums rūpi kiekvienas žaidėjas. Dėl to mūsų šūkis ir skamba taip: „Teleloto“ ką žada, tą ir duoda“. Todėl mes visuomet laiku išmokėdavome ir išmokame laimėjimus ir nesame gavę nusiskundimų, kad būtume neįvykdę kokių nors įsipareigojimų.

- Turbūt vis tiek pasitaiko nepatenkintų laimėtojų ar nelaimėtojų?

- Na, nelaimėtojų nusiskundimai pasireiškia pilnaties metu. Tikrai jaučiame, kai būna ši mėnulio fazė. Tokiu metu atsiranda žmonių, kurie, susikūrę savo žaidimo taisykles, reikalauja laimėjimo, nors žaidimas yra toks, koks jis yra, o ne toks, kokį žiūrovas jį sugalvojo. Bet tai nedideli nusiskundimai ir jie neturi įtakos projektui.

- Ar vis dar populiari nuostata, kad loterijose laimi tik savi?

- Šiandien ši nuostata jau rečiau girdima. Turbūt po 20 metų nueito kelio pagaliau jaučiamas rezultatas. Manau, svarbiausia to priežastis ir yra daug laimimų prizų. Šiandien Lietuvoje jau nerasime miesto ar miestelio, kur nebūtų iškeliavęs bent vienas didesnis žaidimo prizas. Kai žmonės patys žino ir mato, kad štai laimi pažįstami ar kaimynai, abejonių dėl žaidimo sąžiningumo nebekyla.

Tiems, kurie abejoja, galiu tik pasakyti, kad neįmanoma prizų išdalinti saviems. Bilietai spausdinami gerokai ankščiau, o lošimo metu išridenami skaičiukai, kurie ir lemia laimėjimą. Tai sakome, kad laimėjimai susiję nebent tik su elektros tiekėjais, nes į elektros lizdą įjungiama kamuoliukų ridenimo mašina. Nieko bendro nėra su sistema, kuri pardavinėja bilietus.

- Anksčiau kvietimus į filmavimo studiją laimėję žaidėjai atvykę gaudavo 100 litų prizą už dalyvavimą. Ar įvedus eurą vis dar taikoma ši praktika?

- Taip, šią praktiką taikome ir dabar. Todėl, kad mes stengiamės žmogui padengti bent jau tas išlaidas, kurias jis patiria atvykdamas į studiją. Todėl kvietimas į studiją, galima sakyti, kartu jau yra ir piniginis prizas. Žmogus, atvykęs į studiją, dabar gauna 60 eurų.

- Labai palankiai konvertavote žaidėjų naudai.

- Taip (juokiasi). Kainos juk visos auga, tad norisi nenuskriausti žmonių.

- Vis dėlto koks tas sėkmės receptas, pagal kurį galima laimėti milijoną ar bent jau Aukso puodą?

- Receptas yra tik vienas - nusipirkti bilietą. Reikia tik tiek. Nes visuomet yra tikimybė, kad būtent jūs busite tas, kuris ir laimėjo milijoną.

- Kaip manote, ar galima tikėtis, kad loterija gyvuos dar 20 metų?

- Manau, kad tikrai taip.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s