respublika.lt

Internetas už 4,4 mln. eurų močiutei, kuri nežino, kas yra kompiuterisnuotraukos (16)

2018 spalio mėn. 19 d. 12:11:11
Vidmantas MISEVIČIUS

Šį rugsėjį turėjo būti europinėmis lėšomis įgyvendintas plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtimo kaimo vietovėse projektas. Statistikos departamento duomenimis, iš 2 808 901 Lietuvos gyventojo, kaimuose ir kaimo vietovėse gyvena 922 434. Pažymėtina, kad 21,1 proc. kaimo gyventojų interneto neturi, nes jis esą „nenaudingas ir nedomina“, dar 16 proc. apie jį trūksta žinių, 7 proc. interneto neturi dėl per daug brangios įrangos. Išeina, kad maždaug pusė kaimo gyventojų šiandien internetu nesinaudoja. Gal dėl to, kad jis jiems nereikalingas?

 

Kabelis operatoriams

Vykdant minėtą projektą, kurio realizacija, pasak NMA atstovės Aistės Kanevičienės, atsiėjo per 4,43 mln. eurų, buvo nutiesta daugiau kaip 342 km šviesolaidinių kabelinių linijų (kilometro kaina - maždaug 13 000 eurų). Projektą realizavusi VšĮ „Plačiajuostis internetas“ darbus vykdė 49 savivaldybėse. Remiantis pateikta ataskaita, gyventojų, kurie gali naudotis minėta IT infrastruktūra, skaičius, vietoj planuotų 20 000, pasiekė 79 029, tačiau labai abejotina, kad tiek jų šia galimybe pasinaudos.

VšĮ „Plačiajuostis internetas“ Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vadovė Eglė Misienė patikslino, kad projekto įgyvendinimo kaštus sudarė linijų projektavimas ir tiesimas, terminalinių mazgų įrengimas, telekomunikacinė įranga skirta didmeninėms paslaugoms teikti ir t.t. Jį realizavus buvo nutiestos linijos iki 400 terminalinių prisijungimo mazgų, nuo kurių gyventojus prie interneto jau turėtų jungti privatūs, iš to siekiantys užsidirbti, operatoriai. „Projekto tikslas nebuvo sukurti „paskutinės mylios“ infrastruktūrą ir teikti paslaugas galutiniams vartotojams. Tiesiog jis vystytas kaimiškosiose Lietuvos gyvenvietėse, į kurias kiti operatoriai neketina plėsti savo šviesolaidinių tinklų dėl mažos vartotojų koncentracijos ir vietovių komercinio nepatrauklumo“, - sakė E.Misienė.

Kaimiečių nemokys naršyti internete


Paramą kaimui kuruojančios Žemės ūkio ministerijos atstovė Nijolė Gumbrienė taip pat patvirtino, kad šio projekto esmė nebuvo interneto įvedimas konkretiems galutiniams vartotojams, nors akivaizdu, kad kaime būtent to labiausiai ir reikia. Projekto rėmuose nebuvo numatytas ir kaimo gyventojų, daugumai kurių kompiuteris vis dar yra savotiška egzotika, mokymai ar interneto turinio kūrimas. N.Gumbrienės teigimu, kadangi kuriama infrastruktūra nebuvo prieigos infrastruktūra, ja naudojasi tik ryšio operatoriai. Pastarieji, savo ruožtu, teiks paslaugas galutiniams vartotojams. Įvertinus infrastruktūros panaudojimo tarifus, ministerijos teigimu, operatoriai teikti paslaugas kaimiškųjų vietovių galutiniams vartotojams galės (bet reikia suprasti, neprivalės - aut. past.) tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir miestuose. Deja, skaičiuojant tarifus, kaimo gyventojų perkamoji galia įvertinta nebuvo. „Taip pat, kadangi projektas buvo skirtas infrastruktūros komerciškai nepatraukliose vietovėse kūrimui, kompiuterių ar kitos galutinių vartotojų įrangos įsigijimas taip pat nebuvo numatytas“, - „Vakaro žinioms“ sakė N.Gumbrienė.

Nauda abejotina

Vertinant projektą vykdžiusios įmonės ir Žemės ūkio ministerijos atstovų atsakymus, darytina prielaida, kad šviesolaidinio interneto linijų į kaimo vietoves tiesimas labiausiai atitiko ne paprastų vietos gyventojų poreikius. Daugiausia naudos šios naujos magistralinės linijos turėtų duoti privatiems operatoriams ir ūkininkams. Operatoriai galės tiesti „paskutinės mylios“ linijas iki lėšų tam turinčių ūkininkų, pastarieji galės naudotis spartesniu internetu. Tie kaimo gyventojai, kuriems internetas buvo „per brangus“ ar „nereikalingas“, nepaisant naujų šviesolaidžio magistralių, tikėtina, ir toliau juo, nepaisant „turimų galimybių“, nesinaudos. Tokias nuomones išsakė ir „Vakaro žinių“ kalbinti ekonomistai. Povilas Gylys nuogąstavo, kad tokiais būdais tik įsisavinami europiniai pinigai, tačiau dėl naudos, turint omenyje ligšiolinę įvairių europinių projektų patirtį, galima ir abejoti. „Išleidžiamos didžiulės lėšos, tačiau ar tikrai tai būtina? Kam kasti kabelius, jeigu yra erdviniai interneto perdavimo būdai? Kodėl internetas kaimo negalėjo pasiekti, tarkim, per modemus? Europinės lėšos panaudotos, tačiau labai abejotina ar tokie būdai tikrai duos norimos (kokia deklaruojama) naudos“, - savo pastebėjimais dalinosi ekonomistas.

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Remigijus Žemaitaitis:

„Sutinku, kad į kaimo skaitmenizaciją reikia investuoti, bet įvertinus sumas, kurios per pastaruosius keletą metų buvo tam išleistos, visi kaime seniai galėjo turėti mobiliuosius interneto įrenginius. Pati idėja - kaimo žmonių pritraukimas prie informacijos - yra teisinga. Klausimai kyla dėl pasirinktos strategijos, jos kainos ir naudojamų technologijų. Yra 3G ryšys, 4G, yra telefoninės stotelės, mobilųjį internetą gali pasiūlyti tiek „Bitė“, tiek „Tele2“, tiek kiti operatoriai, tad man nelabai suprantama, kam reikėjo leisti milijonus kabelių tiesimui?“ - stebėjosi R.Žemaitaitis.

Seimo nario nuomone, čia galima įžvelgti Vakarų įmonių lobistinius interesus. Laidų, maršrutizatorių ir kitos, laidiniam internetui skirtos, įrangos gamintojai galėjo „paspausti“ Europos Komisiją, teigdami, kad būtina skaitmenizuoti atsilikusias (internetine prasme) šalis ir daryti tai reikia būtent tokiu būdu. Pastaroji, neįvertinus Lietuvos realijų, kur žmonėms aktualiau įrangos ar paslaugų kainos, tiesiog pateikė bendras rekomendacijas ir jos aklai buvo vykdomos. Paklaustas apie projektus, skirtus palengvinti kompiuterinės ir telekomunikacinės įrangos įsigijimą, R.Žemaitaitis tokių neprisiminė: „Kadaise buvo tvarka, pagal kurią kompiuterinę įrangą įsigiję ir tai deklaravę asmenys galėjo metų pabaigoje susigrąžinti 15 proc. GPM. Bet tai buvo seniai. Dabar nieko panašaus nebevyksta.“

Apibendrindamas situaciją, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys buvo kategoriškas: „Stebint analogiškus projektus, apima jausmas, kad grįžtame atgal, į praėjusį amžių. Pasaulyje plinta mobilusis internetas, o mes kasame griovius ir tiesiame kabelius. Situaciją galima palyginti su sąnarių keitimo kompensavimo tvarka. Jeigu žmogus perka metalinį rusišką ar baltarusišką dirbtinį sąnarį, jam išlaidos kompensuojamos. Perkant, šiuo atveju, nedaug brangiau kainuojantį vakarietišką analogą, išlaidos paliekamos pačiam žmogui. Keista, nes pirmuoju atveju žmogus lieka neįgalus, antruoju atveju grįžta į darbo rinką. Tiesiant morališkai pasenusius kabelius, užuot investavus į modernią įrangą ir padarius ją prieinamą visiems, elgiamasi panašiai.“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (16)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PRALAIMĖJO: Alytuje vykstančio salės futbolo Čempionų lygos elitinio etapo A grupės turnyro antrojo turo rungtynėse ketvirtadienį Kauno „Vytis“ 1:2 (0:1) pralaimėjo Slovėnijos čempionei „KMN Dobovec“ ekipai ir patyrė antrąją nesėkmę.
  • NELAIMĖ: Ketvirtadienio popietę Elektrėnų kelyje lengvasis automobilis BMW mirtinai traumavo į kelią išėjusį vyrą. Jo asmenybė kol kas nenustatyta.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar savo mieste matėte žmonių, kurie dalyvavo „Raudono baliono“ akcijoje?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +4   +7 C

    0  +4 C

 

   +4  +3 C

  +6   +9 C

   +3  +6 C

 

   +3  +8 C

 3-8 m/s

 1-2 m/s

 

   1-2 m/s

 

USD - 1.1296 PLN - 4.2911
RUB - 76.3414 CHF - 1.1395
GBP - 0.8705 NOK - 9.5990
reklama
Sveikata Grožis