respublika.lt

2017 lapkričio 23, ketvirtadienis

akordeon festiv kaire

I.N.Lingienės Lietuvoje visada tvyro meilė ir pagarbanuotraukos (1)

2017 lapkričio mėn. 06 d. 07:59:10
Sidas AKSOMAITIS, „Respublikos“ žurnalistas

Neseniai gražų jubiliejų atšventusi Kristijono Donelaičio draugijos Šiaulių skyriaus pirmininkė, samarietė, kazimierietė, choro „Bičiuliai“ prezidentė Izolina Natalija Lingienė gyvena tokioje Lietuvoje, kurioje nėra vietos verkšlenimams, piktam žodžiui, kurioje karaliauja meilė ir pagarba vieni kitiems. Kaip rasti kelią į tokią Lietuvą kiekvienam iš mūsų?

 

„Kurkime materialųjį pasaulį, bet svarbiausia - atgaivinkime dvasią“, - sako I.N.Lingienė, kasmet su grupe žmonių vykstanti į Mažąją Lietuvą pagerbti K.Donelaičio atminimo, susitikti su ten gyvenančiais lietuviais, sutvarkyti aplinkos mūsų tautos dainiaus gimtinėje Lazdynėliuose bei Tolminkiemyje, kur K.Donelaitis klebonavo iki pat išėjimo amžinybėn.

- Per daugiau nei tris dešimtmečius trunkančias keliones į Mažąją Lietuvą keitėsi daug kas: talkininkauti vykstantys žmonės, patirti įspūdžiai. Kas išliko? - pasiteiravo „Respublika“ Izolinos Natalijos LINGIENĖS.

- Pirmoji kelionė į Tolminkiemį įvyko prieš 32 metus. Kartu su grupe dotnuviškių važiuoti į Tolminkiemį tąsyk mane pakvietė pusbrolis Saulius Bučas. Taip kartu su dukra Marita nuvažiavome ir nusilenkėme K.Donelaičiui. Šiaulietis poetas Juozas Jaras rašė: „Ten siela suskamba, kaip Mažvydo madrigalas...“ Lygiai prieš 30 metų pusbrolio dėka gavau rašomąja mašinėle surinktą Vytauto Šilo ir Henriko Samboro knygą „Po Mažąją Lietuvą“. Visada šią knygą vežuosi į Tolminkiemį, saugau kaip brangiausią dovaną, nors jau turiu ir leidyklos išleistą jos egzempliorių.

Apie 1986-1989 metus į Tolminkiemį dviem dienoms suvažiuodavo 600-800 žmonių iš visos Lietuvos. Patalkininkavę, sutvarkę bažnytėlės ir klebonijos aplinką, važiuodavome nakvoti prie Priegliaus upės. Iki išnaktų prie laužo klausydavomės dr. Napalio Kitkausko ir šviesaus atminimo Stepono Lukoševičiaus pasakojimų apie Mažąją Lietuvą. Kitų linksmybių, išskyrus dainas, nereikėjo. Ryte, pusryčiams ant laužo išsivirę arbatos, važiuodavome mašinų kolona į apgriuvusias pilis, sugriautas bažnyčias, klausydavomės šių vietovių istorijų.

Įvedus vizas, važiuojančių į talkas gretos visai išretėjo, bet kelionės nenutrūko, išliko žmonių noras tęsti šią veiklą. Kiekvieną pavasarį į talkas - šventes Tolminkiemyje ir Lazdynėliuose dabar susirenka apie pusšimtis žmonių. Vežame meno saviveiklos kolektyvus, kurie po talkos dalyvauja koncertinėje programoje. Daugeliui studentų ir moksleivių kelionė tapo per brangi dėl Rusijos Federacijos ambasados Klaipėdos vizų centro įvestos 30 eurų rinkliavos už vizą. Labai gaila, kad smalsus jaunimas nebegali važiuoti. Tarp valdžios žmonių vyksta pasitarimai - laukiame rezultatų, kad galėtume supaprastintai ir pigiau nuvažiuoti į Karaliaučiaus kraštą. Taigi, Tolminkiemi, toks mūsų širdžiai artimas ir kartu tolimas esi...

- Vietos lietuvių vaikai renginių metu dainuoja lietuviškai, nors ir su ryškiu rusišku akcentu. Kas padeda tiems vaikams ir, žinoma, jų tėvams svetimame krašte išlaikyti lietuvybę?

- Didžiausią organizavimo ir koordinavimo darbą atlieka Karaliaučiaus krašto lietuvių kalbos mokytojų asociacija „Nadruva“, kurios pirmininkui ir sielai Aleksui Bartnikui gruodžio mėnesį Valdovų rūmuose bus įteikta Felicijos Bortkevičienės literatūrinė premija už lietuvybės sklaidą. Paskutinį gegužės šeštadienį į talkas-šventes suvažiuoja apie 100 moksleivių iš įvairių Karaliaučiaus krašto mokyklų, kuriose mokomasi lietuvių kalbos. Vaikai parengia koncertines programas, dainuoja, deklamuoja lietuvių kalba ir kasmet parodo, kiek padarė pažangos mokydamiesi lietuvių kalbos. Mes juos sveikiname, dovanojame suvenyrus, knygas, mūsų „Rūtos“ saldainius, pamokome lietuviškų šokių. Taip visi kartu sukuriame tikras šventes. Mūsų draugystė tęsiasi ir Lietuvoje, Karaliaučiaus krašto moksleiviams organizuojamose kūrybinėse poilsio stovyklose.

- Ar K.Donelaitis ir kiti mūsų tautos klasikai tebėra gyvi šių dienų Lietuvos žmonių širdyse?

- K.Donelaičio draugijos Šiaulių skyrius vykdo tęstinį projektą „Šiauliečiai - K.Donelaičio palikimo saugotojai ir atminimo puoselėtojai“. Glaudžiai bendraujame su Šiaulių universiteto buvusiu Humanitariniu fakultetu. 2014-aisiais, minint K.Donelaičio 300-ąsias gimimo metines, aplankėme daug gimnazijų, pristatėme moksleiviams Poeto žodį ir žemę. Kiekviena „Metų“ eilutė skamba unikaliai, jos visos tokios gražios, tiek daug išminties ir pamokymų šiuolaikiniam mūsų žmogui. Gaila dalies Lietuvos, nes mūsų žmonės virsta „slunkiais“ ir „plaučiūnais“. Jaunimas neskaito ir nežino, kas tas K.Donelaitis. Kyla labai didelė baimė, ar neužžels šiandien Poeto žemė ir žodis piktžolėmis. Turėkime viltį, nes ji miršta paskutinė. Juk ir Simono Daukanto laikais „kalba - ta žalioji bruknelė“ išliko.

Kasmet minime K.Donelaičio gimimo dieną. Pranešimus-pokalbius veda mūsų profesoriai: Džiuljeta Maskuliūnienė, Kazimieras Župerka, Vytenis Rimkus, o aktoriai arba studentai lituanistai skaito Poeto kūrybą. Diskusija tęsiama prie sunešto “Būrų stalo“, nes jau planuojame ateities darbus, pasiruošimą 33-iajai talkai-šventei Tolminkiemyje: kiek ąžuoliukų nuvešime nupjautiems ąžuolams atsodinti, kiek surinksime knygų ir kitų gėrybių, kas koncertuos, iš ko gausime paramą ir t.t. Man didžiausią džiaugsmą suteikia žmonės, kurie atsakingai vykdo didelį norą ir pareigą - kasmet aplankyti ir paliesti mūsų Didžiojo Poeto, mūsų literatūros ir poezijos pradininko K.Donelaičio žemę, pavaikščioti jo išmintais takeliais, iš bažnytėlės bokšto pažvelgti į Romintos girią, aplankyti kleboniją - muziejų, kur K.Donelaitis, žiūrėdamas į savo sodą, rašė „Metus“, nusilenkti Jam, uždegti žvakelę, pasimelsti, pabūti tyloje, papuošti kapą gėlėmis...

- Neseniai, priimdama sveikinimus garbingo jubiliejaus proga, į svečius kreipėtės poeto Vytauto Mačernio eilėmis: „Esu gyvenimo besotis - gyvent, gyvent, visus kaskart mylėt labiau...“ Ar daug tos meilės sugrįžta, kai, regis, visą ją išdalijate kitiems?

- Tiek mokykloje, tiek darbe buvau skriaudžiamų ir pažemintų užtarėja. Ketvirtį amžiaus dirbau vadovaujamą darbą, stengiausi nenuskriausti nė vieno darbuotojo, kiek išgalėdavau, jiems padėdavau. Jau tada buvau samarietė. Dabar galiu ramiai žiūrėti visiems į akis, nes nieko „neprichvatizavau“, materialinių turtų nesukaupiau. Tai, ką turiu, - daliju kitiems...

Aukščiausiasis ar likimas kiekvienam žmogui dovanoja dovanas ir kartu duoda kryželį. Man dovanojo bendravimo dovaną, muzikinę klausą ir jautrią širdį. Tą duotą kryželį su kantrybe ir meile nešu jau daugelį metų. Turbūt avansu esu apdovanota Švento Kazimiero ordino Garbės medaliu, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukime Lietuvai“, ant kurio užrašyta: „Kiekvieno savo šalies piliečio svarbiausioji priedermė - tai tarnavimas savo visuomenei“. Tai - ne žygdarbiai, o maži, paprasti darbeliai. Kai juos darai su meile, tai ir Dievas padeda. Gyvenime reikia viską daryti atvira širdimi, su šypsena ir meile: dėkoti, atsiprašyti, tikėti. Ir tada kiekvienas galės prabilti V.Mačernio žodžiais: „Aš laimingas esu, laimingesnio pasaulyje nėra...“

- Jūs jungiate ne tik žmones, bet ir valstybes - tiesiate kultūros tiltus tarp Didžiosios ir Mažosios Lietuvos, tarp Lietuvos ir Latvijos. Ar ne per sunki ši našta?

- Dainavimas - neatskiriama mano gyvenimo dalis, tai kūno ir sielos sveikata, teigiamos emocijos, pasaulio pažinimas. Šiaulių kamerinis choras „Bičiuliai“, kurio prezidentė esu, gyvuoja jau 28 metus. Pirmoji repeticija vyko mano bute, pirmasis koncertas - 1989 m. gruodžio 25 d. šaltojoje Pašvitinio bažnyčioje Pakruojo rajone. Giedojome mišiose bažnyčioje, kurioje 30 metų giedojo mano mama. Keliaudami su koncertinėmis programomis aplankėme Rusiją, Estiją, Latviją, Lenkiją, Italiją, Belgiją, Airiją, įsigijome naujų draugų. Tačiau svarbiausia - aplankytos beveik visos mažosios kaimo bažnytėlės, sušildyti kaimo žmonės. Amžinybėn išėjus choro vadovui Stasiui Žalaliui, jo darbą sėkmingai tęsia Ilmera Abromavičienė. Palaikome nuolatinius ryšius su Jelgava, Dobele, Karaliaučiaus kraštu. Jelgavos lietuvių bendruomenė, švęsdama Vasario 16-ąją, visuomet kviečia mus. Artėja Valstybės atkūrimo 100-metis. Ir jam ruošiamės, ir choro 30-mečiui. Taip ir tiesiame tiltus tarp Latvijos ir Lietuvos, tarp Įsručio (Černiachovsko) ir Šiaulių. Esu samarietė, o Lietuvos samariečių bendrijos šūkis ragina: „Skubėkime daryti gera“. Skubėkime, nes galime nesuspėti. Gyventi sėjant gėrį mokė ir Šventas Kazimieras, todėl dalyvauju ir jo vardo ordino veikloje.

- Ko reikia, kad žmonės džiaugtųsi gimę Lietuvoje ir norėtų čia nugyventi visą gražų gyvenimą, o ne lenktų nugaras užsieniuose?

- Neverkšlenkime, nedejuokime, o dirbkime su meile ir pagarba vieni kitiems. Lietuvos žmonės - darbštūs ir kūrybingi. Kurkime materialųjį pasaulį, bet svarbiausia - atgaivinkime dvasią... Ir tada mūsų žmonės bus laimingiausi ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Nors esu brandų jubiliejų atšventusi senjorė, laisvo laiko beveik neturiu. Dalyvauju keturių visuomeninių organizacijų veikloje, tenka padirbėti ir sode, nes valgau tik savo išaugintas daržoves. Auginu daug gėlių - meilę joms atsinešiau iš savo darželio kaime. Mėgstu vairuoti mašiną, nes be jos nesuspėčiau. Daug laiko suryja kompiuteris - kažką rašau, kažką kuriu. Knygas skaitau tik prieš miegą. Mėgstu keliauti ir noriu aplankyti tas šalis, kuriose dar nebuvau. Po apsilankymo Medžegorijoje, Fatimoje, Šventojoje Žemėje jau norisi piligriminių kelionių. „Ne užraktai ir sienos laiko kalėjime, o įsitikinimas, kad pasaulis yra tik toks, kurį galima pažinti vien pojūčiais. Dievo Meilės pajauta ir sielos polėkis daro žmogų laimingą ir laisvą“ - tai vieno piligrimo mintys.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Žalgiris“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (1)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PAGERBS: Lietuva pagerbs Suomijos, Estijos, Lenkijos ir Latvijos nepriklausomybės šimtmetį; Vyriausybė ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio iniciatyva nusprendė tomis progomis iškelti Lietuvos valstybės vėliavą šalims minint nepriklausomybės jubiliejų.
  • ATAŠĖ: siekdama paskatinti Lietuvos eksportą į Nyderlandus bei Nyderlandų investicijas, Ūkio ministerija siūlo steigti komercijos atašė pareigybę Nyderlanduose vietoj komercijos atašė pareigybės Sankt Peterburge; trečiadienį posėdyje šiam siūlymui pritarė Vyriausybė.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. Rolandas Paksas. Kitų metų biudžetas - duoklė vis labiau atgyjančiam „karo demonui“
2. Tautos išlikimas - jos pačios savigarbos reikalas
3. Jam tik metai. Kartais prireikia sauskelnių
4. Seimūnai darbo bijo kaip velnio
5. Valstybės pagalba jaunoms šeimoms - sukišti visus į plačią bankų kišenę
6. Seimas metus dirbo ar pridirbo?
7. Nemylintis Dzūkijos dzūkas - nemyli ir Lietuvos
8. Nežabota valdžia. Galią ir įtaką pajutę seimūnai gali sunaikinti bet ką
9. Naujas tolerancijos vardas - liberalizmas
10. Lietuvos gyventojų laimės indeksas - išvykusiųjų skaičius
11. Būti kultūringam R.Karbauskiui nepavyko, labiau jį traukia prie žemės
12. Pirmieji Seimo metai - prisvilę
13. Seimo narys P.Urbšys: Jaučiuosi, kad esu kaip svetimas
14. Yra knyga, skirta ir tautinę nesantaiką kurstančiai R.Vanagaitei. Baudžiamasis kodeksas
15. „Lidlui“ - nauda, žmonėms - kančia
16. Užsienio investicijos, kurios kenkia
17. Premjere, žmonės ir nuo jūsų bėga
18. I.N.Lingienės Lietuvoje visada tvyro meilė ir pagarba
19. Alumi ir milteliais aprūpins R.Karbauskis
20. Signataras Z.Vaišvila į teismą padavė ir Rusiją, ir Lietuvą
21. Ar „Rokiškio sūrio“ vadovas D.Trumpa ir JAV prezidentas D.Trampas yra tikri giminės?
22. D.Grybauskaitė įtakingiausia taptų, jei teroristu išvadintų D.Trampą
23. Prašymai čigonų tabore: baikite sėti mirtį
24. Nereikia nukloti kapų žvakėmis
25. Prabanga. S.Skvernelis skrido į Suomiją pasikalbėti apie orą
reklama
balsyte desine

Kas turėtų nuspręsti dėl lietuviškos abėcėlės papildymo?

balsuoti rezultatai

Ar pritartumėte savo daugiabučio namo renovacijai?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   -4  0 C

   -2  +1 C

 

   +2  +6 C

   -1  +5 C

  +3  +7 C

 

   +6  +8 C

    4-9 m/s

    1-8 m/s

 

      1-6 m/s

 

USD - 1.1749 PLN - 4.2155
RUB - 68.9476 CHF - 1.1609
GBP - 0.8881 NOK - 9.6723
reklama
Respublikos spaustuvė 2014-12