respublika.lt

In memoriam. Didi moteris, lietuvybės dvasios sergėtojanuotraukos (3)

2018 liepos mėn. 21 d. 13:22:22
Poetas, kultūrologas, publicistas Vytautas RUBAVIČIUS

Nenujaučiau, kad tavo kelionė į mylimą Šventąją, prie jūros, kaip jau įprasta, pasikalbėti su bangomis, dangaus mėlyne, namelį apgulusiomis pušimis, iš stebuklingojo savo pasaulio pasisemti naujų jėgų kūnui ir vaizduotei, jau bus paskutinė. Į tave gerbiančių ir mylinčių Klaipėdos ligoninės gydytojų rankas. Buvome įpratę prie tavo gyvenimo ir susigyvenimo su negailestinga Vėžio žvaigždyno liga, kuri įsikibo į tavo kūną prieš gerus dvylika metų ir jau nebepaleido. Tačiau tu vis įveikdavai aršius jos antpuolius, niekam nesiguosdama sugebėjai sirgdama ir kurdama kelerius metus slaugyti sunkiai sergantį savo vyrą Vincą, kurio mintys net sunkiausiu metu nepaliovė skverbtis į Visatos sandaros paslaptis. Tavo kūrybinė stebėtinos vaizduotės galia nė kiek nesilpnėjo. Rasdavosi vis naujos pasaulio atvertys, ėmei nuvokti vis naujas tų atverčių iškeliamas paslaptis. Tavo atmintyje prisikeldavo praeities klodai, kurie savaip vyniojosi ant tau suteiktos malonės būti ta moterimi, motina, dvasios sergėtoja, kuriai patikėtas savosios genties, giminės ir gimtinės gyvenimas, visų Čia gyvenusių žmonių istorijos. Patikėtos saugoti ir, prireikus, - iškalbėti. Tarsi girdėdavai visų jų balsus, regėdavai jau niekieno nebeprisimenamus veidus, visu kūnu jausdama gimtojo gyvenimo pulsavimą. Visada pasitikdavai kupina naujų vaizdinių ir minčių, visiškai tikrų, nes regėtų ir girdėtų. Su menkiausiom smulkmenom. Stebėdavausi - atmintis tiek negali pakelti ir išlaikyti, tad ji neabejotinai papildoma iš aukščiau, kur susieina visos praeitys ir ateitys. Žinojo, kad tas darbas jai ir skirtas, kad pašaukta jį atlikti.

 

Vidmantė Jasukaitytė. Drąsi ir ištikima, atvira ir tiesi. Tikinti Dievą ir klausianti Jo valios. Pasiruošusi besąlygiškai padėti pirmam pasiguodusiam. Visi tie bruožai yra ir pagrindiniai kūrybos principai bei gairės. Buvo atsidavusi gimtajai lietuvių kalbai, nes jau nuo vaikystės, - prasitardavo, - žinojusi, kad viskas iš giesmės. Išgarsėjo vienu ypu - 1981 m. pasirodžius nedideliam apysakų romanui „Stebuklinga patvorių žolė“. Nustebino kalbinis vaizdingumas, atminties ir vaizduotės dermė, magiškai intymus pasakojimo ritmas. Pagal jos scenarijų 1988 m. režisierius Gytis Lukšas susuko meninį filmą „Žolės šaknys“. Dar didesnis literatūrinis, visuomeninis ir kultūrinis buvo jos 1987 m. išleisto epinių užmačių romano „Po mūsų nebebus mūsų“ poveikis. Jame per šeimos istoriją atskleidžiamas pokario Lietuvos tragizmas, konkrečių gyvenimiškų darbų ir svajų terpėje ryškinami esminiai lietuviškojo mentaliteto ir dvasingumo bruožai, padėję pakelti okupacinio pokario žiaurumus ir tremtis. Ne tik pakelti, bet ir surasti jėgų okupacijos jungui nusimesti. Romanas stojo vienon greton su Romualdo Granausko knyga „Gyvenimas po klevu“, tik jame buvo kur kas daugiau nepalenkiamo tikėjimo ir vilties. Jos papasakotoje šeimos istorijoje daugelis Lietuvos žmonių atpažino savus, ilgai slėptus, skaudžiai išgyventus dalykus, todėl rašytoja nepaprastai išpopuliarėjo ir kelerius metus buvo kviečiama į literatūrinius bei kitokius renginius „pakalbėti apie knygą“. Dažniausia knyga buvo tik pretekstas kalbėti apie užgniaužtus dalykus - pokario partizaninę kovą, trėmimus, ūkininkų kolchozinimą, baisumus ir neviltis, kurias bandyta „užglušinti“ degtine. Ir apie dvasios stiprybę, kurią palaikė gilus, pirmapradžio dvasingumo kupinas tikėjimas ir kasdienė malda.

Iš anuo metu Rašytojų sąjungoje vykusių vakarų bei posėdžių, kuriuose „ardytasi“ dėl lietuvių kalbos ir kultūros, pereita į nacionalinio išsivadavimo politikų gretas - buvo išrinkta Aukščiausiosios Tarybos deputate, tad yra paženklinta garbingu signatarės vardu. Seime patyrė išsilaisvinusios lietuviškosios politikos didybės bei skurdo apraiškas, politinių užkulisių peripetijas bei machinacijas, kurių nė su žiburiu neaptiksime oficialiosios istorijos tekstuose, nei žymiųjų mūsų politikų atsiminimuose. Ta patirtis iškalbėta 2007 m. išleistame romane „Kai mes buvome vilkai“. Buvo neparanki valdžioms, nes kalbėjo tai, kuo tikėjo, primindama krikščioniškas vertybes ir sąžinės teismą. Aukštojoje politikoje neužsibuvo - išgėrusi karčią nepelnytų šmeižtų ir sąmoningų paskalų taurę sugrįžo kūrybon ir patvirtino savo, kaip išskirtinės lietuvių prozininkės, padėtį amžių sandūroje rašyta ir 2001-2003 m. išleista trilogija „Golgotos vynuogės“, „Marija egiptietė“ ir „Dievas miršta vienišas“. Pirmas ir vienintelis mūsų literatūros kūrinys, kuriame išskleidžiama istorinio Jėzaus Kristaus, taip pat su juo susijusių asmenų gyvenimo istorija. Trilogija stebina savo užmoju ir galinga dvasine vaizduote, kuriai paklūsta net anas istorinis laikas, palaikantis visą Vakarų civilizaciją. Kūriniai teigia ypatingą tiesą, kad žmogaus gyvenimas savo prasmę įgauna krikščioniškų vertybių, gilaus ir išmąstyto tikėjimo šviesoje. Kaip tik tikėjimas verčia negailestingai pažvelgti ir į savo gyvenimą. Išpažintinis tikinčio žmogaus dvasinis „apsinuoginimas“ būdingas 2008 m. išleistam romanui „Aš nužudžiau savo dukterį“, kuris buvo tapęs įvairiausių socialinių sluoksnių žmonių, tarp jų gydytojų ir ligoninių darbuotojų, skaitomiausia knyga. Tad ir palydėta buvo ją mylinčių skaitytojų rankų.

Jautė išgyveno įvairiausių jėgų, giesmių melodijų sąsajas bei ritmus. Visas pasaulis skleidžiasi ritmingai, ir tik pagavus tam tikrą galių veikimo ritmą randasi galimybė išsilieti garsiniams kalbiniams vaizdiniams. Eilėraščiuose kalbinis ritmas turi sutapti su kūniškuoju, - šitaip įsivaizdavo rašymą, ypač poetinį. Ritminis ritualinis minties vaizdinių iškalbėjimas, kuriame ataidi giedojimo praktikų obalsiai, pajungiant visą savo kūną, ryškėjo pastarųjų metų eilėraščių rinkiniuose „Subačiaus gatvė. Getas“, „La Loba/Kas už nieko“, „Ambra“. Tad ir jos skaitymai įgaudavo poetinio muzikinio vyksmo pavidalą: išraiškingas poetės balsas, kūno judrumas prisišaukdavo Arkadijaus Gotesmano ar Petro Vyšniausko improvizacijas, paryškinančias eilių muzikalumą, o sykiu ir atskleidžiančias netikėtus dramatinius poetinės vaizdinijos bruožus. Džiaugėsi bičiulyste su Arkadijum, kartu kūrė pasauliniam 2017 m. litvakų suvažiavimui skirtą poetinių tekstų, garso, judesio ir muzikos spektaklį „Penktas Dievo Įsakymas - NEŽUDYK“.

Buvo ir išliks didi lietuvė moteris. Didžiavosi savo moteryste ir suvokė ją kaip šventą motinystės priesaką. Todėl jautė ir gelminę bendrystę su didžiomis mūsų kultūros kūrėjomis. Tikroji kūryba yra moteriška, nes ne išrandanti, o gimdanti. Mylint gimdanti ir mylint puoselėjanti. Per daugelį metų ypač susigyveno su Žemaite. 1986 m. režisierius Gytis Padegimas Šiaulių dramos teatre pastatė jos pjesę „Žemaitė“, kurioje per mūsų klasikės gyvenimo istoriją buvo gilinamasi į moteriškojo kūrybingumo esmę bei galią, svarstomi moters kūrėjos santykiai su gyvenimo aplinkybėmis, šitaip siekiant universalesnių kūrybiškumo ir moteriškumo sąveikos suvokinių. Pirmieji 100 spektaklių buvo anšlaginiai. Nedaugelio mūsų dramaturgų patirtas sėkmės ženklas.

Visą laiką buvai kupina įvairiausių kūrybinių sumanymų, galvoje sukosi, kaip mėgdavai prasitarti, ar tik ne penki-šeši pradėti bei įpusėti romanai, pora eilių rinkinių, šūsnis komentarų svarbiausiais mūsų dabarties gyvenimo, valstybės ir tautos likimo klausimais. Ne viskas spėjo sugulti į kompiuterį, daug liko apmatuose, vaizduotės aukštybėse. Tikėkimės - atsišauks mūsų sielose. Nesiskųsdavai sunkumais ir vargais - tikėjai malda ir Aukščiausiojo globa bei valia. Susitikus vis džiaugdavaisi naujais sumanymais, bendravimu su artimais žmonėmis, o ypač - dviejų savo sūnų ir dukters gyvenimais. Vis prasitardavai, - ar gali būti didesnė laimė, nei matyti tvirtą gyvenimo pagrindą susikūrusius, stiprius ir drąsiai ateitin žvelgiančius vaikus bei anūkus. Išeini šviesos ir tiesos pasaulin, tačiau jau amžinai gyvensi ir su savo lietuvių tauta, savo gimtine, savo gimine.

***

Dosjė

* Lietuvos poetė, prozininkė, dramaturgė, visuomenės veikėja, Kovo 11-osios akto signatarė Vidmantė Jasukaitytė po ilgos ir sunkios ligos mirė praėjusio šeštadienio rytą (liepos 14 d.) Klaipėdos ligoninėje. Ji palaidota Antakalnio kapinėse, Signatarų kalnelyje. Liepos 10-ąją Vidmantei Jasukaitytei sukako 70 metų.

* Vidmantė Jasukaitytė gimė 1948 m. liepos 10 d. Pumpučiuose, Šiaulių rajone.

* Nuo 1955 m. mokėsi Toliočiuose, Voveriškių aštuonmetėje, Šiaulių 5-ojoje vidurinėje mokykloje. Nuo šešiolikos metų pradėjo dirbti.

* 1966 m. baigė Šiaulių 3-iąją vakarinę vidurinę mokyklą.

* 1967-1971 m. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą.

* Dirbo pataisos darbų įstaigų valdyboje, „Minties“ leidykloje, LSSR kultūros ministerijoje. Atgimimo metais su kitais įsteigė „Sietyną“ - kultūros ir teatro studiją.

* 1990-1992 m. buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarė. Lietuvos moterų sąjungos įkūrėja.

* Lietuvos rašytojų sąjungos narė nuo 1979 m.

* 1970 m. pasirodė pirmoji V.Jasukaitytės publikacija, o 1976 m. - pirmoji poezijos knyga „Ugnis, kurią reikia pereiti“. Iš viso išleido dešimt poezijos rinkinių, septynis romanus, taip pat apsakymų, apysakų ir esė.

* 2002 m. apysakų rinkinys „Stebuklinga patvorių žolė“ išverstas į ispanų kalbą ir išleistas Madride.

* V.Jasukaitytė - Zigmo Gaidamavičiaus-Gėlės ir Juozo Paukštelio literatūrinių premijų laureatė. Apdovanota Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (2000).


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (3)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • BRONZA: Budapešte vykstančių Tarptautinės čiuožimo sąjungos dailiojo čiuožimo varžybų „Halloween Cup“ jaunių solisčių grupėje Lietuvos atstovė Jogailė Aglinskytė užėmė trečiąją vietą.
  • DALYVAUS: Artūro Zuoko vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga dalyvaus 2019 metais vyksiančiuose Savivaldybių tarybų rinkimuose, tiesioginiuose merų rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą; taip nutarta šeštadienį vykusiame Lietuvos laisvės sąjungos tarybos posėdyje.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMINISTRATORIUS

Ar jūsų seneliai be vargo naudojasi kompiuteriu ir internetu?

balsuoti rezultatai

Ar pritariate organų donorystei?

balsuoti rezultatai
reklama
darbas spaudoj
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +4   +5 C

   -1   +1 C

 

   +3  +5 C

  +7  +9 C

   +7  +9 C

 

   +9  +11 C

 1-2 m/s

 1-2 m/s

 

    3-6 m/s

 

reklama
Ukis 2018