respublika.lt

2017 gegužės 24, trečiadienis

Ilgesni mokslo metai - ne išeitisnuotraukos (6)

2017 kovo mėn. 31 d. 10:20:03
Justina GAFUROVA, zinios@vakarozinios.lt

Švietimo ministerijos užmojis ilginti mokslo metus ima gąsdinti ne tik mokinius, bet ir jų tėvelius bei mokyklose dirbančius pedagogus. Šie, pasipiktinę, kad dėl tokių sprendimų neatsiklausta visuomenės nuomonės, atliko tyrimą. Rezultatai parodė, kad didžioji dauguma mokyklos bendruomenių yra prieš bandymą šitaip užkaišyti ugdymo programų spragas. Profsąjungos ir tėvai vakar visuomenei pristatė savo poziciją ir tolesnius veiksmus. Neatmetama, kad jie gali išsirutulioti į dar vieną pedagogų streiką, jei ministerija neatsižvelgs į visuomenės nuomonę.

 

Švietimo ministrei Jurgitai Petrauskienei pareiškus, kad jau kiti mokslo metai visoje Lietuvoje gali ilgėti dviem savaitėmis, sujudo mokyklų bendruomenės. Pasirodo, prieš priimdama tokį sprendimą, ministerija nė nepasivargino pasidomėti nei mokinių, nei jų tėvų, nei pedagogų profesinių sąjungų nuomonės. Nors būtent šioms bendruomenėms ir reikės įgyvendinti ministerijos siūlomas idėjas.

Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos surengė apklausą, joje dalyvavo daugiau nei 15 600 respondentų. „Apklausos rezultatai dėl mokslo metų ilginimo stulbinantys. Akivaizdžiai visa mokslo bendruomenė, moksleivių tėvai mokslo metų ilginimui nepritaria. Pirmą kartą žmonės taip gausiai dalyvavo mūsų surengtoje apklausoje. Tai rodo, kad ši problema svarbi“, - sakė Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

Ar apklausos dalyviai pritaria, kad didesnis mokymosi dienų skaičius pagerins ugdymo kokybę ir mokymosi rezultatus? Šiam siūlymui nepritarė net 89,9 proc. apklausos dalyvių. Ar žmonės mano, kad ilgesni mokslo metai sumažins namų darbų apimtis? Net 83,7 proc. apklaustųjų tikrai taip nemano. A.Navickas tvirtino, kad svarbiausia - perkrautos ugdymo programos, kurias reikėtų peržiūrėti, ir motyvacijos mokytis stoka. Tik 3,4 proc. pasisakiusiųjų mano, kad ilgesni mokslo metai turėtų teigiamos įtakos mokslo kokybei.

Daugiausia į šią anketą atsakė moksleivių tėvai iš didžiųjų miestų - Vilniaus ir Kauno. „Iš tų rezultatų matome, kad ministerija nesiima veiksmų švietimo kokybei gerinti. Jokiose rekomendacijose nesiūloma ilginti mokslo metų. Rekomenduojama didesnį dėmesį skirti lankomumui, mokinių motyvacijai, mokyklų aprūpinimui, pedagogų kvalifikacijai, socialinei ir ekonominei situacijai gerinti, nes tai turi didelę įtaką ugdymo rezultatams. Kokiomis rekomendacijomis tuomet remiasi ministerija?“ - svarsto A.Navickas.

Viena iš ministerijos prielaidų ilginti mokslo metus - kad per ilgas vasaros atostogas moksleiviai pamiršta tai, ką išmoko, o paskui visą rugsėjį tai reikia kartoti. Bet A.Navickas tai palygino su padėtimi Estijoje: „Tie veiksniai, kuriuos išvardijo ministerija, neesminiai. Estijoje vasaros atostogos sudaro 88 dienas, kaip ir Lietuvoje. Ir mokiniai nepamiršta žinių per vasarą. Iš stipraus mokinių rezultatų pagerėjimo Estijoje matome, kad vasaros atostogų trukmė nėra svarbus veiksnys. Tačiau nepaisoma veiksnių, kurie sprendžiami sudėtingai ir kuriems reikia didesnės analizės ir finansavimo.“

Be to, remiantis vakar pristatyto tyrimo rezultatais, 83,9 proc. atsakiusiųjų į anketos klausimus teigė, kad, užuot ilginus mokslo metus, būtina peržiūrėti ugdymo programas. 54,9 proc. respondentų mano, kad didesnė problema yra ne mokslo metų trukmė, o mokinių lankomumas ir motyvacijos stoka. Šiuos klausimus ministerija, pasirodo, ketina spręsti gerokai vėliau, nei bus pailginti mokslo metai.

Tiek profsąjungų, tiek tėvų atstovai tvirtina, kad jau dabar sulaukus tokio visuomenės susidomėjimo negalima abejoti, jog šis klausimas aktualus mokyklų bendruomenėms. Todėl, likusios nuošalyje nuo ministerijos sprendimų, profsąjungos balandžio 10 d. ketina pakviesti švietimo ministrę į viešą konsultaciją prie ministerijos. Čia susirinks gausus naujiems siūlymams neabejingų pedagogų, mokinių ir jų tėvų būrys. Jei ir tai neprivers susimąstyti ministerijos apie daromas klaidas, profsąjungos neatmeta galimybės imtis kitų priemonių. Paklausus, ar tai būtų dar vienas pedagogų streikas, profsąjungų atstovai patvirtino, kad veiksmai priklausys nuo tolesnių ministerijos sprendimų.


Rūta Osipavičiūtė, Vilniaus švietimo profesinės sąjungos pirmininkė:

Mūsų anketavimas pasirodė anksčiau, nei buvo paskelbtos viešosios konsultacijos, tačiau man teko dalyvauti Vilniuje rengtose viešosiose konsultacijose. Nors deklaruojama, kad tai yra noras aptarti su švietimo bendruomenėmis, tėvais, mokiniais ir argumentuoti, kodėl mums reikia ilginti mokslo metus, tai nėra tiesa.

Viešųjų konsultacijų laikas parinktas netinkamas - 13 val. Tokiu laiku dar vyksta pamokos, pedagogai būna mokykloje, tėvai - darbe. Tad konsultacijoje dalyvavo viso labo apie 30 žmonių - keli mokytojai, keli tėvų ir ministerijos atstovai. Vienintelis dalykas, kuris nuskambėjo tose konsultacijose, - tai, kad turi būti organizuojama neformali veikla. Dabar dėl mokslo metų ilginimo susigriebė ir Vyriausybė, bet jos anketą - aš pabandžiau tai patikrinti - galima pildyti tiek kartų, kiek nori. Manyčiau, ministerija turi atsigręžti į mokslo programų turinį. Kodėl ji darbus atlieka nuo kito galo? Tose konsultacijose neišgirdome svarių argumentų iš ministerijos atstovų.

Kėliau idėją, jeigu norime vaikams užtikrinti daugiau konsultacinių pamokų, tam reikia skirti finansavimą. Jei mokytojui tinkamai mokėtų, galima surasti kelias papildomas valandas po pamokų. Žinoma, visų vaikų išmokyti neįmanoma, bet skiriant papildomą finansavimą ledai, manau, tikrai pajudėtų. Kitose šalyse egzistuoja tokia praktika. Ten veikia dienos centrai, kurie organizuoja popamokinį vaikų užimtumą. Tačiau tie centrai yra finansuojami ir pedagogas už tai gauna atlygį. Kai paklausiau, kas finansuos ugdymo procesą birželį, atsakymo nesulaukiau. Ir vėl tam nebus skirti pinigai, o pedagogams bus užkrautos papildomos funkcijos.

Jau dabar pastebima tendencija, kad vykdant išorės auditą, pasikeitus metodikai, jei kažkas nepavyko, vaikas gavo nepatenkinamą pažymį ar kažko neišmoko, visuomet dėl to kaltinamas mokytojas. Bet juk mokytojo misija yra padėti mokytis. Jei vaikas nenori mokytis, jo nepriversi nei sausį, nei birželį. Jau dabar, pasirodžius saulei, vaikai skundžiasi, kad pamokose išsėdėti sunku.

Taip pat atminkime, kad mokslo metai jau buvo ilginami ir vykdavo iki birželio 16-20 d. Tačiau tai nepasitvirtino. Pagrindinė priežastis, kodėl mokslo metai buvo pradėti trumpinti, buvo abitūros egzaminai, kurie vyksta būtent birželį. Tuo metu ugdymo procesas yra pakrikęs, labai daug mokytojų išeina vykdyti egzaminų, o vėliau grupėmis eina egzaminų taisyti. Iš tiesų pamokos birželį vaikams praktiškai nevyksta. Egzaminų dienomis mokyklos dažniausiai organizuoja edukacinę veiklą. Jos metu vaikus užima tie mokytojai, kurie tuo metu nedalyvauja egzaminuose.

Dažnai tikimasi, kad visas šeimos spragas užpildys mokytojas, bet mokykla gali tik pakoreguoti mokinio elgesį. Pagrindinis svertas, kuris duoda pagreitį, yra šeima. Net ministerija deklaruoja, kad didžiausias vaikų užimtumas turi vykti mokykloje. Taip formuojama tėvų nuomonė, kad tėvai atiduoda vaiką, o mokykla juo turi pasirūpinti. Esu bandžiusi pažiūrėti, kokių šeimų tėvai taip mąsto. Labai liūdna, bet taip dažniausiai mąsto tėvai, kurie patys kadaise mokykloje mokėsi nekaip, neįgijo išsilavinimo. Tie tėvai, kurie turi aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą, kitaip žiūri į ugdymo procesą ir mokyklos vaidmenį.

Šiandien mokytojas nėra apsaugotas nuo vaikų, kurie nenori mokytis arba trukdo ugdymo procesui. Atrodo, teisės aktų užtenka ir būtų galima apsiginti. Bet susiduriame su tokia problema, kad jeigu vaikas nelanko mokyklos, yra nemandagus ar įžeidinėja, reikia pereiti labai daug instancijų, norint sudrausminti tokį vaiką. Dabar viskas atiduota į tėvų rankas. Pavyzdžiui, net jei vaikas nepažangus, negalima jo palikti kartoti kurso be tėvų sutikimo. Net jei visas pedagogų kolektyvas priima būtent tokį sprendimą.


Vertinimas

Pasak asociacijos „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“ l.e. prezidento pareigas Rasos Žemaitės, argumentų nesupranta ir mokinių tėvai: „Tėvai nesupranta tikslo, kam yra ilginami mokslo metai arba trumpinamos mokinių atostogos. Jeigu būtų aiškus atsakymas, galėtume apie tai kalbėti. Bet jeigu siekiame ugdymo kokybės ir rezultatų, kyla klausimas, ką vaikai veiks, kai bus pailginti mokslo metai. Peržiūrėti perkrautas programas žadama tik 2018 m. antrame ketvirtyje. Ieškoti motyvacijos mokytis arba plėsti neformalųjį švietimą žadama tik 2020 m. antroje pusėje. Iš principo programos ir finansavimas bus peržiūrimi toli gražu ne greitai, o dveji treji artimiausi metai lieka neaiškūs.“

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (6)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KELIAI: Lietuvoje trečiadienio rytą valstybinės reikšmės kelių dangos buvo sausos; Tauragės ir Marijampolės apskrityse eismo sąlygas rytą sunkino rūkas - matomumas vietomis buvo sumažėjęs iki 150 metrų.
  • MINĖJIMAS: Garliavoje esanti Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka trečiadienį rengia Tarptautinės šeimos dienos minėjimą, kuriame aktyviai dalyvauti kviečia visus - vaikus su tėveliais ir senelius su anūkais.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
jogle rugsejis

Ar teroro išpuoliai pasaulyje atbaido Jus nuo kelionių?

balsuoti rezultatai

Ar skaitmenizuojamos paslaugos didina socialinę atskirtį?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +7    +10 C

   +6   +10 C

 

   +8   +11 C

   +16   +19 C

  +15  +19 C

 

   +14  +17 C

    3-8 m/s

     0-5 m/s

 

      0-5 m/s

USD - 1.1215 PLN - 4.1980
RUB - 63.3563 CHF - 1.0912
GBP - 0.8646 NOK - 9.3760
reklama
pirtis