respublika.lt

2018 rugsėjo 20, ketvirtadienis

Ieškokime M.Mažvydo, popiežiai mums padedanuotraukos (2)

2018 rugsėjo mėn. 02 d. 10:57:11
Laima PANGONYTĖ

Lietuva laukia popiežiaus Pranciškaus. Tiek Vilniuje, tiek Kaune, kur jis pravažiuos visus laimindamas, lyginamos gatvės, statomos pakylos aikštėse, kur vyks jo susitikimai su Lietuvos gyventojais, puošiamos bažnyčios, kur jį pasitiks tikintieji.

 

Man, kaip žurnalistei prie Šv.Sosto Vatikane, 1993 m. teko skristi su popiežiumi Jonu Pauliumi II į jau nepriklausomas tris respublikas prie Baltijos jūros. Tos kelionės metu paruošiau reportažą apie toliausiai į šiaurę nuo Romos esantį katalikų kraštą - Lietuvą, kurioje gyveno 80 proc. katalikų. O Latvijoje katalikai sudarė 13 proc., Estijoje jų susirinko tik viena aikštė... Mes, lietuviai, nuo XV šimtmečio buvome evangelikų liuteronų kaimynystėje ir taikiai sugyvenome.

Niekad nepagalvojau, kad man, kaip žurnalistei, po dvidešimt penkerių metų vėl teks gilintis į tą pačią temą. O teko, kai su Trečiojo amžiaus universiteto klausytojais iš Vilniaus patekau į pažintinę kelionę, kurioje jie domėjosi Mažosios Lietuvos, buvusios Prūsijos, šiandien vadinamos Kaliningrado sritimi, istorija.

Labiausiai mane tos kelionės metu sudomino evangelikų liuteronų pastoriaus Martyno Mažvydo, 1547 m. Ragainėje (šiandien Neman) parašiusio pirmąją lietuvišką knygą, suteikusią galimybę melstis gimtąja kalba ne tik liuteronams, bet ir katalikams, gyvenimo istorija. Ragainėje jis kunigavo šešiolika metų, 1563 m. mirė ir pagal visus papročius buvo palaidotas po evangelikų liuteronų bažnyčia, statyta 1520 m.

Laikui bėgant, ant tos pirmos bažnyčios buvo pastatytos dar trys, o prie paskutiniosios 1987 m. atsirado  privatus  baldų fabrikas ir socialiniai butai, kuriuose gyvena apie 300 žmonių. Taip M.Mažvydo, to nereikalingo svetimšalio, kapas  pasimetė ir liko tik ant apleistos evangelikų bažnyčios  atmintinė lentelė, kad čia jis meldėsi Dievui.

Negalima sakyti, kad čia  šiandien nesudaromos sąlygos melstis. Yra skirti apleisti kambarėliai stačiatikiams, liuteronams ir katalikams. Bet triukšminga fabriko aplinka, persipinanti su girtų dainomis ir kartais chuliganiškomis patyčiomis, pažeidžia tikinčiųjų teises. Man tai priminė pirmųjų krikščionių katakombas Romoje. Matyt, taip atsitiko todėl, kad aš prie šios kelionės prisijungiau atskridusi iš Romos, kur ką tik visas pasaulis šventė šv.Velykas ir šv.Mišias celebravo popiežius Pranciškus. Išgirdome, kad jis dabar pašventins visą į Šv.Petro aikštę atsineštą religinę atributiką. Aš turėjau rankose paveikslėlį su trimis popiežiais - Jonu Pauliumi II, Jonu XIII ir jiems už nugarų stovinčiu popiežiumi Pranciškumi.

Tokį pat paveikslėlį turėjau stovėdama ir prieš evangelikų bažnyčią Ragainėje, kai prie jos durų priėjo senyvo amžiaus kunigas Anupras Gauronskas. Aš patekau į sekmadienines mišias, į tą apleistą kambarėlį, skirtą katalikams. Prisiminusi didingą Lietuvos istoriją, supratau, kad šią minutę turiu padaryti kažką gero. Priėjusi prie kunigo, kuriam turbūt buvo gerokai per 80 metų, padovanojau tą paveikslėlį su trimis popiežiais, sakydama, kad jis iš Romos, pašventintas...

Niekad nemačiau tokios tikėjimo galios kunigo veide. Drebančia ranka paėmęs paveikslėlį, pabučiavo ir pasakė: jeigu šitie trys popiežiai, iš kurių du net šventaisiais paskelbti, atvyko pas Martyną Mažvydą, kuris čia šešiolika metų kunigavo ir parašė pirmąją lietuvišką knygą, tai tikrai jie viską padarys, kad būtų surastas jo kapas...

Sunku patikėti, bet tas mažas paveikslėlis su trimis popiežiais pradėjo „veikti“. Idėja ieškoti M.Mažvydo kapo jau manęs neapleido. Mokslų akademijoje įvyko Trečiojo amžiaus universiteto konferencija, kurioje paskelbiau tą idėją ir už šią patriotinę akciją pasirašė 300 renginio dalyvių.

Tuo klausimu Vilniuje kreipiausi į evangelikų liuteronų arkivyskupą Mindaugą Sabutį, kuris, pritardamas iniciatyvai, parašė laišką Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui. Šią idėją sutiko kuruoti Seimo narys Antanas Vinkus, o Vytauto Didžiojo universiteto, turinčio Teologijos fakultetą, rektorius Juozas Augutis kreipėsi į Kaliningrado I.Kanto universitetą, siūlydamas sudaryti sutartį dėl bendros ekspedicijos ieškant M.Mažvydo kapo. Laukdamas atvykstant popiežiaus, rektorius kreipėsi ir į Vatikano spaudos centro direktorių Gregą Burkę (Greg Burke), prašydamas informuoti popiežių apie pastorių M.Mažvydą, kuris parašė pirmąją lietuvišką knygą, suteikdamas galimybę mestis gimtąja kalba ne tik liuteronams, bet ir katalikams. Šiuo rektoriaus prašymu buvo susidomėta, jis gavo galimybę tiesiogiai laišku kreiptis į popiežių Pranciškų, prašant jo palaiminimo šitiems darbams.

Šį atvejį būtų galima palyginti su mūsų klasiko Kristijono Donelaičio kapo istorija. „Metų“ autoriaus kapas po Antrojo pasaulinio karo atsidūrė po Tolminkiemio evangelikų bažnyčios, kur jis buvo palaidotas 1780 m., griuvėsiais. 1968 m. Lietuvos mokslininkai, restauratoriai, kultūros darbuotojai kreipėsi į Maskvą ir buvo sudaryta galimybė ieškoti K.Donelaičio kapo. Darbai vyko 14 metų. Tarp surastų dvidešimties pastorių, palaidotų pagal liuteronų papročius, buvo identifikuoti K.Donelaičio palaikai. Rezultatas - ta evangelikų liuteronų bažnyčia šiandien  yra restauruota, joje yra K.Donelaičio kapas.

Tai kodėl lygiai taip negalėtų pasikartoti istorija su M.Mažvydu, kuris, kaip teigia istoriniai šaltiniai, palaidotas Ragainėje po evangelikų liuteronų bažnyčia. Beje, po ja palaidoti tik trys pastoriai, tad identifikuoti M.Mažvydo palaikus būtų daug paprasčiau.

Dėl to Lietuva diplomatiniais kanalais galėtų kreiptis į Rusiją. Beje, vietos stačiatikių bendruomenė ir jos šventikas Petras Astachovas jau kreipėsi į Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydami restauruoti evangelikų liuteronų bažnyčią Ragainėje. Tad kodėl nepabandžius atlikti tokių žingsnių dabar, turint galvoje, kad K.Donelaičio palaikų imta ieškoti gūdžiais komunistiniais Brežnevo valdymo laikais, kai dvasininkai ir tikintieji buvo persekiojami.

M.Mažvydo amžino poilsio vieta turi rūpėti kiekvienam doram lietuviui. Noriu tikėti, kad du popiežiai - Jonas Paulius II ir Jonas XIII - padarys viską iš anapus, o į Lietuvą atvykstantis popiežius Pranciškus įvykdys jų valią.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (2)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NELAIMĖ: trečiadienį Kolumbijoje aštuoni žmonės žuvo, o dar 10 buvo sužeisti, kai į minią įsirėžė sunkvežimis; tragedija įvyko kelyje, kuriame žmonės buvo susirinkę pažiūrėti anksčiau įvykusios avarijos padarinių; sunkvežimio vairuotojas nesuvaldė transporto priemonės ir įsirėžė į juos; spėjama, kad sugedo sunkvežimio stabdžiai.
  • SPRĘS: Seimas ketvirtadienį ketina priimti daug aistrų keliančias Politinių partijų įstatymų pataisas, reglamentuojančias jų finansavimą; labiausiai parlamentarai ginčijasi dėl to, kaip bus finansuojamos į Seimą patekusios, bet vėliau suskilusios partijos.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar P. Gražulis turėtų trauktis iš Seimo Žmogaus teisių komiteto?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +11 +16 C

   +13  +15 C

 

   +12  +13 C

  +23  +26 C

   +24  +26 C

 

   +16  +17 C

  4-8 m/s

 2-5 m/s

 

    3-5 m/s

 

USD - 1.1667 PLN - 4.2951
RUB - 78.0688 CHF - 1.1304
GBP - 0.8881 NOK - 9.5470
reklama
Sveikata Grožis