respublika.lt

2018 rugsėjo 26, trečiadienis

Idėja Lietuvai: pusžmogis urvelyjenuotraukos (18)

2018 rugpjūčio mėn. 27 d. 14:16:03
Danutė ŠEPETYTĖ

Ši idėja niekur neužregistruota. Bet niekur nėra užregistruota ir idėja miestų parkuose lietuviškus medžius pakeisti importiniais arba, sakykime, susiaurinti valstybinės lietuvių kalbos vartojimo sritis. Tačiau tai vyksta! „Idėja Lietuvai“ pakelti mokytojo prestižą skamba kone kasdien, tačiau Vilniaus licėjaus mokytoja ekspertė Asta KARALIŪTĖ-BREDELIENĖ sako, kad šiandien sudėtinga kalbėti apie mokytojo prestižą, kai jis griaunamas sistemiškai. Sistema griauna tai, dėl ko aš dirbu, - sako ji, - sistemai nereikia savarankiškai mąstančio žmogaus.

 

- Ar neklystu, manydama, kad šiandien viena svarbiausių ugdymo problemų yra ta, kad senka bene pagrindiniai lietuvio sielos šaltiniai: kaimai beveik tušti, gamta - tik fonas šašlykui išsikepti, lietuvių literatūra, pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, nebelabai ir būtina (turiu galvoje valstybinio egzamino pakeitimus), ir mokiniams ji, sako, neįdomi...

- Pirmiausia: aš tikiu šita valstybe ir šiek tiek skeptiškai žiūriu į visokius būgštavimus, kad senka, miršta, nyksta. Tikiu, nes matau vaikus, kuriems literatūra įdomi (ministerija, programos, nuostatai jiems nelabai terūpi - ir tai gerai), matau ir patiriu jų smalsumą, gyvybę - ji nesenka. Dabar dėl to, ko klausėte. Dar Vaižgantas giminaitei Eglutei į Paryžių laiške rašė: be kaimo žmogus yra tik pusžmogis. Mieste jis urvelyje gyvena, urvelyje mokosi, dirba, o kaime gyvendamas turi galimybę pamatyti, iš kur viskas atsiranda, kaip auga, kur paskui pasideda... Išeitų, kaimas moko žmogų būti žmogumi. Literatūra (didele dalimi ji „kaimiška“ - ir tai taikytina tikrai ne tik ar ne išskirtinai lietuvių literatūrai) irgi yra procesas, kuris fiksuoja tuos pačius reiškinius, be kurių žmogaus gyvenimas netenka labai didelės dalies prasmės. Ji padeda atsakyti į klausimą, kas jis toks yra. Šiaip aš tikrai nemažai keliauju po Lietuvą, ir per pastarąjį dešimtmetį, o gal jau ir daugiau, matau, kaip suaktyvėjęs grįžimas į natūralią aplinką - jauni žmonės, sakykime, tiesiog savaitgalio reikmėms išsiperka sodybas ir laiką su šeimomis leidžia jose. Atgyja apleisti kaimai ir juose žaidžia vaikai. O kiek keliaujančių, tyrinėjančių, besidominčių - išeitų, kad ir dabartiniai žmonės supranta aktualumą to, ką Vaižgantas savo Eglutei rašė prieš 90 metų, ar ne? Tai gal nesenka tie šaltiniai? Beje, tas pats ir su skaitymu - užmeskite akį į socialinius tinklus, kur žmonės dalijasi įspūdžiais apie perskaitytas knygas: jų ten daugybė. Tad, mano nuomone, pavojus mums gresia visai ne iš tos pusės.

- Ką turite mintyje?

- Yra sisteminių pavojų. Tai, ką mes vadiname „sistema“ - buldozeriu atstumiamos reformos, nuolatinė įtampa, vidutinybių diktatas mąstantiems - visa tai išties pavojinga ir neturi daug bendro su žodžiu „prestižas“ ar turiningu ugdymu. Ji moko žmogų išsisukti, „praplaukti“, nepaisyti - apie kokį prestižą čia kalba?.. Mokytojo ir mokyklos prestižiškumą juk lemia patikimumas. Apskritai man, literatūros mokytojai, šiandien būtų sudėtinga kalbėti apie mokytojo misiją. Iš viso norėtųsi patylėti, nes po lietuvių kalbos valstybinio egzamino jaučiu tarsi priekaištą sau, kad mano mokiniai... skaito knygas. Uoliausiai ir azartiškiausiai skaitantys nuo to egzamino nukenčia - tiesiogine šio žodžio prasme. Pagrindinis privalomasis egzaminas, pagal kurį universitetai atsirenka studentus, - nepalankiausias skaitantiems ir mąstantiems. Suprantate?

- Skamba absurdiškai. Kaip taip gali būti?

- Keletą metų atrodė, kad čia atsitiktinumas, tiesiog gero darbo autoriui pasitaikė griežtesnis vertintojas, o to kito, paviršutiniškesnio, vertintojas buvo liberalesnis. Taip galėtų būti, vis dėlto vertinimo sesijoje dirba tikrai daug žmonių. Bet šiemet matau, kad yra kur kas blogiau: egzamine ryškiai tendencingai nuvertinami patys geriausi darbai - tai yra piktybiška veikla ir ta veikla man atrodo tiesiogiai pavojinga visai humanitarinei kultūrai. Susidariusi sistema, kuri tiesiog atmeta savarankiškesnį, originalesnį požiūrį į kūrinius, brandesnį santykį su tema. Šiemet dariau įžūlų eksperimentą: pateikiau kolegoms rašinius, įvertintus 100, 71 ir 73 balais, prašydama atspėti, kuris yra kuris. Eksperimento rezultatų komentuoti net neverta. Mokiniams ir kolegoms leidus patyrinėjau darbų kopijas ir padariau išvadą, jog norint gauti šimtuką egzaminuojamajam reikėjo būti sklandžiai paviršutiniškam. Toks yra pagrindinis siejantis matmuo, kuris man, sakykim, iškyla paskaičius labai gerai įvertintų rašinių. Bet kokia sudėtingesnė mintis, ilgesnis (nors ir neklaidingas) sakinys, ne toks stereotipinis požiūris, net rečiau mokyklose analizuojamo (nors ir iš „sąrašo“) kūrinio pasirinkimas „numeta“ kelis balus. Štai kodėl sakau, kad ši sistema griauna tai, dėl ko aš dirbu. Kai kelis skirtingus filologinius konkursus laimėjęs mokinys tesurenka 71 balą (šį jo darbą paskaičiusi mokytoja ekspertė, kurios nuomonę labai branginu, paklausė, ar nereikėtų tokio darbo autoriui įteikti medalio už geriausią egzamino darbą, nes šimtuko čia nepakanka - darbas tiesiog gniaužia kvapą), o geriausia klasės mokinė gauna 54 ir dėl to nepatenka į valstybės finansuojamą vietą universitete - mokytojai turbūt reikėtų susirūpinti savo kompetencija? Ir atsiprašyti tų, kuriuos teko pabarti už pamokų nelankymą, knygų neskaitymą, nes jų egzamino rezultatas rodo, tarkim, 93? Man skaudu, kai turim šitokį potencialą, o sistema jį tiesiog atmeta. Ką tokiu atveju man sakyti vaikams? Neturiu ką jiems sakyti. Kaip tai suderinti su mokytojo misija ar tuo vadinamuoju prestižu, jei šita sistema iškelia vidutinybę ir griauna savarankiškumą?

- Jaučiatės kalta, kad... gerai dirbate?

- Be abejo, jaučiuosi negerai.

- Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą naują lietuvių kalbos valstybinio egzamino tvarką apskritai mokykloje į lietuvių literatūrą turėtumėte žiūrėti pro pirštus...

- Na, ne, jokioje programoje tokia nuostata neparašyta... Čia problemą matau dar kiek kitaip. Vienas didelis blogis, kuriam bandžiau, bet nepajėgiau, pasipriešinti (nors gal ir turėjau progą - esu dalyvavusi pradinėje šio egzamino modelio rengimo stadijoje) yra vadinamasis samprotavimo rašinys. Dabar tas pats egzamino rašinys gali būti dvejopas: literatūrinis arba samprotavimo. Esminį skirtumą tarp šitų dviejų dirbtinai atskirtų žanrų pamatome per vertinimą: už samprotavimą daug lengviau gauti aukštus balus. Natūralu - toks žanras iš anksto orientuotas į paviršinį mąstymą, iš pat pradžios sugalvotas kaip išsisukimas iš literatūros programos galimai jos nenorintiems skaityti žmonėms. Jį pasirinkę per valstybinį egzaminą gali pasiremti bet kuo - matytu spektakliu, išgirstu gandu, asmenine patirtimi, tegu ir įdomia ar kitokia; šie rašiniai ir vertinami daug liberaliau.

- Tai geriausias būdas atjunkyti nuo skaitymo, arba, kaip sako jūsų numylėtas Vaižgantas, ugdyti pusžmogį?

- Šitai ir yra blogiausia. Žinodami, kad nemažai jaunimo iš tiesų nenori skaityti, vien dėl statistikos juos tempiame už ausų, kad tik pabaigtų mokyklą, apsimesdami, kad jie raštingi. Visada esu pusėje tų, kurie daug dirba ir kurie daug nori nuveikti. Skaudu, kad vaikai, kurie tikrai daug gali padaryti, lieka be įvertinimo.

- Skandalai dėl valstybinio egzamino rezultatų trunka metų metus. Kodėl gi negalėtų vertintojais būti ne kviestiniai ekspertai, o tie, kurie vaikus mokė ir geriausiai žino jų gebėjimus?

- Valstybinių egzaminų sistema veikia daugmaž visame pasaulyje. Ją organizuoja Nacionalinis egzaminų centras, tokia sistema laikoma patikimesne, objektyvesne. Tačiau pagrindinio privalomojo lietuvių kalbos egzamino atveju nepatikimumas jau yra tapęs toks akivaizdus, taip bado akis, kad šitai pasidarė matoma iš labai toli. Tarkim, rimtieji Europos universitetai (kalbu apie Oksfordą, Kembridžą) į juos stojantiems Lietuvos mokiniams net nebekelia reikalavimo išlaikyti šį egzaminą aukštu balu. Ir apeliacijų, ir skandalų skaičiai rėkte rėkia apie tą nepatikimumą, todėl manau, kad išties būtų daug protingiau grąžinti vertinimą į mokyklas; žalos jauniems žmonėms (būtent - žalos) būtų kur kas mažiau. Iš dabartinės situacijos visiškai akivaizdu, kad nepavyksta organizuoti nei aiškaus, sklandžiai aprašyto paties egzamino proceso, nei kokybiško vertinimo. Kai mes reikalaujame iš jauno žmogaus susitaikyti su neteisybe, nusilenkti jai, kai teigiame paviršutiniškumą kaip normą, mes tiesiogiai nuskriaudžiame savo pačių kultūrą, darome nepataisomą žalą lituanistikos prestižui. Daugeliu atvejų lietuvių literatūra tampa pati nemėgstamiausia disciplina. Vaikai nekenčia literatūros pamokų ir nekenčia pačios literatūros.

- Manote, iš dalies dėl to?

- Čia kompleksinė problema, bet ir dėl to. Mano pačios dukra sako: aš skaitau kūrinį ir galvoju, ne kas ten parašyta, bet galvoju, kaip tuo efektyviai pasinaudoti per egzaminą. Mat egzamino reikalavimai prasilenkia su kūrinio supratimo gairėmis. Šiemet išleidau grupę mokinių, kurie būtent lietuvių literatūrą buvo pasirinkę pagrindiniu dalyku, paskutiniais metais rašė vadinamąjį kursinį literatūrinės analizės darbą, dalyvavo konkurse ir t.t. Kodėl šitie vaikai, apdovanoti diplomais konkursuose, negavo adekvačių egzamino įvertinimų, paklausite. Jie puikiai analizuoja kūrinius, rašo sklandžiai ir be klaidų. tačiau analizės įgūdis šitam egzaminui pasirodė nereikalingas, o būti paviršutiniški jie neišmoko. Dabar jie visi įstojo į universitetus, tas egzaminas pasimirš, bet man skaudu.

- O tas vaikinukas, kurio egzamino rašinys „gniaužia kvapą“?

- Jis net neketino teikti apeliacijos. Sužinojęs rezultatus atsiuntė žinutę: „Mokytoja, mes esame malūnai, su kuriais kovoja teisingai mąstančios „donkichotės“; su jomis neprasidėkim.“ Tai išdidaus, oraus žmogaus žodžiai. Aš suprantu jį, bet man neramu, kai jauni žmonės net nepabando ieškoti tiesos - taip neturėtų būti.

- Gal jie jau žino, kad jos čia nepasieks? Juk pasipriešinti sistemai nepavyksta net jums?

- Į šitą klausimą neturiu ką atsakyti. Paprastai vadovaujuosi
A.Kamiu mintimi: „Nepasisekė - vadinasi, patingėjai...“ Tam ir auginame vaikus, mokinius, kad jie mus pranoktų.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (18)

  • Prašalietis 2018 rugpjūčio mėn. 29 d. 19:07:51

    Kaip sako vis"neateinačių rusų"patarlė-Za što barolis na to i
    naporolis(už ką kovojote-tą ir turite).Išvada.Nėra ko šiandiena
    verkti ir dejuoti.Karas seniai baigėsi.Laisvė jau 29 metai kaip yra
    tautai "parnešta" V.Lansbergio ir Co.

  • Saula 2018 rugpjūčio mėn. 29 d. 12:03:47

    Bet kas atsakys ?Lietuva ivaryta į išnykimą.Ilgai tap but negali.....

  • Ww 2018 rugpjūčio mėn. 29 d. 12:01:32

    jei Norima įrodyti kad valstybe gali valdyti ir namų šeimininke ir taip
    28m tai ir tokie rezultatai. Gūdžiais sovietų laikais svietimas,
    kultūra manau buvo aukštumoje, lyginant su siais skurdžiais laikais

  • senis 2018 rugpjūčio mėn. 29 d. 11:38:06

    puiki mokytoja! Mano tokia buvo. Beveik tarybine. Reikia suprasti, kad
    tarybineje sistemoje buvo auginamas zmogus kurejas, visapusiskai
    issilavines, laisvas zmogus. Dabar, visa tai reikia uzmirsti, laisvas,
    issilavines lietuvis, niekam nereikalingas. Dabar reikalingas sveikas,
    mokantis skaityti, pasirasyti, darbininkas. Lietuva kolonija. Kolonija turi
    duoti nauda metropolijai. Milijonas lietuviu turi uzdirbti pensijas,
    atlyginimus biudzetininkams, senosiose ES salyse. Briuselio pasamdyti, buve
    musu seimas, vyriausybe, rezidentura, sukure tokia sistema, kad augintu
    darbininkus, senosioms ES salims, kad zmones Lietuvoje nemirtu badu, bet
    pabegeliai grizti nenoretu. Musu elitas nupirktas Briuselio, jis
    nesupranta, kas yra valstybe, bet puikiai supranta, kad sotus vergas,
    geriau negu alkanas vergas.

  • ir dabar 2018 rugpjūčio mėn. 29 d. 08:00:31

    Ir dabar Lietuvoj nekelia ir nemėgsta reikalaut. Kur valstybę
    telkiančios ir vienijančios strategijos? Kad gyvenimai gerėtų visoms
    žmonių grupėms ir ką pasiekia Estija, Lenkija? Tik žiūri kiap sau ir
    po jų nors ir tvanas. Ar referendumo į ES tasa už . .oi kokie spartūs.
    Ko neleidžia sau aplink niekas. Ir po to kokie gudručiai. Kalti visi, bet
    neapatys. Kad ne vieningi ir vienas kitą prie progos..pasišaipyt net
    laimingi.

  • pensija 2018 rugpjūčio mėn. 27 d. 08:25:10

    protingi ir mastantys visais laikais buvo nepatogus sistemai. jie kelia per
    daug klausimu, yra nepatenkinti savo situacija ir t.t. o kadangi problema
    lengviau spresti neleidziant jai issivystyti - tai ir turim mastanciu ir
    protingu asmenybiu zlugdyma dar pacioj ju raidos pradzioj. deja...

  • zeka 2018 rugpjūčio mėn. 27 d. 08:12:49

    Čia ne tik mokyklinė problema.Kodėl visuomenei tapo nereikalingi
    prortingi it talentingi sunku suprasti.Žiūrint globaliai tai siekis
    sunaikinti tautą kaip tokią.Stalinas su Hitleriu bandė fiziškai tą
    padaryti , dabartiniai monstrai imasi kitų priemonių :niekinimas ir
    menkinimas brukant smurtą , pornografiją ,priklausomybes.Deja jaunam
    žmogui labai sunku atsilaikyti ir išlikti pozityviu ir tikinčiu tuo kas
    tikra.

  • Safyras 2018 rugpjūčio mėn. 27 d. 07:57:47

    Mokykloje labai greitai išryškėja mokinių gabumai. Vieni gabūs
    tiksliems mokslams, tačiau parašyti puslapį rašinio jiems yra kančia.
    Kiti gabūs kalboms,o kiti sugeba iš kelių brūkšnių nupiešti draugo
    siluetą. Dabar madinga visus saugoti nuo streso, tačiau prarandama
    žmogaus vertė, nes , pasirodo, pasitikėti mokyklų mokytojais -negalima.
    Tačiau juk nei mokytojas, nei dėstytojas nedirba už mokinį, todėl ir
    vertinamas ne mokslo baigimo pažymėjimas, bet žmogus, kuris sugeba
    dirbti pagal baigtą specialybę ar ne. Labai gaila, kad daugelis nedirba
    pagal specialybę, nes ji neįdomi arba prastai apmokama. Dar blogiau, kai
    žmogus turi pats savarankiškai išmokti savo specialybės, nes labai
    netvirtus pagrindus suteikė mokytojai ar dėstytojai... O kai mokslas tapo
    mokamas, tai prasidėjo dar blogesni dalykai, nes gabiems kelias dažnai
    būna uždarytas, todėl ir diktuoja madas ne patys geriausi, bet tie,
    kurie labiausiai bijo mąstyti, bet klusniai vykdo vadukų nurodymus...

  • realybė 2018 rugpjūčio mėn. 27 d. 07:50:43

    Gamtoje neteisybės nėra. Kiek verti -tiek turi. Nes ir referendumas į ES
    už... ko aplink niekas nedryso ir dabartinė situacija kaip tauta už save
    pastovėt nesugeba rodo. Kad ir su švietimo sistema Lietuvoj kažkas ne
    taip. Kaip ir su kitom. O štai tik sau ir po jų nors ir tvanas - čia
    kaip genusoe. Kitos tautos taip nemasto kaip Lietuvoj.

  • Baisoka, 2018 rugpjūčio mėn. 26 d. 19:50:26

    bet tai Lietuvos realybe.Ir, jeigu zmones nulenke galvas pasiduos kaip
    versiai siai realybei, Lietuvai galas.

  • abc 2018 rugpjūčio mėn. 26 d. 19:11:27

    Markas Tvenas gabiai aprašė tas panelių temas ir jų brandos vertinimus.
    Kaip karta po kartos paisto tuos pat niekus, o laimi tie, kurie net patys
    nežino ką nori pasakyt.. Skaityt yra gerai. Geras knygas. O tų
    programinių.. Kai kurių net nerekomenduočiau.. Net Valančiaus.

  • Prosenelis 2018 rugpjūčio mėn. 26 d. 18:34:55

    Aš mokitoja pilnai suprantu mano dukra mokitoja .bet noriu žinoti ar
    mokitojai mokino savo akli etinius milieti savo tievyne savo tievus ir kad
    žinotų praeities istorija kas baiseuse kad mūsų tauta netik didzause
    juos dalis tapo skurdzeis ne tik matarijaliai bet auksciauses luomas
    skaitantis save elitu minystrai vienas dzeugesi Kad20 000 ukrainiečių
    dirba Lietuvoje kitas nori kad ministerijų pavadinimai butų ne lietuviski
    lotynų raidiemis pavadinimai usienietiski aš nesuprant ar jie lietuvei
    Ziurnalystai išjuokia Vilnių su G tašku pris visa pasaulį Sakamokas
    kitais metai pazadiejo didžiulį paradą visu pidarasu Vilniuja bet visu
    svarbeuse kas valdo Lietuva ar kaip rašo usenio spauda pedo mafija ar
    Skvernelis kuris rengėsi būti prezidentu suPranckeviciu Karbausku kad
    taip ne myli savo tievynies kalbos kad jau net ministerijas galvoja
    usenietiskai pavadynti kokis minystrus pasirinko tai Lietuvos naikyntojai
    tautos laukia Prūsų likimas.

  • Tam ,,karabasiniams" 2018 rugpjūčio mėn. 26 d. 17:58:32

    Kokias nesąmones čia rašinėjat? Kas tie karabasiniai? Tiek daug
    negerkit.

  • Marytė 2018 rugpjūčio mėn. 26 d. 17:24:56

    Kaip man gaila šios mokytojos, nors ji ir turi kuo didžiuotis. Jos
    mokiniai gavo, kas geriausia. Bet "senka lietuviio sielos šaltiniai",
    deja. Ačiū žurnalistei, kad leido pažint šitą perlą. Nepasiduokite,
    mokytoja.

  • l.daug tiesos 2018 rugpjūčio mėn. 26 d. 16:52:51

    ir nereik liberallandsbergines prisitaikeliskos politikos versti
    karbauskiui pritariantiems.jei m-kloj mokytoja nesusitvarko su mokiniais ir
    siuncia pas psichologa,tai koks jos autoritetas??literatura tik priedas
    prie naikinamu tradiciju,juk programos kuriamos prisitaikeliu
    politiniu.kokia literatura??-teleapzv.pediku simonkinas svietimo
    posedyje???

  • kodėl? 2018 rugpjūčio mėn. 26 d. 16:11:30

    Kodėl pas estus ir lenkus, kurie nešturmavo referendumų į ES už..,
    tokių problemų nėra? Jie vieningi ir gerbia savo valstybę kaip ir jų
    valdžios juos. Susitvarkę ekonomikas gerina žmonėms gyvenimus ir
    paskolas mažina. Išsiviešinę su kgb -bendradabiavusius ir pamiršę. O
    Lietuvoj tik kalba, kalba.. Valdžioje vėl per 2 metus galėję
    susitvarkyt dar blogina. Parodo tegu nors vieną sritį, apart kur kas
    bebūt valdžioje savim rūpinas ir po jų nors ir tvanas, kur susitvarkyt
    sugeba? Apart savo silpniausius draust, blusinėt...

  • karabasiniams 2018 rugpjūčio mėn. 26 d. 15:55:50

    valdžiagalviams korupciškai naudinga pranckietiškai "išpuvusius"
    medžius pakeisti importinėmis rykštėmis už 500eu,nepritaikytus mūsų
    klimatui.
    Vien apžiūrėjimui reiks keliskart palėkti į Kanadą,dar Niagarą
    aplank
    Po kelių metų tas pats-jei šie propiesionalai nebus rinkėjų nupūsti.

  • pagarba mokytojai 2018 rugpjūčio mėn. 26 d. 15:46:52

    rimtos problemos... Deja ,ne tik su mokslais taip Lietuvoje.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • RANKINIS: Lietuvos vyrų rankinio lygos rungtynėse antradienį Vilniaus „Šviesa“ namuose užtikrintai 40:20 (22:9) nugalėjo Utenos „Utenos“ rankininkus.
  • IŠKRITO: Didžiojoje Britanijoje vykstančio „Futures“ serijos turnyro „GB Pro Series Barnstaple“ vienetų varžybų pirmajame rate antradienį lietuvis Simonas Žukauskas po beveik 3 val. trukusios kovos 6:7 (5-7), 6:3, 6:7 (3-7) nusileido britui Danieliui Martinui.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar dar vis turite neiškeistų litų?

balsuoti rezultatai

Ar jums su darbdaviu pavyksta susitarti dėl atostogų datos ir terminų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +4   +8 C

   +2   +10 C

 

   +8  +12 C

  +9  +13 C

   +11  +15 C

 

   +15  +17 C

  7-12 m/s

 3-8 m/s

 

    2-7 m/s

 

reklama
Ukis 2018