respublika.lt

Į Šventosios uostą ant rankų įnešta jachta

2018 rugsėjo mėn. 07 d. 09:59:11
Darius ČIUŽAUSKAS

Septyneri metai. Tiek reikėjo laukti, kol po milijonus eurų kainavusio ir visišku fiasko pasibaigusio Šventosios uosto atstatymo jame vėl prisišvartuos jachta. Tačiau ji į uostą ne tiek įplaukė, kiek smėliu užpiltu farvateriu vos ne ant rankų įnešta kuo greitesnio uosto atgaivinimo siekiančių vietos entuziastų.

 

Užvakar Šventosios turizmo asociacijos nariai išlydėjo kelias dienas šiame kurorte viešėjusią jachtos „Semba“ įgulą. Šis vizitas tapo istoriniu. Iš Drevernos atplaukusi jachta į Šventosios uostą įplaukė ir iš jo išplaukė. Pasak minėtos asociacijos nario Aurelijaus Kino, jachta tapo pirmąja, kuri uoste prisišvartavo per pastaruosius septynerius metus.

Paskutinį kartą kelios dešimtys jachtų Šventosios uoste iškilmingai pasirodė 2011 metų birželį, kai jo atidarymo proga surengta regata. Pastaroji tapo kulminacija ambicingų užmojų atgaivinti Šventosios uostą. Tačiau jie baigėsi visišku fiasko. Įvairiems darbams išleista apie 2,6 mln. eurų. Po pompastiško atidarymo uostas funkcionavo tik apie 10 parų, nes per tą laiką užneštas smėliu. Nuo tuo laiko iki pat šiol į jį gali įplaukti tik žvejų valtelės, kaip ir prieš milijonų jame „paskandinimą“.

„Semba“ taip pat nebūtų į Šventosios uostą įplaukusi vien savo jėgomis, jei ne vietos turizmo asociacijos narių entuziazmas. Šventojiškiai ją per smėliu užpiltą farvaterį pernešė praktiškai ant rankų. Pasak A.Kino, uosto vartuose vandens gylis siekia vos kelius.

„Pačiame uoste yra pakankamai gilu. Apie 3-5 metrai. Tačiau jo vartuose gylis siekia vos 30 centimetrų. Reikėjo pasistengti, kad „Semba“ įveiktų sudėtingiausią vietą. Visus iš jos išlaipinome ir kėlėme į viršų. Vos ne ant rankų įnešėme ir po to išnešėme. Tai nebuvo kokia nors parodomoji akcija. Tiesiog vienu metu suderinome kelis dalykus. Patiems norisi įdomybių ir patikrinti savo jėgas bei ar įmanoma apskritai tą padaryti. Taip pat siekėme atkreipti dėmesį, kad reikia labai nedaug, jog Šventosios uostas vėl galėtų sėkmingai veikti. Ko reikia? Tik nedidelės žemsiurbės, kuria buriuotojai galėtų naudotis kartu su žvejais. Uosto farvateris smėliu užnešamas per audras ir jo vaga, po kiekvieno stichijos siautėjimo, formuojasi vis kitoje vietoje. O čia ir išgelbėtų žemsiurbė. Po kiekvienos audros mes galėtume savo jėgomis išvalyti kanalą ir laivai juo sėkmingai įplauktų bei išplauktų iš uosto“, - „Vakaro žinioms“ sakė A.Kinas.

Šventojiškio teigimu, toks minimalistinis planas išgelbėtų uostą, kol bus pradėtas tikrasis jo atstatymas. Tuo labiau kad nepareikalautų ir didelių lėšų.

„Žemsiurbę išlaikyti bendruomenės jėgomis nebūtų labai brangu. Jos reiktų tik vasarą, buriavimo sezono metu. Grubiai skaičiuojant, per ją būna tik kokios trys ar penkios rimtesnės audros, per kurias vėjas ir jūros srovės farvaterį užneša smėliu. Joms pasibaigus, pastarąjį su žemsiurbe pagilintume, o į sausumą supiltą smėlį būtų galima vežti į Palangos paplūdimius, kuriems jo nuolat trūksta. Aišku, aš kalbu tik iš savo varpinės. Reikia aplinkosaugininkų ir visų suinteresuotų institucijų leidimų, savo žodį turi tarti specialistai. Bet aš matau būtent tokį vaizdelį“, - teigė A.Kinas.

Nuo šių metų liepos Šventosios uosto valdymas perduotas Palangos miesto savivaldybei. Tikimasi, kad tai padės pritraukti europinių lėšų uosto atstatymui. Pasak A.Kino, kurorto savivaldybė į šventojiškių planus žiūri teigiamai.

„Normaliam uosto atstatymui reikia didžiulių pinigų. Žemsiurbė padėtų patenkinti bent minimalius poreikius - įplaukti ir išplaukti jachtoms bei motorlaiviams - kol pavyktų rasti šias lėšas. Ne tik mūsų asociacijai, bet ir visiems Šventosios gyventojams rūpi, kad uoste būtų pradėti nors maži darbai. Ypač tai aktualu vietos žvejams, kurie dabar priversti naudoti tik labai mažos grimzlės laivelius. Kad žmonės pamatytų, jog kažkas yra daroma, o ne tik kalbama. Nuolat bendraujame su Palangos miesto savivaldybe ir jos mintys yra teigiamos, mus palaiko. Tačiau tai ne vienos dienos klausimas. Reikia valios, leidimų ir biurokratinių žingsnių. Norint įsigyti žemsiurbę, būtina pagalvoti ir apie finansus. Nepirktume galingiausią ir didžiausią, juk mums nereikia pusę jūros išgilinti. O gal ekonomiškiau būtų ją tam tikru periodu nuomotis“, - svarstė A.Kinas.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PAGROBTI: Kamerūne, vieno iš anglakalbių šalies rajonų mieste Kumboje, pagrobti mažiausiai 15 moksleivių ir mokytojas.
  • RIEDULYS: pirmąjį 2018 metų žolės riedulio sezono uždarosiose patalpose trofėjų - Lietuvos žolės riedulio federacijos (LŽRF) vyrų taurę - iškovojo Vilniaus „Žuvėdra-Tauras-CTLF“.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar esate patenkinti, kaip veikia demokratija Lietuvoje?

balsuoti rezultatai

Ar reikia referendumo dėl lito grąžinimo?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -1   +1 C

    -4   -2 C

 

   -3   -1 C

 +1  +3 C

    0  +2 C

 

   -1   +2 C

 3-8 m/s

 2-3 m/s

 

   2-3 m/s

 

USD - 1.1427 PLN - 4.3293
RUB - 75.2885 CHF - 1.1391
GBP - 0.8908 NOK - 9.6493