Dažniausiai į Palangą, didžiausią Lietuvos kurortą prie jūros, atvykstantys turistai yra rusai, latviai ir baltarusiai, tačiau užsuka ir estų, lenkų, vokiečių, ukrainiečių, britų bei skandinavų. Tai rodo Statistikos departamento duomenys, paskelbti penktadienį, Palangai švenčiant miesto dieną.
Statistikos departamento duomenimis, 2013 metais Palangoje apgyvendinta 200,4 tūkst. turistų - pora tūkstančių daugiau nei užpernai.
Į Palangą dažniausiai atvyksta rusai, kurie sudaro 47 proc. visų atvykstančių turistų, latviai - 14 proc. ir baltarusiai - 10 proc. turistų.
Lietuvos kurorte taip pat lankosi estai (8 proc.), lenkai (5 proc.), vokiečiai (3 proc.), norvegai (2 proc.), danai, švedai, ukrainiečiai ir Jungtinės Karalystės gyventojai (po 1 proc.).
2013 metų pradžioje Palangos mieste gyveno 15,4 tūkst. gyventojų. Pagal gyventojų skaičių Palanga tarp šalies miestų užima dvidešimtą vietą ir 1 tūkst. gyventojų lenkia Druskininkus. Tai pats didžiausias Lietuvos kurortas.
2013 metais 60 procentų Palangos gyventojų sudarė darbingo amžiaus žmonės, 26 procentai - pensinio amžiaus žmonių, vaikų iki 15 metų - 14 procentų.
Palangoje 2013 metais buvo 7,7 tūkst. užimtų gyventojų. 2013 m. ketvirtąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, neįskaitant individualiųjų įmonių, siekė 1 tūkst. 833 litus. Tai yra mažiau nei šalies vidurkis, kuris siekia 2 tūkst. 340 litų.
2013 metais Palangoje buvo viena biblioteka, turėjusi 7,9 tūkst. skaitytojų, du kultūros centrai, 10 mėgėjų meno kolektyvų.
2014 metų pradžioje Palangoje buvo 1 896 ūkio subjektai, iš jų 36 procentai - veikiančių. Daugiausia Palangos miesto savivaldybėje buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų ir kitos aptarnavimo veiklos įmonių.
2012 metais Palangos miesto savivaldybėje buvo 154 parduotuvės - 1 tūkst. gyventojų teko 10 parduotuvių. Bendras šalies vidurkis dvigubai mažesnis - 5 parduotuvės 1 tūkst. gyventojų.
Palangos miesto savivaldybėje išvystyta gintarinės bižuterijos gamyba. Taip pat gaminamos medinės durys, žuvies gaminiai, kepami duonos ir pyrago gaminiai.
Vyraujantis Palangoje yra smulkus verslas. 65 procentai veikiančių ūkio subjektų 2014 metų pradžioje buvo maži ir turėjo iki keturių darbuotojų, tik septyni ūkio subjektai turėjo daugiau nei 100 darbuotojų.
1 tūkst. gyventojų teko 34 mažos ir vidutinės įmonės. Šiuo rodikliu Palangą lenkia tik Neringos ir Vilniaus miesto savivaldybės.
Palangos miesto savivaldybė šalyje pirmauja apgyvendinimo įstaigomis. 2012 metais buvo 226 apgyvendinimo įstaigos. Didžiąją dalį - 58 procentus - sudarė privatus turistų apgyvendinimo sektorius.
Dažniausiai į Palangą, didžiausią Lietuvos kurortą prie jūros, atvykstantys turistai yra rusai, latviai ir baltarusiai, tačiau užsuka ir estų, lenkų, vokiečių, ukrainiečių, britų bei skandinavų. Tai rodo Statistikos departamento duomenys, paskelbti penktadienį, Palangai švenčiant miesto dieną.
Statistikos departamento duomenimis, 2013 metais Palangoje apgyvendinta 200,4 tūkst. turistų - pora tūkstančių daugiau nei užpernai.
Į Palangą dažniausiai atvyksta rusai, kurie sudaro 47 proc. visų atvykstančių turistų, latviai - 14 proc. ir baltarusiai - 10 proc. turistų.
Lietuvos kurorte taip pat lankosi estai (8 proc.), lenkai (5 proc.), vokiečiai (3 proc.), norvegai (2 proc.), danai, švedai, ukrainiečiai ir Jungtinės Karalystės gyventojai (po 1 proc.).
2013 metų pradžioje Palangos mieste gyveno 15,4 tūkst. gyventojų. Pagal gyventojų skaičių Palanga tarp šalies miestų užima dvidešimtą vietą ir 1 tūkst. gyventojų lenkia Druskininkus. Tai pats didžiausias Lietuvos kurortas.
2013 metais 60 procentų Palangos gyventojų sudarė darbingo amžiaus žmonės, 26 procentai - pensinio amžiaus žmonių, vaikų iki 15 metų - 14 procentų.
Palangoje 2013 metais buvo 7,7 tūkst. užimtų gyventojų. 2013 m. ketvirtąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, neįskaitant individualiųjų įmonių, siekė 1 tūkst. 833 litus. Tai yra mažiau nei šalies vidurkis, kuris siekia 2 tūkst. 340 litų.
2013 metais Palangoje buvo viena biblioteka, turėjusi 7,9 tūkst. skaitytojų, du kultūros centrai, 10 mėgėjų meno kolektyvų.
2014 metų pradžioje Palangoje buvo 1 896 ūkio subjektai, iš jų 36 procentai - veikiančių. Daugiausia Palangos miesto savivaldybėje buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų ir kitos aptarnavimo veiklos įmonių.
2012 metais Palangos miesto savivaldybėje buvo 154 parduotuvės - 1 tūkst. gyventojų teko 10 parduotuvių. Bendras šalies vidurkis dvigubai mažesnis - 5 parduotuvės 1 tūkst. gyventojų.
Palangos miesto savivaldybėje išvystyta gintarinės bižuterijos gamyba. Taip pat gaminamos medinės durys, žuvies gaminiai, kepami duonos ir pyrago gaminiai.
Vyraujantis Palangoje yra smulkus verslas. 65 procentai veikiančių ūkio subjektų 2014 metų pradžioje buvo maži ir turėjo iki keturių darbuotojų, tik septyni ūkio subjektai turėjo daugiau nei 100 darbuotojų.
1 tūkst. gyventojų teko 34 mažos ir vidutinės įmonės. Šiuo rodikliu Palangą lenkia tik Neringos ir Vilniaus miesto savivaldybės.
Palangos miesto savivaldybė šalyje pirmauja apgyvendinimo įstaigomis. 2012 metais buvo 226 apgyvendinimo įstaigos. Didžiąją dalį - 58 procentus - sudarė privatus turistų apgyvendinimo sektorius.
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
