Gyvačių bijoti nereikia, tačiau saugotis privaloma

Atšilus orams, miškuose galima sutikti ne tik išalkusių erkučių, bet ir saulėje besikaitinančių gyvačių. Pasak specialistų, baimintis dėl jų tikrai nereikia, tačiau svarbu žinoti, kaip elgtis susidūrus su šaltakrauju ropliu.

Lietuvos zoologijos sodo vyriausioji herpetologė Alma Pikūnienė pasakojo, kad Lietuvoje yra vienintelė gyvačių rūšis. Tai paprastoji angis. Jos teigimu, žmonės dažnai mano, kad mūsų kraštuose yra net keletas jų rūšių, o priklausomai nuo gyvačių rūšies skiriasi jų spalva, tačiau tai netiesa. Ta pati vienintelė rūšis gali turėti daugybę skirtingų atspalvių.

„Spalvų gama - nuo beveik juodos iki šviesiai rusvos arba pilkos. Svarbu atminti, kad gyvatė ir žaltys - ne tas pats roplys. Gyvatė nuo jo skiriasi tuo, kad ji visada turi zigzaginį, stačiu kampu einantį raštą. Nesvarbu, kokios spalvos būtų gyvatė, ją visada galima pažinti pagal minėtą raštą. Bijoti jų nereikia, bet saugotis, aišku, kad taip“, - priminė herpetologė.

Pavojingos kaip bitės

Gyvatės, gyvenančios mūsų aplinkoje, yra nuodingos ir gamina hemotoksiną, kuris veikia per kraują. Kobros gamina neurotoksinus, kurių poveikis yra žymiai greitesnis už hemotoksino. Tad lietuviškos gyvatės tikrai nėra pačios pavojingiausios. A.Pikūnienės teigimu, pagal statistiką, mūsų šalyje nuo gyvatės įkandimų miršta ne daugiau žmonių nei nuo bitės ar širšės įkandimų.

„Saugotis neabejotinai reikia, nes gydymas yra gana ilgas, priklauso nuo to, kaip žmogaus organizmas sureaguos. Yra pastebėta, kad žmonės, kurie dažnai vartoja alkoholį, paprastai labai lengvai pakelia gyvačių įkandimą. Bet aš tik juokauju ir tikrai neskatinu vartoti alkoholio“, - pasakojo specialistė.

Išankstinių vaistų ir skiepų nuo gyvatės įkandimo nėra. Yra tik specialūs priešnuodžiai, kurie naudojami įkandus gyvatei. Lietuvos zoologijos sodo vyr. herpetologės teigimu, Lietuvoje jų nebėra: „Anksčiau turėdavo kelios gydymo įstaigos - Kauno klinikos, Vilniaus Santariškių ligoninė. Visi šie priešnuodžiai yra baltyminės kilmės ir dėl to labai greitai sensta. Jie labai brangūs, o galioja tik pusę metų.“

Pasekmės neišvengiamos

Jei žmogus yra alergiškas arba gyvatė įkanda į kraujagysles arčiau širdies, gali nutikti taip, kad ištinsta kvėpavimo takai, gali kilti didelės komplikacijos. Dažniausiai gyvatės kimba į kojas, nepasiekia aukščiau esančių kūno vietų. Gyvatė pakyla, prieš kirsdama žmogui ji visada padaro perspėjimo judesį - s raidės formos. Gyvatės pakelia galvą, pakyla nuo žemės, suraito savo kūną į minėtą poziciją ir tai yra ženklas, kad ši jau pasiruošusi puolimui. Tokia pozicija leidžia šiam ropliui pakilti aukščiau ir padidinti šuolį. Įkandimo vieta priklauso ir nuo gyvatės dydžio. Kuo ji ilgesnė - tuo aukštesnes žmogaus kūno dalis gali sužaloti. Vidutinis lietuviškųjų gyvačių ilgis yra apie 1 m 20 cm ir trumpesnės.

Aktyvios, kai šilta

Paprastai, jei gyvatė yra pasislėpusi, jos pastebėti beveik neįmanoma. Tokiu atveju ji būna prisnūdusi, sumažėja jos puolimo tikimybė. Įkandimo atvejai padažnėja tuomet, kada gyvatė šliaužia ir ant jos yra užlipama. Kitas atvejis - kada gyvatė šildosi, nes šiam šaltakraujam ropliui šis procesas yra svarbus. Miške ar pamiškės zonose yra kupstų, kelmukų ar kokių nors kitų iškilimų, ant kurių gyvatės mėgsta susiraityti ir šildytis.

„Kuo gyvatė labiau įšyla, tuo ji tampa aktyvesnė, padidėja jos puolimo tikimybė. Taigi galima daryti išvadą, kad debesuotomis dienomis gyvatės nelinkusios pulti, jos būna vangesnės, o saulėtomis - gali įkąsti“, - pasakojo A.Pikūnienė.

Erzinti negalima

Gyvatė nepuola piktybiškai, nes žmogus jai nėra prasimaitinimo šaltinis. Ji puola tik tokiu atveju, kai pajaučia grėsmę ir nori nuo jos apsisaugoti arba ant jos yra užlipama. Reikia atsiminti, kad būtina laikytis atsargaus atstumo nuo šio roplio ir jokiu būdu jo neerzinti.

„Vaikai mėgsta baksnoti gyvates su pagaliais ar kokiomis nors šakelėmis. Tačiau šis gyvūnas yra labai judrus. Kadangi jis turi galimybę jausti šilumą, jis nepuls tos šakos, tačiau jis lengvai pasieks erzinančiojo ranką ar koją.

Pamačius gyvatę, reikia nuo jos atsitraukti atatupstom bent jau 1 m atstumu, o paskui tiesiog ramiai nueiti. Specialistės teigimu, roplys, jei jam nieko nebuvo padaryta, nesivys žmogaus, nors pagal greičio galimybes, tikrai galėtų. Visgi tokių atvejų pasitaiko nebent vienas per dešimt metų.

„Gyvatės aktyvios visą šiltąjį sezoną, tačiau reikia atkreipti dėmesį ir į pačius metus. Šiemet balandžio mėnuo buvo pakankamai šaltas, tad didžiausias aktyvumas turi būti pastebimas kaip tik gegužės ir birželio mėnesiais. Pavasarį gyvatėms reikia priaugti svorio, tokiu metu jos aktyviai medžioja graužikus, varliagyvius, netgi driežiukus. Paskui patelės pradės nešioti jauniklius, kurie apsunkina jų įprastus gyvenimus, jos pasidaro mažiau judrios“, - dėstė herpetologė.