respublika.lt

Grįžtume, jei tik kas pakviestų

(0)
Publikuota: 2017 spalio 02 08:21:12, Jūratė KIELĖ, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 1 nuotr.
Australijoje karjeros siekianti A.Ruseckaitė: Grįžtume, jei tik kas pakviestų ŠEŠTAD PRIO

Studijos prestižiniuose Europos universitetuose, mokslo daktaro laipsnis, progresyvios mokslo srities žinios ir dėstymo aukštojoje mokykloje patirtis. Akademinius pasiekimus kaip vyšnaitė ant torto puošia kadaise iškovotas Lietuvos sportinių šokių čempionės titulas. Buvusios vilnietės, dabar siekiančios karjeros Australijos megapolyje Sidnėjuje, 29-erių Aistė Ruseckaitės istorija nėra išskirtinė. Daugybė jaunų lietuvių su blizgančiais gyvenimo aprašymais ir dideliu noru keisti pasaulį į gera kuria savo gyvenimus svetur. Aistė sako: labai ilgiuosi Lietuvos, labai noriu grįžti, bet...

 

Apie tuos „bet“, verčiančius vis atidėlioti grįžimą namo, apie valdžios pastangas grąžinti emigrantus, kurios jų net nepasiekia, su dr. Aiste Ruseckaite kalbamės Vilniuje, jos tėvų namuose. Atostogos netrukus baigsis, ir ji išskris į tolimus kraštus svajodama apie tą metą, kai niekur skristi nebereikės.

- Koks buvo jūsų kelias iki Sidnėjaus?

- Šį sausį Roterdamo universitete Olandijoje baigiau doktorantūrą, apsigyniau daktaro disertaciją. Prieš tai čia studijavau magistrantūroje, į kurią atvykau po bakalauro studijų Vilniaus universitete, Matematikos ir informatikos fakultete. Mano sritis - matematiniai ekonometriniai modeliai. Olandai - patys stipriausi šioje srityje, džiaugiuosi, kad mokiausi būtent ten.

Man įdomiausia - ekonometrinių modelių matematinė pusė, jų tobulinimas, kad būtų kuo lengviau juos apskaičiuoti, kad rodikliai, įvertinimai būtų kuo tikslesni. Sidnėjuje tuo ir užsiimu, dirbu Pietų Australijos universiteto Matematinių modeliavimų centre.

- Lietuvoje turėtumėte kur pritaikyti savo žinias?

- Mūsų šalyje ekonometrija - ganėtinai naujas dalykas. Ją taiko „Euromonitor International“, šioje įmonėje atlikau bakalauro praktiką, daugiau nesu girdėjusi. Gaila, kad Lietuvoje apskritai mažai tikima matematine jėga, nors ekonometrija, mano įsitikinimu, yra pats stipriausias mokslas, iš turimų duomenų galintis pasakyti absoliučiai viską - prognozuoti vartotojų elgesį, BVP augimą, nedarbingumo lygį, emigracijos srautus ir t.t. Taikant ekonometrijos metodus galima būtų koncentruotis į tai, kas reikšminga valstybei. Dabar, man atrodo, daug dalykų yra atspėjama, paprasčiausiai spekuliuojama. Nesakau, kad tai blogai, kai kurie žmonės su didele patirtimi gali atspėti gal ir geriau, negu pasakytų mano modelis, bet pagrįsti tyrimų išvadas ekonometriniai modeliai labai padėtų.

Bet džiaugiuosi, kad Lietuvoje yra ekonometrijos studijos, kurių lygis tikrai aukštas. Beje, Olandijoje aš buvau vienintelė užsienietė, priimta į magistrantūrą be paruošiamųjų programų. Jie buvo nustebę, kaip daug man davė bakalauro studijos Vilniaus universitete.

- Kadangi Lietuvoje, kaip sakote, šioje srityje nearti dirvonai, gal laikas sugrįžti ir to imtis?

- Ateityje tikrai sugrįšiu. Kaip sakoma, visur gerai, bet namie geriausia. Kurčiau kažką savo, norėčiau, kad mano ekonometrai sėdėtų didelėse įmonėse ir vykdytų mano suformuluotas užduotis. Labai norėčiau tuo pat metu dar ir dėstyti, kad galėčiau įkvėpti studentus. Lietuvoje, deja, man to trūko. Aušra Maldeikienė buvo be galo aktyvi dėstytoja, uždegdavusi studentus. Visi ją mėgome ir vertinome. Būtent uždegančių, įkvepiančių dėstytojų reikia, o ne tokių, kokių buvo dauguma - sunkinančių gyvenimą.

- Lietuvoje daug kalbama, kad reikia kažkaip sustabdyti protų nutekėjimą, susigrąžinti jau išvykusius. Bet ar tas veikia?

- Manau, kad ne. Lietuva tampa specialistų kalve. Protingi žmonės čia įgyja gerą išsilavinimą ir išvyksta toliau. Sunku ką pasakyti, nes aš pati tarp tų išvykusių, bet tikrai norėčiau, kad Lietuva kažką darytų skatindama sugrįžimus. Užsienio šalių akademinėse bendruomenėse yra labai daug jaunų lietuvių, jų pavardės vis pasitaikydavo doktorantūros metais rašant straipsnius. Labai gerai, kad jie išvyksta trumpam - pati daug ką pamačiau, žinau, ką galima būtų tobulinti mokslo, studijų srityje Lietuvoje. Bet reikia kažką daryti, kad jie kažkuriuo metu sugrįžtų ir atiduotų duoklę savo šaliai.

- Ar pažįstate tokių jaunų mokslininkų, kurie išvyko ir jau sugrįžo?

- Iš savo patirties žinau, kad taip atsitinka labai retai. Jauni žmonės pradeda kurti šeimas užsienyje, tas juos ten ir sulaiko. Nes kaip tu čia atsiveši kažkokį užsienietį, kuris gal ir nori, bet neturėtų ką veikti Lietuvoje. Vienas lietuvis kartu su manimi Olandijoje rašė daktaro disertaciją iš finansų ekonometrijos. Jis yra vedęs olandę ir apie sugrįžimą net negalvoja.

Bet pagrindinė priežastis vis dėlto yra atlyginimų skirtumas. Užsienio šalys dėl to ir vilioja mūsų protus - ten mokama gerokai daugiau. Spėju, kad Vakaruose ekonometro atlyginimas yra bent jau keturis kartus didesnis nei čia. Lietuvai labai reikia jaunų mokslininkų, bet kaip juos prisivilioti su atlyginimu, kurio net oriu nepavadinsi?

Patikėkite, Lietuvą myli visi. Aš pati labai pasiilgstu visko, kas lietuviška, atostogauti važiuoju tik čia. Mano mintyse - tik Lietuva. Bendrauju su lietuviais, išvykusiais labai toli, į Filipinus, kitus kraštus toje pasaulio dalyje, ir visi, tarsi sutarę, traukia link Lietuvos. Kol kas jų tarpinė stotelė - Belgija, Didžioji Britanija ar Olandija, bet tik laiko klausimas, kada jie grįš. Nesu sutikusi nė vieno tautiečio, kuris to nenorėtų. Dar kažkas sulaiko, kažkas trukdo, bet taip nebus amžinai. Aš irgi galvoju, jei grįžčiau, gal į mane žiūrės įtariai, gal nepriims į savo ratą. Trūksta paskatinimo. Būtų kur kas drąsiau, jei kas pasakytų: trūksta jūsų žinių, grįžkit, pritaikykit, dirbkim kartu.

- Yra paskelbti Vyriausybės planai, padėsiantys emigrantus grąžinti į Tėvynę. Gal esate gavusi asmeninį laišką, gal kas skambino, domėjosi, kuo padėti?

- Deja, ne. Iš tiesų gal galėtų būti tas daroma? Problema ta, kad jaunų specialistų nelabai kas ir žino. Jie išvyksta, pradeda kitur kurti savo karjeras, akademinis ryšys nutrūksta. Nemanau, kad iš mano buvusios aplinkos kažkas seka mano veiklą, girdėjo apie disertaciją. Ką jau kalbėti apie kažkokias valstybines institucijas. Išties yra tas jausmas, kad esi pamirštas. Tada galbūt ir nereikalingas? Tuo metu olandai siūlė po disertacijos gynimo pasilikti podaktarinėms studijoms, dėjo pastangas, kad likčiau Olandijoje. Na, bet aš jau buvau apsisprendusi dėl Australijos.

Tai ne mano vienos patirtis. Negirdėjau, kad kas nors iš tautiečių būtų asmeniškai raginamas grįžti ar sulaukęs kitokio dėmesio. Išvykus ryšys labai greitai nutrūksta. Jei pati kažko norėčiau, galėčiau kreiptis - seku, kas vyksta mano srityje, atgaivinčiau kontaktus su buvusiais dėstytojais. Kartą konferencijoje Londone buvau sutikusi savo dėstytojus, tai buvo be galo malonu. Bet mes net nelabai kalbėjome apie tai, kas kuo užsiima, ką rašo. Skaudu dėl tokio požiūrio.

- Mūsų tiek nedaug. Kodėl taip lengvai paleidžiame vieni kitus, nevertiname?

- To man labiausiai ir gaila. Tiesą sakant, ir aš pati mažai žinau apie kitose srityse dirbančius žmones. Gal prioritetai sudėlioti ne tie, kad daug kalbama, tarkim, apie dainininką, kuris dar tik pradėjo dainuoti, bet apie labai rimtus darbus, puikias mokslininkų karjeras svetur išvykusių nerasi beveik nieko?

Tokių iniciatyvų, kaip mentorystės programa „Big Brother“, supažindinanti su kitais užsienyje dirbančiais lietuviais, skatinanti dirbti kartu, galbūt net grįžti, reikia daugiau. Turime jungti, vienyti savo žmones. Bet to trūksta.

- Kai žmonės ryžtasi emigruoti, jie kalba ne vien apie ekonomines priežastis. Daugelį nuvilia metų metus nesikeičiantis požiūris į žmogų, gniuždantis orumą, verčiantis jaustis nereikšmingu sraigteliu valstybės mechanizme. Ar tikrai ta atmosfera tokia slegianti?

- Deja, aš tą jaučiu. Grįžus į Lietuvą pokalbių temos neišvengiamai sukasi apie tai. Nesakau, kad užsienyje to nėra, kad kiekvienam įtinka valdžia. Yra ten ir neteisingų įstatymų, ir korupcijos, tik gal ne tokiais mastais kaip Lietuvoje. Žmonės ne taip tą jaučia ir jie dar tiki. Lietuvoje trūkta net tikėjimo, jaučiamas nusivylimas viskuo.

Labai liūdna tai matyti, nes jei visus išvykusius talentus, tiesiog darbščių rankų žmones sutrauktume atgal, būtų galima daug ką pakeisti.

- Galbūt akademinėje aplinkoje - kitaip?

- Kaskart grįžusi pajuntu tą joje tvyrantį šaltuką. Trūksta palaikymo vienas kitam, nelabai maloniai reaguoja, kai sužino, kad kažkam pasisekė užsienyje. Svetima sėkmė čia kelia įtarimą: o gal iš tikrųjų ne tą darė, gal kažkas kitaip pavyko, gal per pažintis?

Nedraugiškumas, pavydas ir buvo viena iš priežasčių, kodėl tolesnėms studijoms išvykau į užsienį. Liūdna, kai prisimenu savo bakalauro studijų pabaigą. Visi draugiškumai tarp studentų baigėsi, juos pakeitė nesveika konkurencija. Dėstytojai taip pat nebuvo labai malonūs.

Olandijoje dėstytojai su tavim bendrauja kaip su kolega. Man buvo šokas, kai profesoriai manęs prašydavo patarimo. Nesuprasdavau, kodėl klausia manęs, kai aš dirbu daug metų mažiau nei jie. To Lietuvoje labai trūkdavo. Visą laiką jaučiau, kad aš dar tik pradedu ir nieko nesuprantu. Nuolat būdavo siūloma pasilaikyti savo nuomonę sau. Bijodavau pasakyti, ką galvoju.

Labai norėčiau ateityje prisidėti prie pokyčių Lietuvos švietimo sistemoje. Siekčiau, kad studentai nebijotų, nekonkuruotų, nes galų gale visi būsime kolegos ir dirbsime dėl vieno tikslo.

- Lenkim pirštus: kokių dalykų būtinai reikėtų, kad atsikratytumėte abejonių ir krautumėtės lagaminus į Lietuvą?

- Pirmiausia malonių, nusiteikusių bendrauti, siekti bendro tikslo kolegų. Šiandien aš, ko gero, bijočiau čia eiti į darbo pokalbį. Kiek teko dalyvauti Olandijoje, Australijoje, po kiekvieno degiau noru kuo greičiau įsilieti į kolektyvą, imtis darbų. Visi buvo be galo malonūs, gera linkintys.

Na, kažkokiu būdu reikėtų pakelti ir algas. Tai dar vienas dalykas, kurio bijočiau, - kad tiesiog nesugebėsiu išgyventi. Dar man būtų labai smagu, kad su manimi susisiektų, papasakotų, kas yra daroma mano srityje. Norėčiau pasijusti reikalinga, kažkam svarbi.

Noriu tikėti, kad tai nėra neįgyvendinamų pageidavimų sąrašas. Tiesiog tereikia nuoširdžiai ištiestos rankos ir tai išsklaidytų abejones ir baimes. Tada grįšime ir dirbsime visų mūsų bendram labui.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s