2 nuotr.Leistino greičio viršijimas - viena rimčiausių priežasčių, lemiančių ir pačias tragiškiausias avarijas. Kelių policijos pareigūnai tvirtina, kad sutramdžius galingais automobiliais pavojingai lakstančius kelių gaidelius, pavyktų smarkiai sumažinti žuvusių ir nukentėjusiųjų per eismo įvykius skaičių. Viliamasi, kad daugiau gyvybių išsaugoti padės šiemet šalies keliuose pradedamos diegti techninės naujovės.
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius sako dedantis daug vilčių į Lietuvos automobilių kelių direkcijos numatytas naujoves, kurios kartu su balandį įsigaliosiančiais Baudžiamojo ir Administracinės teisės pažeidimų kodeksų pakeitimais turėtų pagerinti saugaus eismo statistiką.
„Vakaro žinios“ nusprendė pasidomėti, ką šiemet vairuotojams žada direkcija.
Direkcijos specialistų teigimu, nuo praėjusių metų vasaros veikianti vienintelė vidutinio greičio matavimo sistema kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai visiškai pasiteisino. Todėl šiemet numatyta tokių sistemų plėtra. Per šiuos metus valstybinės reikšmės keliuose jų ketinama įrengti 10. Kol kas joms vietos dar renkamos. Pagal užsienio šalių patirtį, sistemos pasiteisina tuose ruožuose, kuriuose daugiausia avarijų įvyksta būtent dėl leistino greičio viršijimo.
„Įrengtas pirmasis ruožas leido įsitikinti sistemos efektyvumu. Tačiau kiekvieno kelio eismo procesas gali būti skirtingas dėl skirtingų atskirų kelio elementų, reljefo sąlygų, kelio pločio, aplinkos matomumo ir pan. Tie 10 įrengtų ruožų leis dar tiksliau nustatyti šios sistemos efektyvumą esant skirtingiems keliams, vyraujant skirtingiems automobilių greičiams, matuojant vidutinį greitį skirtingame ruožo ilgyje. Jeigu sistema pasižymės ypač dideliu efektyvumu, ji bus plečiama ir toliau“, - pasirengimo darbams etapus aiškina Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis.
Nepadaryti klaidų ir kruopščiai parinkti radarų stebimas vietas verčia dar ir tai, kad vieno ruožo įrengimas gali kainuoti iki 45 tūkst. eurų.
Kokio ilgio kelio ruože bus matuojamas vidutinis greitis, taip pat diktuoja užsienio keliuose sukaupta patirtis.
Matuoti vidutinį greitį galima ir 1 kilometro ruože, ir visame kelyje. Tačiau, teigia specialistai, šių įrenginių tikslas nėra skaičiuoti, per kiek laiko vairuotojas iš Kauno nuvažiuos į Klaipėdą. Kadangi vidutinio greičio matuokliai yra veiksminga prevencinė priemonė, leidžianti sumažinti greitį avaringuose kelių ruožuose, tad jų diapazonas gali sutapti su tokio ruožo ilgiu.
„Remiantis užsienio šalių patirtimi nustatyta, kad vidutinį važiavimo greitį efektyviausia matuoti 1-5 km ruože, greičio matavimas ilgesniame ruože tampa neefektyvus. Kuo ilgesnis ruožas - tuo efektyvumas mažėja. Ir tai akivaizdu: matyt, mažai kas važiuotų nuo Vilniaus iki Klaipėdos nė karto nestabtelėjęs pakelės kavinėje ar degalinėje. Jei transporto priemonė sustoja, vidutinio greičio matavimas nebetenka prasmės“, - aiškina E.Skrodenis.
Šalies keliuose atsiras ir dar „protingesnė“ įranga - daugiafunkcės pažeidimų kontrolės sistemos. Be vidutinio greičio matavimo, jos galės atlikti ir kitokias funkcijas. Nustačiusi postą pravažiuojančios transporto priemonės valstybinį numerį, sistema su duomenų baze sutikrins, ar transporto priemonė drausta, ar galioja jos techninės apžiūros talonas, ar ji nėra ieškoma, ar sumokėti kelio mokesčiai. Be to, toks postas galės nustatyti transporto priemonės gabaritus, svorį, ašių apkrovas.
Pirmiausia tokią įrangą numatoma įdiegti šalia pasienio punktų, taip pat keliuose A1 bei „Via Baltica“. Pirmuoju etapu sistemos bus įrengtos A1 kelyje ties Kaunu, A5 kelyje ties Kalvarija, A6 kelyje netoli Jonavos. Antruoju etapu kontrolės sistemos apsups didžiuosius miestus bei kontroliuos pagrindinius kelius. Jos bus rengiamos atsižvelgiant ne tik į avaringumą, bet ir į tai, kiek tuo keliu pravažiuoja sunkiasvorio, didžiagabaričio transporto. Iš viso šalies keliuose, planuojama, atsiras apie 70 daugiafunkcės pažeidimų kontrolės sistemų.
Atidesni vairuotojai jau tikriausiai atkreipė dėmesį, kad didelio eismo intensyvumo vietose yra atsiradę kintamos informacijos ženklų, leidžiančių sumažinti arba padidinti leistiną greitį atsižvelgiant į eismo sąlygas. Tokie du ženklai yra pastatyti prie Kauno - Islandijos plente ir Vakariniame aplinkkelyje.
Artimiausiu metu sistemą, fiksuojančią oro sąlygas, kelio dangos būklę, eismo intensyvumą bei pagal tai automatiškai keičiančią maksimalų leistiną greitį, numatoma įrengti kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruože nuo Vilniaus iki Sitkūnų. Vėliau sistema bus plečiama kituose magistraliniuose keliuose.
Tos pačios A1 magistralės 279 kilometre, šalia Antkopčio gyvenvietės, dabar diegiama greičio valdymo sistema, kelio dangos jutikliais fiksuojanti į apsisukimui skirtą juostą įvažiavusias transporto priemones. Užfiksavę tai ženklai nurodys mažinti greitį pagrindiniu keliu artėjantiems automobiliams.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
