respublika.lt

Geriausias riedulių žinovas ir gynėjas

(0)
Publikuota: 2014 lapkričio 24 12:33:15, Dalia BYČIENĖ „Respublikos“ žurnalistė
×
nuotr. 2 nuotr.
PALIKIMAS. Vertingiausius, mitologiniais ženklais paženklintus akmenis Aleksandras Žalys saugo arčiau namų. Antano Juodeikio nuotr.

Pasklidus žiniai apie Veršių kaime (Joniškio r.) ūkininkų atkastą didžiulį akmenį, Juodeikių kaime (Joniškio r.) gyvenantis 88 m. mokytojas Aleksandras Žalys sulaukė telefono skambučių: „Ar žinojai tą akmenį, ar žinojai? „Ne, nieko nesu girdėjęs apie tą akmenį, iš kur man žinoti, jeigu jam niekas negrėsė“, - stebisi. Šiame krašte mokytojas yra laikomas geriausiu lauko riedulių žinovu ir gynėju. A.Žaliui už nuopelnus gamtai - lauko riedulių saugojimą ir Mūšos-Tyrelio pelkės gelbėjimą nuo sunaikinimo - 2000-aisiais įteikta prof. Česlovo Kudabos premija.

 

Liga nuo vaikystės

„Ledynai sustūmė Žagarės ozą. Jis buvo toks nuostabus, bet daug jo iškabino ir ant kelių supylė. Akmenys atridenti iš Šiaurės - Švedijos, Suomijos, Alandų salyno. Ledynas tūkstančiais metų slinko ir atsitraukė, tuos smėlius, žvyrus su akmenimis į mūsų kraštą atbaladojo, bet mes jų neišsaugojome. Čia nė kalbos nėra, kad daugiausia akmenų buvo išsprogdinta per melioraciją“, - apgailestauja šviesuolis gamtos saugotojas, kraštotyrininkas, tautosakos rinkėjas. Aleksandro Žalio žmona Bronė savo vyro aistrą akmenims vadindavo liga: „Susirgo ta liga, ir tiek“, - sakydavo. Vyras nesigindavo: „Juk tekdavo jai vienai ūkio naštą tempti, kol aš paskui melioratorius bėgiojau.“

Kiekviena liga turi savo pradžią ir stadijas. Vaikystėje Aleksandras ramiai nepraeidavęs nė pro vieną gimtinės - Girkančių, Girkantėlių - akmenį. Labiausiai masino giliai į žemę įsirausę, po smilgomis savo plačias apsamanojusias nugaras slepiantys milžinai su paslaptingais ženklais, duburiais. Akyse tebestovi latvės Piparienės pagirio milžinas. Kiek kartų pro jį eidavęs, tiek matydavo vis kitokį: tai prisišlieti kviečiantį, tai šuoliui pasirengusį klastūną. Po daugelio metų pamatė tą akmenį melioratorių išritintą vidury pievos, lyg iš drabužių išvilktą milžiną. Ne tik jį, didumo sulig pirtimi, daugybę kitų, anot mokytojo, ilgų, kaip cigaras, kuprotų, gumbuotų, plokščių, tarytum nuobliuotų. Stūksojo jie surikiuoti eilėmis, tarsi kareiviai fronto linijoje. „Visi buvo susprogdinti. Nė vieno nepavyko išsaugoti. Nepribūsi visur, Endriškių mokykla, kur tada dirbau, buvo už keliolikos kilometrų“, - atsidūsta žmogus. Liko tik nuotrauka. Į paslaptingąjį vaikystės akmenį atremtas dviratis - lyg žaisliukas.

Paminklas lietuviui

Piparienės, Valterio, Lipskio, kitų Raistų, Pailių kaimų ūkininkų laukuose išvilktus galiūnus melioratoriai sutempė į lauką netoli Žukančių bažnyčios. Statydavo eilėmis, palikdami kelią buldozeriui privažiuoti, sustumdyti buvusių galiūnų skeveldras. Sprogdinimuose dalyvaudavo kareiviai. Prigręžiodavo akmenyse skylių, pripildavo į juos trotilo ir uždegdavo. Kai per vieną tokį sprogdinimą neatlaikė bažnyčios langai, žmonės pasipiktino. Net ir sovietmečiu valdžia nedrįso žmonių kiršinti. Nuo tada pasmerktus akmenis ant metalinių platformų tempdavo į Jankūnus.

Riedulių kapinynas buvo įrengtas ir palei Švėtę, ties Dilbinėliais. „Kas gali pasakyti, kiek jų išritino, o vėliau supleškino - griaudėjo ir griaudėjo nuo tos pusės“, - sako mokytojas. Dažnas svečias tuose pasmerktų akmenų poligonuose jis būdavo. Eidavo, rinkdavo, jo manymu, vertingiausius, prašydavo nuritinti toliau nuo akių, nesprogdinti. „Visaip būdavo, kartais paklausydavo, įkyrėjau jiems“, - šypsosi žmogus. Vaikščiodamas po akmenų poligonus išrinko savo ir žmonos tėvams antkapinius paminklus.

Anot A.Žalio, geresnio paminklo lietuviui už lauko akmenį nėra ir nebus: „Praėjęs šimtmetis buvo melioracijos, o kartu ir žemėje slypėjusių ledynmečio liudininkų, akmenų, naikinimo šimtmetis. Visi didieji iš palaukių ir sodybų akmenys buvo susprogdinti, sumalti ir ant kelių išvežti. Akmenų man gaila labiau nei medžių. Medį dar gali užauginti. O akmens neužauginsi. Tiems, kas pasmerkė akmenis, jie nieko nereiškė.“

Ženklai


Užtikęs laukuose vertingą akmenį, ant jo nupiešdavęs baltais dažais raidę „N“, kuri reiškė „neliesti“, „nesprogdinti“. Anot A.Žalio, vis daugiau tikimybės buvo, kad į pažymėtą melioratoriai atkreips dėmesį. Lėkdavę į padebesius ir pažymėtieji. Ne visada iš blogos valios - ridenami per laukus akmenys aplipdavo juodžemiu, moliu, traktorininkai baltų dažų nebepastebėdavo. „Lįsdavau melioratoriams į akis. Kur tik jie pajuda, ir aš lyg koks varnėnas paskui plūgą. Rankose dviratis, ant pečių planšetė, kurioje visada rasdavosi naminio vyno puslitris, dešros galas traktorininkams“, - šypsosi.

Nuo paprastų melioracijos darbininkų tuomet tada labiausiai priklausęs akmenų likimas. Pasigerini vyrams, kalba kita. Vėliau melioratoriai patys pasaugodavę vieną kitą galiūną, pranešdavo apie vietą, kur jų užtikę. Kartais neprašomi pavilkdavo akmenis į pamiškes, pakeles. Anot A.Žalio, tik melioratorių dėka stūkso akmenų šeimyna Bilžių kaimo beržyne. Pora didžiulių akmenų įkurdinta ties Skaistgirio miško pažiba - dvikamieniu ąžuolu, keletas palei Endriškių kaimą, visas jų gojus atsirado Gaižaičiuose, Juodeikiuose. Keletą, nedidelių, kaip spėja, tarnavusių apeigose, pažymėtų ženklais, mokytojas saugo savo sode prie namų, Juodeikiuose, prie mokyklos.

Su dėkingumu A.Žalys prisimena melioratorius Kazimierą Valiaugą, Emilijų Kokiną. Talkindami gamtos mylėtojui, jie ir patys užsikrėtė akmenų liga. Kartą, kinkydami „stalinus“ prie didžiulio akmens, vyrai pamatė lauko keliu atlinguojančią melioracijos valdybos vadovo Gedimino Zabarausko volgą. „Na, dabar tai klius visiems. Man, svetimam pravadnykui, kaip man, nerimavau, kaip nukentės darbininkai“, - prisiminė akmenų saugotojas. „Pasikalbėjome, susipažinome. Ne iš karto, bet vėliau ir Zabarauskas susidomėjo, pritarė, kad akmenis reikia saugoti. Po keliolikos metų į jų poilsio parką, pavadintą „Elnių slėniu“, viršininko sumanymu buvo privilkta lauko riedulių. Melioratoriai mane pakvietė ten pasodinti ąžuoliuką“, - šypsosi tai prisiminęs A.Žalys. Kvietimą jis priėmė kaip padėką už akmenų gynimą.

Gelbėjo ir pelkę

A.Žalys buvo Šiaurės Lietuvos gamtos paminklo - Mūšos-Tyrelio draustinio - gelbėjimo iniciatorius. Tyrelio, kur su mama vaikystėje rinkdavo nykščio didumo spanguoles, kur prasideda didžiausia Šiaurės Lietuvos upė Švėtė, vilnija vienintelis rajone natūralus Miknaičių ežeras su nuostabaus minkštumo vandeniu, aplink jį liulančiais akivarais. Visa tai buvo pasmerkta pranykti. Ir pranyko apie trečdalį.

Kartą, važiuodamas dviračiu, netoli pelkės A.Žalys pamatęs medžiuose tupinčių gandrų pulką. Netoliese pelkėje riaumojo buldozeriai. „Pamačiau išsigandusius paukščius, ir akys man atsivėrė. Gandrai buvo išvyti iš pelkės. Kas bus su Tyreliu? Išsigandau ir aš“, - prisiminė mokytojas. Prasidėjo tyli kova už pelkės išlikimą. Gamtininkai pritarė mokytojui, kad reikia stabdyti pelkės naikinimą, bet patys jie nedrįso pasipriešinti.

„Tuomet iš aukščiau buvo nuleista mintis, kad pelkes reikia nusausinti, suarti ir apsėti, o durpes paversti kraiku gyvuliams ir tręšti jomis laukus“, - stebėjosi tokiu protavimu A.Žalys. Pats vaikščiojo per žmones rinkdamas parašus, prašė savo kolegų, dirbančių kitose mokyklose, padėti. Sujudo Juodeikių, Gaižaičių, Martyniškių, Raistų ir kitų gyventojai, išgirdę, kas gresia jų pelkei. Aplenkiant bailią rajono valdžią, gyventojų parašai atsidūrė sostinėje. „Diena, kai iš Vilniaus atėjo atsakymas, kad durpynas nebebus plėšiamas, buvo viena linksmiausių mano gyvenime“, - nušvinta mokytojas.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Gyvenimas“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s