respublika.lt

Gerą žmogaus širdį pajunta ne tik žmonės

2013 gruodžio mėn. 27 d. 08:09:46
Olava STRIKULIENĖ, „Respublikos“ žurnalistė
Klaipėdietis ornitologas Julius Morkūnas. Eimanto Chachlovo nuotr.

Klaipėdietis ornitologas Julius Morkūnas šių metų pradžioje buvo apdovanotas Kauno miesto savivaldybės įsteigtu garbės ženklu „Gerumo kristalas“. Už tai, kad žiemą gelbėjo šąlančias, alkstančias gulbes.

Tai reiškia, kad šv.Pranciškaus sekėjai vis dar gyvena tarp mūsų? Juk šis šventasis vienodai gerbė visą kūriniją. Ir žmogų, ir žvėrį, ir medį, ir paukštį. O J.Morkūnas, dar būdamas tuometinės Lietuvos veterinarijos akademijos studentu, surado Kaune, Radvilų dvaro gatvėje, tuo metu veikusią Lietuvos gyvūnų globos draugiją ir Laukinių gyvūnų reabilitacijos centrą. Studentas pasisiūlė savanoriauti, susidraugavo su centro komanda. Pavyko įsilieti į kolektyvą ir, kaip sako pats Julius, surasti savo pašaukimą.

O kodėl gelbėjo būtent gulbes? Gal šis paukštis pats gražiausias?

„Ne tik gulbes gelbėjome, - atsako J.Morkūnas, - visus laukinius gyvūnus, kuriems reikėjo reabilitacijos. Visa mūsų komanda per metus išgelbėdavo daugiau nei tūkstantį žvėrių ir paukščių. Ir čiurlių, ir gandrų, gulbių, ežiukų, voveraičių, stirnų. Vienus atnešdavo gyventojai ar bent paskambindavo, kur Lietuvoje rado kokį nors išsekusį gyvūnėlį. Tada važiuodavome ligonio parsivežti ir išslaugyti. O kai pasveikdavo, paleisdavome į tą pačią vietą ar į geresnę. Kad gamtoje galėtų susirasti maisto“.

O ar teko kada nors medžioti? Eiti į mišką su šautuvu? „Ne, - griežtokai atkerta J.Morkūnas, - medžioju tik su fotoaparatu. Tada ir aš laimingas, ir gyvūnas lieka gyvas“.

Dabar J.Morkūnas studijuoja doktorantūroje Vilniuje. Yra Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto doktorantas. O disertacijos tema - „Gulbės Lietuvoje“. Ir vėl gulbės? Taip, Lietuvoje gyvena gulbės nebylės ir gulbės giesmininkės. Gulbių nebylių, tiek čia perinčių, tiek žiemojančių, yra dvigubai daugiau nei giesmininkių. Ką gi. Visiškai atitinka mūsų valstybės gyventojų bendrąjį statusą. Dauguma piliečių dirba ar tiesiog kenčia sukandę dantis ir tyli. O viešųjų giesmininkų kur kas mažiau. O šiaip, priklausomai nuo žiemos, Lietuvoje žiemoja apie pusantro tūkstančio gulbių. Tad galima sakyti, kad šie dailūs paukščiai jau mūsų valstybės piliečiai. Tik kartais gerokai išbadėję. Paukščiai kenčia nuo šalčio, o mes - nuo šildymo kainų. Paukščiai vis vien suka lizdus. Mes - irgi. Dalis gulbių taip pat emigruoja. Mes - irgi. Tačiau iš tiesų ir gailimės, ir nesame abejingi. J.Morkūnas patikino, kad net tada, kai siautė paukščių gripas, žmonės vis vien nebijojo lesinti žiemojančių gulbių. Kas anksčiau jas lesindavo, tai ir tą pavojingąją žiemą palesindavo. Gulbių populiacija per daug nenukentėjo.

Gyvūnų globotojai visada sulaukdavo savanorių pagalbininkų. Mat sergančius gyvūnėlius tekdavo šerti įvairiausiu ėdalu. Ne plėšrūnams paukščiams tekdavo parūpinti kruopų, kačių ėdalo, uogų, obuolių, kirminukų. O plėšrūnams, kad atsigautų, jau reikėdavo rimtesnės mėsos. Bet gyvūnų globotojus geri žmonės paremdavo netgi finansiškai. Tad Juliui apie kaunietiškąjį laikotarpį likę tik geri prisiminimai. Kaip pats sako, jei randi darbą, sutampantį su hobiu, tai darbu tik džiaugiesi.

Vienas rečiausių atvejų, ką teko Juliui ir jo draugams gydyti, - tai į Lietuvą atklydęs pelikanas. Pagydė, pamaitino, apžiedavo ir paleido Graikijoje. Ir dingo tas į Lietuvą atsitiktinai užklydęs turistas pelikanas. Jokie paukščių stebėtojai ar profesionalūs ornitologai neužfiksavo pelikano su būtent tokiu žiedu. Tačiau, kaip sako sunkiai atsidusęs Julius, gal ir gerai? Vis geresnė žinia. Bent yra vilties, kad paukštis dar gyvas. Būtų blogiau, jei Lietuvoje išgydytas, pamaitintas ir apžieduotas rausvasis pelikaniukas būtų rastas kur nors negyvas.

Paukščiai pasiklysta dėl pačių įvairiausių priežasčių. Kiekvienais metais Lietuvoje užregistruojamos bent trys visiškai naujos paukščių rūšys. Gali būti, kad dėl to kalta tobulėjanti paukščių stebėjimo technika. Gal klimatas keičiasi. Be to, ir vėjas gali nupūsti pavargusį paukštelį į šoną. Ne savo noru į Lietuvą atklysta paukščiai ir iš pietų, ir iš šiaurės. Bet dauguma - vis dėlto saviškiai.

„Tik gaila, - baigia Julius pokalbį daug liūdnesniu akordu, - kai žmonės išmeta į gatvę savo augintinius. Kur kas geriau nugabenti kates, šunelius į prieglaudas nei palikti gatvėje. Nes taip jie pasmerkiami badauti, valkatauti ir žūti“.

Na, ką gi. Dar ne visi mes esame šv.Pranciškaus sekėjai. Bet, anot Juliaus, gerų žmonių yra labai daug.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“


Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • MIGRANTAI: Verakruso valstijoje Meksikoje pareigūnai sulaikė beveik 800 nelegalių migrantų iš Centrinės Amerikos, tarp kurių - 368 jaunesni nei aštuonerių metų amžiaus vaikai.
  • GRIAUS: pradedamas griauti nebenaudojamas vienas didžiausių Vilniuje pramoninių pastatų kompleksas, priklausantis Vilniaus pataisos namams, ir jį juosianti tvora; sostinės Drujos g. 11 bus atverta maždaug 2 ha teritorija.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
 Folk Band

Ar ES parama ūkininkams turėtų būti apmokestinama?

balsuoti rezultatai

Ar reikalinga nedarbo diena per Jonines?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+13 +15 C

 +14 +15 C

 

 +18  +19 C

+25 +27 C

 +27 +28 C

 

 +25  +27 C

 0-3 m/s

 0-2 m/s

 

 0-3 m/s

 

USD - 1.1234 PLN - 4.2605
RUB - 72.1432 CHF - 1.1214
GBP - 0.8921 NOK - 9.7938
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis