1 nuotr.Lietuvos nacionalinio muziejaus geologas, fizinių mokslų daktaras Vytautas Račkauskas paneigia viešumoje sklandančias kalbas, kad Gedimino kalnas menkai tyrinėtas. Įvairiais laikotarpiais geologiškai kalnas, esą, tirtas ir gręžtas daugybę kartų. Vertingą informaciją mokslininkams teikia apie 200 gręžinių. Pagrindinė nuošliaužų formavosi priežastis, pasak mokslininko, yra požeminis vanduo, o kalno saugumą prižiūri keturios skirtingos sistemos.
„Nuolat kalbama apie tai, ar pakanka Gedimino kalne atliktų geologinių tyrimų. Noriu pabrėžti, kad kalnas nuo 1955 iki 2017 metų „išbadytas“ ir ištirtas labiau nei Ignalinos atominė elektrinė. Dabar turimais duomenimis, Gedimino kalno aikštelėje, šlaituose ir papėdėje iš viso yra atlikta 1089 gręžiniai. Deja, 470 gręžinių aprašymai nėra rasti. Gręžinių, kuriais būtų galima remtis, yra 628. O tokių, kurie geologams ir inžinieriams teiktų realią praktinę informaciją, yra apie 200-300. Žinant, kiek tyrimų Gedimino kalne yra atlikta, peršasi sarkastiška išvada, kad kalnas subadytas kaip sūris“, - sako V. Račkauskas.
Pasak jo, pats giliausias gręžinys Gedimino kalne yra 45 metrų, jis iškastas 1955 metais. Dauguma kitų siekia 12-15 metrų, sekliausi - dviejų metrų.
Naujausi gręžiniai, iš viso penkiolika, Gedimino kalne buvo išgręžti 2017 metais įrenginėjant atraminį polių, prie kurio buvo pritvirtinti grėsmę kėlę rostverkai. Kartu jie suteikė informacijos rengiant šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projektą.
Mokslininko teigimu, turima archyvinė medžiaga pasitarnavo vykdant pastarųjų metų darbus Gedimino kalne. Ypač šiaurės vakarų šlaite, kurio būklė 2016 m. pabaigoje buvo gana grėsminga. Pasisekė, kad šio šlaito tvarkybos darbų plote anksčiau yra atlikti 49 geologiniai gręžiniai, kurių duomenys iš esmės yra nesenstantys.
V. Račkausko manymu, geologinių gręžinių Gedimino kalne daryti nebereikėtų, nes tai gali kalnui pakenkti.
„Žinote, kai kur, betvirtinant ir betikrinant, galima pribadyti tiek, kad būtų suardytas pats kalno stuomuo, kuris tikrai yra stabilus. Inžinierius-geologas doc. dr. Ramutis Bonifacas Mikšys, hidrogeologas Antanas Marcinonis ir konstruktorius prof. Josifas Parasonis pateikė ataskaitą, kurioje nurodė, kad, vertinant geologinius, hidrogeologinius ir kitus parametrus, bet kokie papildomi gręžiniai yra pertekliniai ir būtų reikalingi tik išskirtiniais atvejais. Mano nuomone, geologinių gręžinių yra pakankamai, bet kontroliniai gręžiniai yra galimi, norint patikrinti turimą informaciją“, - sakė V. Račkauskas.
Pasak mokslininko, pagrindinė nuošliaužų atsiradimo ir formavimosi priežastis yra požeminis vanduo ir, norint išspręsti problemą, reikia jį nudrenuoti.
„Nuo seno žinomas šaltinėlis Gedimino kalno rytinėje pusėje, o štai 2018 metais kalno vakariniame šlaite rastas šaltinėlis buvo staigmena. Tad dabar yra du šaltinėliai - istorinis ir naujasis. Turi būti užtikrintas efektyvus vandens nuo Gedimino kalno nudrenavimas. Tai pagrindinė užduotis. Dažnai statybininkai kovoja su pasekmėmis, reikia kovoti su priežastimis. Jeigu nebus vandens pertekliaus, nebus ir nuoslankų“, - sako V. Račkauskas.
Šiuo metu esą jau yra įgyvendinamas piliakalnio tvarkybos darbų projektas, kuris ir turėtų hidroizoliuoti Gedimino kalno aikštelės plotą, išspręsti kritulių surinkimo bei nuvedimo nuo aikštelės ir šlaitų problemą.
V. Račkauskas sako, kad kol kas sunku prognozuoti kas Gedimino kalno laukia ateinantį pavasarį.
„Vis dar nežinome, kokia toliau bus žiema. Jeigu laikysis minusinė temperatūra, „užsidės“ ledo sluoksnis ir vanduo nepateks gilyn, tuomet per šaltinius vanduo drenuosis. Bet jeigu bus dažni atlydžiai, tada smėlingi sluoksniai gali prisisotinti vandens. Kitas dalykas - pavasaris. Situacija bus sudėtinga, jei įšalas išeis lietui tirpdant sniegą. Tačiau jei pavasaris bus sausas - situacija bus paprastesnė“, - sako mokslininkas.
Pasak jo, Gedimino kalną būtina nuolat stebėti. Iš vykstančių vidinių judesių galima bus spręsti ko tikėtis išorėje.
