respublika.lt

2018 balandžio 19, ketvirtadienis

„Gender“ konvencija: kam jos reikia labiausiai? (22)

2018 balandžio mėn. 15 d. 10:17:11
Salomėja FERNANDEZ MONTOJO, Laisvos visuomenės instituto direktorė

Laisvos visuomenės institutas (LVI) neseniai žiniasklaidoje gavo pylos nuo Seimo narių Dovilės Šakalienės ir Viktorijos Čmilytės-Nielsen dėl neigiamos pozicijos Stambulo konvencijos atžvilgiu. Gaila, bet abi Konvencijos šalininkės pasirinko nutylėti esminius LVI argumentus bei aktualias naujienas: kad ir, pavyzdžiui, faktą, kad Europos Tarybai (ET) mes išsiuntėme bendrą 333 nevyriausybinių organizacijų iš 9 Europos šalių kreipimąsi dėl neaiškių Konvencijos nuostatų. Daug lengviau LVI pavadinti smurto prieš moteris ir vaikus šalininkais, tamsuoliais bei bandyti sukelti skandalą dėl mūsų išversto Bulgarijos aktyvistų filmuko. Apskritai filmuko „skandalas“ primena posakį: kai kvailiui rodai į mėnulį, jis žiūri į pirštą. Tačiau oponentės nėra kvailos. „Žiūrėti į pirštą“ jos pasirinko kaip lengviausią būdą nukreipti dėmesį nuo esmės - to, kad Stambulo konvencija yra radikalaus feminizmo ir genderizmo ideologijos postulatus įtvirtinanti Konvencija. Kadangi LVI šia tema yra skelbęs labai daug argumentų, atsakant parlamentarėms norėtųsi paminėti tik kai kuriuos mažiau žinomus faktus apie Konvencijos genderizmui tiesiamą kelią.

 

Vargu, ar daug žmonių Lietuvoje žino, kad Konvencijos tekstas parengtas oficialiai dalyvaujant LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų, transseksualų) organizacijos atstovams. Dokumentui parengti 2008 metų pabaigoje iš Europos Tarybos valstybių narių atstovų sudarytas CAHVIO komitetas. Jo nariai iš viso susitiko devynis kartus. Be ET šalių narių atstovų, prie Konvencijos kūrimo dalyvavo ir keletas nevyriausybinių organizacijų, tarp kurių nuo penkto susitikimo atsirado ir atstovai iš Tarptautinės lesbiečių, gėjų, biseksualų, transseksualų ir interseksualų asociacijos Europos padalinio, ILGA-Europe. Kodėl LGBT interesams atstovaujanti organizacija dalyvauja rašant Stambulo konvenciją? ET puslapyje oficialiai pateikiami ir keturi šaltiniai (contributions), kurie prisidėjo prie Stambulo konvencijos turinio. Vienas iš jų - asociacijos ILGA dokumentas, pabrėžiantis poreikį, kad „Konvencija efektyviai adresuotų šalims narėms įsipareigojimus, skirtus prevencijai ir kovai su smurtu prieš lesbietes, biseksualias ir transseksualias moteris“. Dokumente aiškiai atskiriamos biologinė ir socialinė lytys bei pabrėžiamas valstybinių plataus masto ugdymo kampanijų poreikis siekiant eliminuoti diskriminaciją minėtų mažumų atžvilgiu. Skyriuje, skirtame švietimui, ILGA rekomenduoja užtikrinti, kad berniukams ir mergaitėms būtų teikiamas švietimas be išankstinių nuostatų dėl stereotipinių biologinių lyčių vaidmenų bei ugdomas teigiamas jų požiūris į asmenis, kurių lytis, lyties tapatybė ir seksualinė orientacija yra kitokios. Taip pat skatinama išplėsti ugdymo priemones ir kursus potencialių smurtininkų grupėms, pavyzdžiui, jauniems vyrams, nes šie dažniausiai „pasižymi homofobija ir transfobija“. Kursus, kurie skatintų toleranciją ir kalbėtų apie LGBT vertybes, siūloma rengti ir įvairių profesijų atstovams: medikams, policininkams, socialiniams darbuotojams ir pan. Jau seniai aišku, kad prisidengiant paplitusiomis patyčiomis bei smurtu prieš LGBT yra formuluojamas siekis „perauklėti“ visuomenę nuo vaikų iki specialistų. Visuomenėse, kuriose dėl skirtingos pasaulėžiūros homoseksualumas, biseksualumas bei transseksualumas ne visiems priimtinas, „perauklėjimui“ pasitelkta Stambulo konvencija, kuri panašias su ugdymu susijusias nuostatas formuluoja kiek aptakiau ir plačiau.


Antra, gender sąvoka Konvencijoje - ratifikavusioms šalims privalomame tarptautinės teisės dokumente - yra pernelyg neaiški. D.Šakalienė sako, kad gender tėra baubas, o V.Čmilytė-Nielsen vadovaujasi logika, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos angliškame vertime „lytis“ irgi išversta kaip gender. Pastarasis argumentas yra niekinis. Stambulo konvencijos kritikai kovoja ne prieš žodį, o kvestionuoja sąvokos gender prasmę. Lietuvoje Konvencijos išalkusios feministės tikriausiai pamiršta, kad Konvencija nėra jų mylimos Vasario 17-osios deklaracijos statusą turintis dokumentas, o privalomus įsipareigojimus šalims sukuriantis teisės aktas. Jeigu šiandien net konstitucinių teismų teisėjams staiga tampa neaiškios „šeimos“, „gyvybės“, „santuokos“ prasmės, tai ką kalbėti apie Konvencijoje esančią plačią ir neaiškią socialinės lyties sąvoką. Pačioje konvencijoje gender apibūdinama kaip „socialiai susiformavę vaidmenys, elgsena, veikla ir bruožai, kuriuos tam tikra visuomenė laiko tinkamais moterims ir vyrams“. Tai apibrėžimas, kuriuo privaloma vadovautis. Tikrai nėra galimybės vietoj Konvencijoje duoto apibrėžimo gender suprasti kaip „lyties“ vertimą. Tačiau šis apibrėžimas neaiškus. Kas bus tas išminčius, kuris spręs, kas ta konkreti „elgsena“, „vaidmenys“, „veikla“ ir „bruožai“, kuriuos reikia naikinti kaip stereotipiškus? Gal V.Čmilytė-Nielsen su D.Šakaliene?

Beje, pastaroji tamsuoliams pateikia keletą stereotipinių bruožų pavyzdžių. Skaitytojui neva turi prašviesėti akys, kad kalba tikrai neina apie stereotipus, jog moterys tuokiasi su vyrais, berniukai nedėvi sijonų, o mergaitės neturi penio. To esą niekas neginčys. Kodėl? Nes taip savo straipsnyje pasakė Seimo narė? Būtent daugiau konkretumo tekste bei galimybės šalims daryti išlygas dėl neaiškių ir ideologinių Konvencijos nuostatų paprašė 333 nevyriausybinės organizacijos Europos Tarybai išsiųstame rašte. Ir visgi net jei užsimerktume prieš gender sąvoką, negalima ignoruoti Konvencijos 3 straipsnyje įrašyto reikalavimo užtikrinti, kad šios Konvencijos nuostatas [...] šalys įgyvendintų be diskriminacijos dėl bet kokių priežasčių, pavyzdžiui, biologinės ar socialinės lyties, [...] seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės. Ką, tarkime, reiškia „diegiant mokymą apie nestereotipinius lyčių vaidmenis“ nediskriminuoti dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės? Kuo turėtų pasižymėti tokio mokymo turinys?

Trečia, ratifikavusiose šalyse Konvencijos tarnystę genderizmo ideologijai patvirtina ir jos šalininkai. Daugelis žino, kad Konvencijos įgyvendinimą šalyse prižiūri GREVIO komitetas. Jis analizuoja šalių situaciją ir teikia joms rekomendacijas. Raginu pasiskaityti kol kas negausią GREVIO ataskaitų medžiagą, kurioje netrūksta perliukų: nuo siūlymo Albanijos profesiniame mokyme įtraukti privalomą kursą apie smurtą prieš moterį iki rekomendacijų Danijai nešvaistyti resursų pagalbai vyrams, nukentėjusiems nuo smurto, ir labiau susikoncentruoti ties pagalba moterims. Bet svarbiausia: kiek iš mūsų žino, kad paraleliai oficialioms vyriausybių ataskaitoms apie Konvencijos įgyvendinimą, tokias ataskaitas, arba tiksliau nusiskundimų šalies padėtimi rinkinius, ratifikavus Konvenciją Europos Tarybai gali teikti ir nevyriausybinės organizacijos? Tos pačios organizacijos, kurios šiandien Lietuvoje reikalauja Stambulo konvencijos, puikiai žino, kad ją ratifikavus, GREVIO komitetui galės teikti vadinamas „šešėlines ataskaitas“ (shadow reports). Kiek GREVIO į jas atsižvelgs - pamatysime ateityje, tačiau įdomu stebėti, kaip Konvencijos šalininkai išsiduoda nuo pat pradžių žinoję, kam skirtas šis dokumentas. Įvairiose šalyse organizacijos, kurių atstovai prieš ratifikavimą kartojo, kad „jokios gender ideologijos Konvencijoje nėra“, savo ataskaitose teikia rekomendacijas, kaip tą ideologiją diegti.

Nors bandoma sudaryti įspūdį, kad besipriešinantys Konvencijai yra atsilikėliai, tai nėra tiesa. Įvairiose šalyse šį pavasarį pilietinė visuomenė ėmė vienytis prieš Stambulo konvenciją. Visur remiamasi panašia idėja: Konvencija atvirai diegia genderizmo ideologiją. Jei Lietuvai atstovaujantys Seimo nariai tiki, kad mūsų šaliai šios ideologijos reikia, gali ratifikuoti Stambulo konvenciją. Bet prieš tai darydami tegul kruopščiai išsiaiškina, kokį dokumentą jie nori padovanoti Lietuvai, ir supranta, kad daro tai akiplėšiškai meluodami Lietuvos žmonėms.


Pasidalink: Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (22)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PRIGLAUDĖ: 2017 metais Europos Sąjungos valstybėse narėse apsaugos statusas buvo suteiktas šiek tiek mažiau nei 540 tūkst. prieglobsčio prašytojų, o tai 25 proc. mažiau nei 2016-aisiais.
  • DŽIAZAS: prasideda didžiausias džiazo festivalis Lietuvoje „Kaunas Jazz 2018“; iki balandžio 30 dienos rengėjai kviečia visus džiaugtis ir mėgautis švente net šešiuose miestuose.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Malta 2 proc

Ką manote apie premjero ir prezidentės nesutarimus?

balsuoti rezultatai

Ką manote apie kultūros padėtį Lietuvoje?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +6   +7 C

   +4  +8 C

 

   +3   +5 C

  +10   +15 C

   +12  +18 C

 

   +12   +20 C

  8-13 m/s

    7-12 m/s

 

     6-11 m/s

 

USD - 1.2388 PLN - 4.1697
RUB - 76.1846 CHF - 1.1979
GBP - 0.8711 NOK - 9.6095
reklama
Sveikata Grožis