respublika.lt
e3

Gelbėkime nykstančius paukščius (5)

2018 lapkričio mėn. 10 d. 18:42:01
Edita SIAVRIS

Anksčiau tokios įprastos, dažnai sutinkamos paukščių rūšys, kaip kurapkos ar žalvarniai, šiandien ties išnykimo riba. Ornitologų teigimu, paukščių nykimui didelę žalą daro pakitęs ūkininkavimo stilius ir miškų kirtimai.


Žalvarniai - retenybė

Vyresni žmonės puikiai pamena, kad sutikti žalvarnį būdavo kone kasdienybė. Šiandien perinčių žalvarnių Lietuvoje likę vos kelios poros, skaičiuojama apie aštuonias. Ornitologo Vytauto Eigirdo teigimu, kodėl taip sparčiai nyksta žalvarniai, mįslė net mokslininkams, jie visų priežasčių nežino, tačiau aišku, kad pakitęs ūkininkavimo stilius pakenkė žalvarniams. „Anksčiau žmonės laikė po kelis gyvulius, žalvarniai laikėsi arti karvių, kur būna ir vabzdžių. Kita priežastis - žalvarnių buveinių nykimas, šie paukščiai gyvena uoksiniuose medžiuose, o tokių medžių nykimas gana spartus“, - aiškino specialistas. Dabar kiekvienais metais žalvarniams šalyje keliami inkilai, žalvarnių buveinės apsaugomos, kad į medį neužliptų kiaunės ar kiti plėšrūs gyvūnai. Skaudus faktas, kad Vakarų Europoje vyksta nelegalios paukščių medžioklės, kurių metu nušaunami ir žalvarniai.

Kurapkoms nelieka apleistų pievų


Kurapkų Lietuvoje gali būti keli tūkstančiai, tačiau jos irgi nyksta, pirmiausia dėl intensyvėjančio ūkininkavimo. „Tai viena pagrindinių jų nykimo priežasčių. Pavyzdžiui, anksčiau Kėdainių rajone matydamas javus, pagriovius, matydavai ir kurapkas. Šiandien ištobulėjusi technika išnaudoja kiekvieną žemės plotelį. Net pagrioviai užsėjami. O kurapkos mėgsta apleistas pievas“, - sakė V.Eigirdas. Gamtai kur kas palankiau, kai ūkininkavimas yra smulkus. Tačiau šiandien vyrauja stambūs, monokultūriniai ūkiai, ypač derlingojoje Vidurio Lietuvoje. Šilutė - vienas regionų, kur kurapkų gretos dažnesnės. Žiemos metu, esant daug sniego, kurapkos eina arčiau žmonių, geradariai pabarsto joms šieno pabirų ir surenčia šakų namelius pasislėpti. „Iš tiesų kurapka labai įdomus paukštis, žiemą jis po sniegu pasikasa. Įdomu stebėti“, - sako ornitologas.

Čiurliams kenkia renovacija

Kol kas čiurlių mūsų šalyje daug, jie gyvena miestuose, tačiau dabartinės grėsmės jiems - daugiabučių renovacija. „Čiurliai gyvena senuose daugiabučių pastatuose, ventiliacijos angose. Dabar šalyje vyksta renovacija ir jos metu ventiliacijos angos užtaisomos. Taigi čiurliai automatiškai nebeturi kur perėti“, - tikino V.Eigirdas. Čiurlys - išskirtinis paukštis. Pasak ornitologo, jauniklis, pirmą kartą gyvenime pakilęs skrydžiui iš lizdo, gali kelis mėnesius niekur nenusileisti. Jis maitinasi, poruojasi ir miega ore. Jie net miegodami geba išsilaikyti ore. Ornitologas sako, jog jaučiama, kad miestuose čiurlių mažėja.

„Šį klausimą jau sprendžia ir Aplinkos ministerija. Kol dar populiacijos gausesnės, reikia spręsti problemas, kol ne vėlu. Taigi reikia stengtis, kad ateityje čiurliai neišnyktų. Apie tai turėtų pagalvoti ir gyventojai, kurie renovuojasi, kaip ką padaryti, kad ir žmonėms, ir paukščiams būtų gerai“, - sakė pašnekovas. Čiurliai kasmet mėgsta grįžti į tą pačią vietą, jeigu pastatas renovuojamas, čiurliai nebeturi kur perėti ir kitais metais jauniklių net neveda. Gamtoje viskas tampriai susiję ir jeigu išnyksta viena vabzdžialesių paukščių rūšis, automatiškai padaugėja tam tikrų vabzdžių populiacija. Paukščiai - tų populiacijų „reguliuotojai“.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (5)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • RATIFIKAVO: Seimas ratifikavo Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybių susitarimą dėl bendradarbiavimo mokslo, technologijų ir inovacijų srityje, kuris buvo pasirašytas 2018 m. birželio 25 d. Vilniuje.
  • PRIĖMĖ: Seimas priėmė Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, kuriomis įteisino Seimo nario patarėjo pareigybę; parlamentarai taip pat įtvirtino, kad Seimo nario padėjėjų (patarėjų) maksimali savaitės darbo laiko norma yra 60 val. vietoje šiuo metu nustatytos paros darbo laiko normos - 12 val.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar gaunate kokią nors socialinę pašalpą?

balsuoti rezultatai

Ar esate patenkinti savo miesto (rajono) mero darbu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -7     -2 C

   -8     -5 C

 

   -10     -6 C

  -4      0 C

  -5    -2 C

 

   -6     -4 C

    5-7 m/s

    2-3 m/s

 

   4-5 m/s

 

USD - 1.1341 PLN - 4.2835
RUB - 75.5249 CHF - 1.1254
GBP - 0.8989 NOK - 9.7838
reklama
Kalėdos 2018