respublika.lt

2017 lapkričio 17, penktadienis

koncertas

Gedimino kalnas: dar padelsus, žemyn gali nučiuožti pilies bokštasnuotraukos (3)

2017 birželio mėn. 20 d. 19:20:37
Laima Žemulienė ir Valentina Gudienė, Elta

Gedimino kalno problema nebuvo sprendžiama sistemiškai, todėl mes turime priimti sprendimą ir surasti būdus, kaip įvertinti viso kalno būklę, antradienį žurnalistams sakė Premjeras Saulius Skvernelis.

 

Anot lenkų ekspertų, pietrytiniame šlaite gali kilti ne tik didelės nuošliaužos. Čia jau atsivėrė 1 cm plyšys, gali įskilti ar net pradėti griūti Gedimino pilies bokštas.

Griūvančiu Gedimino kalnu susirūpinę S. Skvernelis, kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson antradienį Lietuvos nacionaliniame muziejuje susitiko su Lietuvos bei Lenkijos specialistais, domėjosi kalno tvarkymo darbais. Paskui užkopė į Gedimino kalną, kur iš arti pamatė jo bėdas.

„Didžiausia grėsmė - pietrytinis šlaitas. Ekspertai negali garantuoti, ar neįvyks kas nors rimčiau nei nuošliaužos, - žurnalistams sakė Premjeras. - Ši problema nebuvo sprendžiama sistemiškai. Todėl mes turime priimti sprendimą ir surasti būdus, kaip įvertinti viso kalno būklę. Ir, aišku, skubiai ieškoti būdų, galimybių dar šiemet skelbti darbų konkursą, ieškoti finansavimo šaltinių, kad būtų galima bent tas didžiausias rizikas suvaldyti, ypač pietrytiniame šlaite.

Per sudėtinga situacija, kad tai būtų palikta vienos ar kitos ministerijos sprendimui, todėl pirmadienį sprendimus priiminėsime Vyriausybėje - ir apie finansavimą, ir apie tai, kokie darbai skubiai turi būti padaryti - tiek ekspertiniai, tiek rekonstrukcijos arba statybiniai“.

Premjeras priminė, kad lenkų specialistai galutinėms savo išvadoms prašo trijų savaičių termino. Kol kas savo išvadas jie teikia nemokamai. Jie turi gerą techniką ir gali ne invaziniu būdu pasižiūrėti, kas yra kalne. Jie - nepriklausomi konsultantai - turi didžiulę patirtį analogiškas problemas sprendžiant Lenkijoje.

Susitikime buvo paminėta - gal istorikams, daugumai vilniečių tai yra žinoma - kalne iškasti tuneliai bei slėptuvės, užimantys daugiau kaip 1000 kvadratinių metrų plotą. Įėjimai į juos - užpilti, niekas nežino, kas ten yra.

„Gali būti taip, kad iš esmės sutvarkius kalną ir nepažiūrėjus, kas jo viduje, vėl po kelių metų turėsime panašią problemą“, - sakė S. Skvernelis, pabrėždamas, kad viskas turėtų būti padaryta iš esmės.

O kodėl Gedimino kalnas buvo paliktas likimo valiai, ypač paskutinį dešimtmetį, anot S. Skvernelio, - tai retorinis klausimas.

Šiaurės vakarų šlaito tvarkymo darbams prireiks apie 2,9 mln., o pietrytiniam šlaitui sutvarkyti, manoma, gali prireikti 5 mln. eurų. Iš kur būtų šie pinigai - iš valstybės biudžeto ar būtų ieškoma privačių rėmėjų? „Geriausias rėmėjas - valstybės biudžetas“, - sakė Premjeras.

Kitos išeities, anot jo, nėra. Atėjus liūčių sezonui, pavasariniam polaidžiui, situacija gali būti labai prasta. „Jeigu per mėnesį atsirado 1 cm plyšys, turime įsivaizduoti, kokia galima grėsmė“, - sakė S. Skvernelis.

„Pagal mūsų planą, antradienį prasideda šiaurės vakarų šlaito tvarkymo darbai. Ką mums pavyko padaryti - tai stabilizuoti krizinę situaciją, įrengti kalne stebėsenos sistemą. Parengtas šiaurės vakarų šlaito tvarkymo projektas. Turime rangovą, kuris pradeda darbus jau šiandien. Juos planuojama baigti kitų metų antroje pusėje“, - sakė kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson.

Pietrytinio šlaito padėtis dar blogesnė - gali kilti didelės nuošliaužos ir net įskilti Gedimino pilies bokštas. Šio šlaito tvarkymo darbų projektas jau rengiamas, planuojama jį baigti rugsėjo 1-ąją. Tada bus skelbiami viešieji darbų pirkimai.

„Kalno problemos tęsiasi nuo 1985 metų. Per tiek laiko kiek klaidų buvo pridaryta. Visas jas vienu sykiu reikia išspręsti, jos nesprendžiamos po vieną. Reikia tvarkyti visą kalną“, - pabrėžė L. Ruokytė-Jonsson.

Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su UAB „Rekreacinė statyba“ antradienį pasirašė Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkymo darbų sutartį. „Rekreacinė statyba“ šiaurės vakarų šlaito tvarkymo darbus pradeda vykdyti šią savaitę, jų vertė - 2 mln. 860 tūkst. eurų.

Lietuvos ir Lenkijos specialistai vieningai sutarė, kad pagrindinė Gedimino kalno problema - vanduo, kuris patenka ant kalno paviršiaus, susigeria į gruntą ir, pasiekęs nelaidų grunto sluoksnį, išteka šaltiniais kalno šlaituose. Kita bėda - supiltinis gruntas, kurį reikės pašalinti tvarkant Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaitą.

„Pažeista šlaito dalis bus tvarkoma nesiimant invazinių priemonių ir nenaudojant betoninių konstrukcijų. Pašalinę blogąjį gruntą ir užpylę naują, tinkladėžėmis, pripildytomis skaldos, formuosime terasas, ant jų pilsime dar vieną grunto sluoksnį ir tuomet ant jo jau bus galima kloti augalinę dangą“, - apie tai, kaip atrodys būsimi darbai, nusakė Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkymo darbų projekto vadovas Rimas Grigas.

Šiaurės vakarų šlaito tvarkymo darbų projektą kartu su vadovu R. Grigu rengė architektų, geotechnikų, geologų, hidrotechnikų, konstruktorių ir archeologų grupė.


Pradedamas tvarkyti Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaitas


Bendrovė „Rekreacinė statyba“ jau šią savaitę pradeda Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbus, kurių vertė - 2 mln. 860 tūkst. eurų.

Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su UAB „Rekreacinė statyba“ pasirašė Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų sutartį.

Prieš prasidedant Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbams, Lietuvos nacionalinis muziejus priėmė Lietuvos geologijos tarnybos ir Lenkijos specialistų - geologų, hidrogeologų, geotechnikų, geofizikų - delegaciją, kuriai plačiau pristatė įgyvendinamą tvarkybos darbų projektą ir supažindino su netrukus prasidėsiančiais darbais. Abi šalys pasidalijo savo patirtimi.

Anot Lietuvos specialistų, pagrindinė Gedimino kalno problema - vanduo, kuris patenka ant kalno paviršiaus, susigeria į gruntą ir, pasiekęs nelaidų grunto sluoksnį, išteka šaltiniais kalno šlaituose. Kita bėda - supiltinis gruntas, kurį reikės pašalinti tvarkant Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaitą. Tokioms išvadoms pritarė ir lenkų specialistai.

„Po susitikimo lenkų specialistai įvardijo tas pačias problemas, kaip ir kovo mėnesį susirinkę Lietuvos specialistai. Dviejų šalių specialistai atkreipė dėmesį, kad nors šiaurės vakarų šlaitas yra labiausiai pažeistas ir jo sutvarkymui teikiamas didžiausias prioritetas, tačiau būtinas kompleksinis visų Gedimino kalno nestabilių vietų, kurias fiksuoja įrengta poslinkių ir posvyrių daviklių sistema, tvarkymas“, - sakė susitikime dalyvavusi Lietuvos nacionalinio muziejaus architektė Asta Meškauskienė.

Susitikimas pravers ateityje vyksiančiam esminiam visų kalno šlaitų tvirtinimui, o šiuo metu įgyvendinamo tvarkybos darbų projekto įvertinimas iš nešališko užsienio specialistų požiūrio taško pasitarnaus visuomenės nuraminimui, nes ši tema šalyje yra stipriai eskaluojama ir todėl ne visada yra išvengiama nepagrįstų pykčių, kaltinimų ir netgi visuomenę klaidinančių išvedžiojimų, teigiama Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešime.

„Dar pernai Lietuvos nacionalinio muziejaus atlikti tyrimai parodė, kad visus dabartinius Gedimino kalne vykstančius procesus lemia į kalno viršutinę aikštelę patenkantis vanduo. Kalnas kaip geologinė struktūra yra stabilus ir nejuda, o paviršinės nuošliaužos susidaro dėl prieš daugiau nei 12 metų ant kalno supilto grunto. Supiltinis gruntas yra imlus drėgmei, lengvai įmirksta ir tuomet ima slinkti. Būtent taip ir nutiko 2016 metų vasarį, nuslinkus pirmai nuošliaužai, ir dar kartą, bet jau vėliau - spalį“, - teigė Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas.

Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito projekto vadovas Rimas Grigas, remdamasis tyrimais, teigia, kad vietomis Gedimino kalno aikštelės paviršių sudaro trijų metrų supiltinio grunto sluoksnis, o pažeistame šlaite toks sluoksnis siekia nuo vieno iki keturių metrų.

„Šalinsime blogą gruntą, kuriame nėra kultūrinio sluoksnio, ir užpilsime naują. Blogojo grunto reikės nukasti apie metrą. Kalno apačioje to blogojo grunto yra apie keturis metrus, bet tiek nukasti nebūtina, nes jis yra gana tvirtas“, - teigė projekto vadovas R. Grigas.

Anot architekto, šiaurinis piliakalnio šlaitas apima apie 3500 kvadratinių metrų, o nukasamo grunto kiekis galėtų siekti apie 3000 kubų, bet tai priklausys nuo situacijos.

„Pažeista šlaito dalis bus tvarkoma nesiimant invazinių priemonių ir nenaudojant betoninių konstrukcijų. Pašalinę blogąjį gruntą ir užpylę naują, tinkladėžėmis, pripildytomis skaldos, formuosime terasas, ant jų pilsime dar vieną grunto sluoksnį ir tuomet ant jo jau bus galima kloti augalinę dangą“, - apie tai, kaip atrodys būsimi darbai, pasakojo Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projekto vadovas R. Grigas.

Tvarkant šiaurės vakarų šlaitą išskirtos trys Gedimino kalno teritorijos dalys - kalno aikštelė, šiaurės vakarų pusėje pažeistas kalno šlaitas ir kalno papėdės teritorija, esanti aplink Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčių pamatus. Kiekvienai iš šių dalių tvarkybos darbų projekte numatyti inžineriniai techniniai sprendimai: Gedimino kalno aikštelėje įrengti kritulių surinkimo sistemą; izoliuoti aikštelę nuo kritulių; stabilizuoti ir drenuoti pažeistą šlaitą, atkurti pirminio šlaito paviršių su augaline danga; Gedimino kalno aikštelėje ir šiaurės vakarų šlaite besikaupiančius kritulius nuleisti į miesto lietaus nuotekų tinklus.

Lietuvos nacionalinis muziejus primena, kad šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projektą kartu su vadovu R. Grigu rengė architektų, geotechnikų, geologų, hidrotechnikų, konstruktorių ir archeologų grupė.

Gedimino kalno darbai nesustoja, jau dabar rengiamas projektas nestabiliam pietrytiniam šlaitui ir kalno aikštelei. Šio etapo projektai turi būti parengti rudenį. Viešųjų pirkimų procedūros pagal šiuos projektus bus pradėtos, kai bus skirtas valstybės finansavimas jų įgyvendinimui.


Premjeras S.Skvernelis ir ministrai kops į Gedimino kalną


Antradienį Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis drauge su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku ir kultūros ministre Liana Ruokyte-Jonsson kops į Gedimino kalną, kur bus apžvelgti jo kritinės būklės šlaitų tvarkybos darbai ir problemos.

Dalyvaus ir Vilniuje viešinti Lenkijos ekspertų - hidrogeologijos, hidrotechnikos, geologijos specialistų - delegacija. Jie Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos prašymu padeda ieškoti tinkamiausio sprendimo, kaip sutvirtinti Gedimino kalno šlaitus.

Lenkijos ekspertai jau apžiūrėjo Gedimino kalną, dalyvavo Lietuvos nacionaliniame muziejuje vykstančiame jo tyrimų ir tvarkybos projektų pristatyme. Antradienį numatyti mūsų šalies ir Lenkijos specialistų susitikimai. Trečiadienį svečiai pateiks savo siūlymus, vyks diskusijos ir aptarimai.

Jau kuris laikas žemyn slenka kalno šlaitas. 1959 m. atlikus inžinerinius-geologinius kalno tyrimus nustatyta, kad 1,5-4,5 metro šlaitų sudaro supiltinis gruntas, sudarytas iš statybinių atliekų, žvirgždo, sumaišyto su smėliu. Ši kalno dalis ir slenka žemyn.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (3)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • EISMO ĮVYKIAI: praėjusią parą, lapkričio 16-ąją, Lietuvos keliuose, pirminiais duomenimis, įvyko 22 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės, žuvo 3 žmonės: automobilio vairuotoja, pėsčiasis ir dviratininkas, sužeistas 21 eismo dalyvis.
  • PARODA: penktadienio vakarą Nacionaliniame Kauno dramos teatre atidaroma Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto tapybos katedros parengta paroda „Žiūrėti Matyti Regėti“.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Kaip vertinate, kad Seime tiek daug apkaltų politikams?

balsuoti rezultatai

Ar prenumeruojate laikraščius ar žurnalus?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +1  +6 C

   +1  +6 C

 

   0  +3 C

   +5  +8 C

  +3  +7 C

 

   +2  +5 C

    7-18 m/s

    3-8 m/s

 

      5-10 m/s

 

USD - 1.1771 PLN - 4.2340
RUB - 70.4460 CHF - 1.1686
GBP - 0.8918 NOK - 9.6553
reklama
Velyke2017