respublika.lt

2017 kovo 25, šeštadienis

Gedimino kalną griauna slapti tuneliai ar matomas funikulierius?nuotraukos (34)

2016 vasario mėn. 18 d. 16:33:02
Edita SIAVRIS, zinios@vakarozinios.lt

Vilniečiai ir miesto svečiai, žvelgdami į Gedimino kalną sudarkiusią nuošliaužą, susiima už galvų. Kas toliau? Vieni specialistai tikina, kad būtina skubiai atlikti išsamius kalno tyrimus ir pradėti stebėseną, kiti sako, kad fiziškai visko nespėja, o ir pinigų trūksta.

 

Neatlikti tyrimai

Lietuvos geologijos tarnyba, atlikusi vizualinius Gedimino kalno stebėjimus, konstatavo, kad kalno šiaurinio šlaito vakarinės dalies deformacijos yra aktyvios. „Matome yrančius šlaitus, tikiuosi, kad yra tik šlaitų paviršinė dalis, nes gali būti ir didesnių deformacijų. Įtrūkimai sunkiai išgydomi, reikės pažeistą šlaito dalį pašalinti, tada parengti išsamią, atsakingą programą, kokiais būdais tuos šlaitus sutvirtinti. Svarbu, kad viskas būtų daroma ne pripuolamai, o labai atsakingai“, - kalbėjo Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas.

Pasak jo, šlaito deformacijos toliau didės, ypač jei vėl sulauksime drėgmės ir kritulių. Paklaustas, ar jau atliekami kokie išsamūs kalno tyrimai, J.Satkūnas tvirtino, kad jie patys, kaip tarnyba, jų nedarys, tik prižiūrės. Jo teigimu, reikalinga įdiegti kalno stebėjimo technologijas, kad būtų stebimi patys pastatai, tai yra Gedimino pilis. „Reikia stebėti, ar nėra nors menkiausių slinkties požymių. Grėsmės tiesiogiai Gedimino piliai tikrai nėra, bet ar nejuda apsauginė sienelė - klausimas“, - sakė jis.

Paklaustas, kada bus atlikti tikslūs ir išsamūs kalno tyrimai, Lietuvos geologijos tarnybos vadovas teigė negalįs į tokį klausimą atsakyti, nes reikia išsiaiškinti, kas tas tiesioginis Gedimino kalno šeimininkas.

Kreipėmės į Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkciją, tačiau čia mus nusiuntė į Lietuvos nacionalinį muziejų. Šio muziejaus architektė Asta Meškauskienė „Vakaro žinioms“ pasakojo, kad nutarta Gedimino kalno šiaurinio šlaito vakarinės dalies grunto sluoksnį sutvirtinti ankeriais. Tas dabar ir daroma. Ji aiškino, kad šiuo metu atliekami darbai yra laikini nuošliaužos stabilizavimo sprendiniai, mat dar neatlikti apibendrinantys tyrimai. Jos teigimu, tiesiog fiziškai nespėjama. Artimiausiu metu nutarta parengti pasiūlymus šlaitui stabilizuoti. Jau surinkta visų geologinių tyrimų medžiaga (tirta nuo 1960 metų). Netrukus bus kviečiami specialistai nagrinėti nuošliaužos ir apskritai Gedimino kalno šlaitų situacijos. A.Meškauskienė atkreipė dėmesį, kad pernai dar nebuvo skirta lėšų kalno tvarkybos darbams, o avaringų šlaitų, jos teigimu, dar yra. „Taigi turėtų būti stebėsena, finansavimas, kad šlaitai būtų remontuojami periodiškai. Tiesa, prieš dvejus metus buvo kalno pietrytinis šlaitas šiek tiek pajudėjęs, bet mes susitvarkėme“, - pasakojo specialistė.

Pašnekovė sakė, kad po šlaitų tvirtinimo ankeriais bus tvarkoma nuošliaužos vieta. „Jos apatinėje dalyje bandysime formuoti sieną, tai yra pratęsti šiaurinę atraminę sieną, kurią mes restauravome, - kalbėjo A.Meškauskienė. - Čia greitai reikia tą padaryti, kalbame apie savaites. O jau paskiausiai bandysime visą kalną „surišti“ - vakarinę pusę su šiaurine dalimi, tam reikės parengti projektinius sprendimus.“

Kas kaltas


Klimatologai nuolat atkreipia dėmesį, kad ir Lietuvoje žiemos šiltėja, gausiau yra ir lietaus. Ar Gedimino kalną prižiūrintys specialistai negalėjo numatyti, kad nuošliaužų bus, ir tam prevenciškai pasiruošti? A.Meškauskienė sakė, kad aptariamai kalno situacijai turėjo įtakos žmogaus invazija. „Yra keltuvas, apačioje po kalnu tuneliai, jų sienos ir lubos iš medinių rąstų suformuotos, - tai rąstai juk pūva. Yra vibracija, galų gale buvo statyti ir Valdovų rūmai“, - keletą galimų nuošliaužos atsiradimo veiksnių vardijo architektė. Be to, bėgant metams kalnas kinta. Pasak architektės, kalnas yra tarsi sumuštinis, šlaitai - kaip kultūrinis sluoksnis, kuris juda.

Teiravomės Lietuvos geologijos tarnybos vadovo J.Satkūno, ar nuošliaužos galėjo kilti dėl Gedimino kalne įrengto keltuvo, galų gale medžių iškirtimo. „Dėl funikulieriaus tiesioginės įtakos vienareikšmiškai neturėjo būti, jis yra su inžineriniais pamatais, tačiau, aišku, negalima to ir paneigti. Negaliu pasakyti, kokio masto virpesiai iš keltuvo sklinda, kai jis juda. Kai šlaitas persisunkęs drėgme ir po juo neatšilęs įšalas, formuojantis slysmo paviršių, tai kas gali paneigti, kad net ir menkiausias virpesys galėjo paskatinti nuošliaužos formavimąsi. Virpesių matavimas niekur nėra atliekamas, o jį reikia stebėti šalia visų geotechninių stebėsenos priemonių“, - aiškino tarnybos vadovas.

J.Satkūnas tvirtino, kad medžių Gedimino kalne iškirtimas tik turėjo prisidėti išsaugant šlaitų stabilumą, juo labiau kad vieta, kur nuošliauža atsirado, niekada nebuvo apaugusi medžiais. Išpjauti medžiai, anot jo, buvę seni, dideli ir jie patys deformavo šlaitus. Jeigu jie būtų palikti, būtų dar daugiau deformacijų. „Aišku, medžiai tam tikrą laiką atlieka teigiamą vaidmenį, kai dar šaknys jų stiprios“, - pridūrė jis.

Visi puikiai pamename norus Gedimino kalne atstatyti Aukštutinę pilį. J.Satkūnas įsitikinęs, kad tokia galimybė yra, tik klausimas, kokiu mastu tai bus padaryta ir kokiomis priemonėmis. Jo nuomone, pirmiausia reikia įvertinti visus faktorius, tarp jų ir geologijos. A.Meškauskienė tikino, kad artimiausiu metu apie tokią galimybę nė nereikėtų galvoti. „Pirma reikia sutvirtinti Gedimino kalno šlaitus, juos visus stabilizuoti, tik tada galvoti apie statybas“, - sakė ji.


Dr. Saulius GADEIKIS, VU Gamtos mokslų fakulteto Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos  katedros docentas:

Šiais laikais yra kalno šlaitų tvirtinimo technologijų, senovėje to nebuvo, tad tiko mediniai kuolai šlaitams sutvirtinti, tinka ir gamtinis būdas apsodinant krūmais, kurie leidžia gilias šaknis ir laiko paviršių. Jeigu yra pažeidimas, pavyzdžiui, dėl žmogaus veiklos, atsiranda vanduo, kuris kaupiasi ir nenubėga, tada jis pereina į gilesnius sluoksnius ir formuojasi nuošliaužos. Tik laiko klausimas, kada tai įvyks. Dėl Gedimino kalno nupjautų medžių, apie kuriuos kalba žmonės, galima pasakyti, kad čia poveikis dvejopas: iš dalies medžių šaknys laikė šlaitą, iš dalies stūmė.

Juk kam įrengiami stebėjimo davikliai, kurie fiksuoja situaciją pavojingose vietose, sakykime, kalno vietose? Tam, kad numatytų grėsmes. Tik čia, aišku, brangus dalykas. Vis dėlto nuspėti, kuriuo momentu įvyks nuošliauža, - irgi sunku. Gravitacija suveikia bet kokiu momentu. Bet dažniausiai pavasarį, kai sniegas tirpsta.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


R.Šadžius: Gedimino pilies kalną gelbėti reikia

Praėjusį savaitgalį dėl lietaus ir staigaus atlydžio nuslinko Gedimino pilies kalno šiaurinio šlaito paviršinis sluoksnis. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) ragina kuo skubiau užkirsti kelią kalno deformacijoms. Pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus, tai valstybinės reikšmės klausimas.

"Kalną, be abejonės, gelbėti reikia. Reikia labai rimtai įvertinti situaciją, kad specialistai, inžinieriai pasakytų, kokių priemonių reikia imtis, tuomet bus galima įvertinti, kiek tai kainuos. Tai yra valstybinės svarbos klausimas, Finansų ministerija nenusišalins nuo šio klausimo sprendimo", - ketvirtadienį po Vyriausybės posėdžio ir pasitarimo žurnalistams sakė R. Šadžius.

Eltos inf.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (34)

  • Gediminas 2016 vasario mėn. 19 d. 00:10:05

    O GRYBAUSKAITĖ ČIA NE PRIE KO? ŠADŽIUS REKALUS TVARKO?

  • ui 2016 vasario mėn. 18 d. 23:13:40

    Manau reikia apibetonuoti, o dar geriau kalno kopiją pastatyti kur nors
    už miesto ribų, nes mieste nėra kur automobilio pasistatyti :)

  • Oi 2016 vasario mėn. 18 d. 23:00:45

    Reikia modernizuoti-apšiltinti vata,kaip blokinius namus ir vėl galės
    šimtmečius stovėti.

  • ateitis 2016 vasario mėn. 18 d. 20:13:45

    palikti musulmonams: bus jiems minaretas...

  • Prašalietis 2016 vasario mėn. 18 d. 18:48:47

    Išgyveno Gedemino kalnas ir karus ir okupacijas per šimtus metų.Bet prie
    livio besistumdantiems proamerikiniams komunistams ir komunistinių
    mokslų specialistams Lietuvą pavertus eurosojūziniu durnių laivu
    nebenori ir Gedemino kalnas daugiau jame egzistuoti...nutarė solidarumo su
    tautiečiais vardan nusimarinti...

  • CK 2016 vasario mėn. 18 d. 18:48:15

    Kaži ar sąmata bus didesnė už valdovų rūmų?

  • Manau 2016 vasario mėn. 18 d. 18:25:06

    Specialistai sugalvos (gal jau sugalvojo), ką daryti. Lietuvos
    nacionalinis muziejus gerose rankose. O nuošliaužų buvo ir medžiams
    augant.

  • Kiekvienas 2016 vasario mėn. 18 d. 17:08:32

    Kiekvienas įvažiuojantis turi atvežti akmenį į Vilnių, kaip anais
    senais laikais.

  • Vp 2016 vasario mėn. 18 d. 16:38:06

    Medžių išojovimas-peilis kalnui,be to ten pilna tunelių.Vaikas būdamas
    daug išlandžiojau.

  • taigi 2016 vasario mėn. 18 d. 16:21:10

    stovejo medziais apauges daugybe metu,nieks nesidare,dabar pradejo slinkt
    slaitas kai nera medziu,ka dar cia svarstyt ir ieskot siknoj smegenu,idiotu
    valdzia ,pakeles ir visas baigia iskapot medzius ,,,kazkam nauda

  • Krizas 2016 vasario mėn. 18 d. 16:08:08

    Nespausdinkit specialistų pasisakymų, kurie nieko nepasako!
    Turi būti ieškomi būdai , kad galima būtų kalno paviršinius
    sluoksnius surišti su giluminiais taip, kad paviršiniame sluoksnyje
    susidarytų tinklas, kurį laikytų ankeriai kalno gilumoje. Taip pat
    solidi atraminė siena kalno papėdėje.
    Krūmų šaknys gali laikyti kopas Neringoje, o šiam kalnui reikalingi
    inžineriniai įrenginiai!

  • idiotų gauja 2016 vasario mėn. 18 d. 16:06:15

    idiotų gauja. per 50 tarybinių metų kalnas nesugriuvo, atėjo
    nepriklausomybė - medžius iškirto, suvertė kaltę klimato atšilimui,
    ir pinigų kaip visada nėra - išvogti. Siūlau sulyginti su buldozeriu
    tą kalną ir baigsis pinigų plovimas ir durnių siautėjimas

  • Liudesys 2016 vasario mėn. 18 d. 15:57:46

    Kodel reikejo iskirsti medzius?

  • Šeimininko 2016 vasario mėn. 18 d. 14:45:02

    nėra.Yra tik krūva, besidalijančių ir nuolat prašančių papildomų
    pinigų,organizacijų

  • svilainis 2016 vasario mėn. 18 d. 13:55:13

    Tai mūsų protėvių kaulai vibruoja ir duoda ženklą pardavusiejiems
    Lietuvą.Jei ir toliau taip nyks mūsų šalis-jokia geofizika ir
    šiuolaikinės techninės priemonės nesulaikys jos nušlavimo iš
    žemėlapio.

  • Terra incognito 2016 vasario mėn. 18 d. 13:31:22

    Ukrajinoje, kada ten teko gyventi matydavau, kad visas griovas apsodindavo
    medžiais, nors ir juodžemio sluoksnyje po kelių metų tuo ir
    pasibaigdavo problemos. Pas mus vadinami specialistai, iškirtę medžius,
    paliko nuogą žemę. Dabar gi svaičioja, o kodėl atsirado nuošliaužos.
    Ką pasėsi tą ir pjausi. Apsodinkite medžiais ir tinkamai nuleiskite
    vandenį ir neliks problemos ir prisipažinkite ,kad nesuvokėt ką darėt

  • ill 2016 vasario mėn. 18 d. 12:44:49

    labai simboliska tas slinkimas zemyn zenklas siunciamas Lietuvai

  • Nu, va. 2016 vasario mėn. 18 d. 10:53:59

    Itin gerai suplanuota pinigų plovykla. Juk kaltų dėl to niekas net
    nebando ieškoti. O tai reiškia, kad pinigais dalijamasi.

  • lietuvis 2016 vasario mėn. 18 d. 10:30:25

    Ką, galbūt rankomis supylė senovės lietuviai, išlaikė amžius, mūsų
    Tautos naikintojai sugriaus per keletą metų Jie tai sugeba tik griauti, o
    ne statyti.

  • kad 2016 vasario mėn. 18 d. 10:26:24

    "daktaras" s.gadeikis, kuris straipsnyje aiškina apie šlaitus, manyčiau
    tai ir yra vienas iš pagrindinių griovėjų ir Gedimino kalno ir
    Katedros, mat statant valdovų rūmų pamatus, jis dirbo šiuo metu
    bankrutavusioje uab geostatyboje geodezinių tyrimų padalinio vadovu,
    konkrečiai buvo atsakingas už geodezinius tyrimus, prieš vykdant pamatų
    darbus ir po šito neišmanelio tyrimų, gan ilgai buvo kalami galingomis
    poliakalėmis poliai, to pasekoje nuo sukeltos vibracijos iš karto skylo
    katedros sienos, beje, rašoma, kad skyla toliau, manyčiau vibracija
    įtakojo ir kalnui, nes kiek žinoma, po juo yra visas tinklas ir
    sandėlių ir požeminių perėjimų, valdovų rūmų pamatų statybos metu
    daugelis darbininkų viršininkams kalbėjo, kad gali sugriuti aplinkiniai
    pastatai, bet tokie vadovai, tame tarpe ir "specialistas" saulius gadeikis
    tik juokėsi iš mūsų, aiškindamas, kad tokie darbai tai aukso gysla,
    tai yra labai gerai apmokami, o visa kita ne mūsų reikalas

  • zoks 2016 vasario mėn. 18 d. 10:10:21

    atiduoti kalna ir pili zokasui ons greit sutvarkys kitaicu plytelom
    aplipins ir bus visks gera

  • SIMAS 2016 vasario mėn. 18 d. 10:05:54

    Turėjo tuo anksčiau pasirūpinti ir nepalikti kalno griūti. Turbūt
    tiesiog kažkas vėl iš anksto nepagalvojo arba neapskaičiavo, kad reikia
    kažką daryti.

  • Laimonas 2016 vasario mėn. 18 d. 09:46:59

    Kadangi jis čia stovi daug šimtų metų, tai turbūt buvo kažkas
    dabartinių jo prižiūrėtojų neapgalvota, jei pradėjo griūti. Juk jei
    žmogus gerai dirba, jis visus darbus gerai suplanuoja.

  • Norėjo kaip geriau, 2016 vasario mėn. 18 d. 09:43:23

    išėjo kaip visada - rusiškai. (Černomyrinas).Na o lietuvis
    pasakytų:"Tai ne visiems "peckeliams" gerai padaryti". Dabar vėl kalta
    aplinka , kad kalnas yra kalnas ir jis kaltas , kad dar pavasarį šlapias.

  • rase 2016 vasario mėn. 18 d. 09:39:59

    stebetinai simboliska. Slaitai nuslenka pasmerkdami nugriuti pilies
    bokstui..........LT

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • NEPRIKLAUSOMYBĖ: Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Nepriklausomybės dienos proga pasveikino Graikijos užsienio reikalų ministrą Nikosą Kotzias ir palinkėjo šios šalies žmonėms gerovės.
  • ŠVENTĖ: šeštadienį Europos Sąjungos vadovai Italijos sostinėje paminės Romos sutarčių pasirašymo 60-metį; Romos sutartys, kurias pasirašė šešios valstybės steigėjos, padėjo pamatus dabartinei Europos Sąjungai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
jogle rugsejis

Kaip įveikti tuberkuliozę?

balsuoti rezultatai

Ar keliaujate į užsienį apsipirkti?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 -2   +1 C

  -3   +1 C

 

   -1    +3 C

  +2   +5 C

  +5   +8 C

 

    +6   +9 C

    3-8 m/s

     2-6 m/s

 

      2-7 m/s

USD - 1.0805 PLN - 4.2695
RUB - 61.6859 CHF - 1.0718
GBP - 0.8660 NOK - 9.1793
reklama
Respublikos spaustuvė 2014-12