respublika.lt

Garsėjame ir savo bėdomis

2013 rugpjūčio mėn. 27 d. 08:14:23
Danas NAGELĖ, „Respublikos“ žurnalistas

Ministerijos viena po kitos ėmė rengti koncepcijas, vizijas, programas, kaip jų reguliuojama sritis pasikeis per artimiausius kelerius metus - iki 2020-ųjų. Ateitis piešiama graži, tačiau dabartinė situacija yra katastrofiška - pagal daugelį komponentų mes esame blogiausi visoje ES: didžiausias savižudybių skaičius, trumpiausia gyvenimo trukmė, didžiausias skurstančiųjų skaičius, dažniausiai žūstame keliuose ir t.t. Specialistų teigimu, situacija nesikeičia dėl trijų priežasčių: dėl atitinkamą politiką vykdančių asmenų nekompetencijos, dėl nenoro pripažinti, kad situacija yra rimta, ir dėl nenoro įsipareigoti ką nors keisti, kad vėliau nebūtų priekaištaujama, jog niekas nebuvo padaryta.


Mūsų vis mažėja

Bene labiausiai šokiruojančios yra Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų pateiktos koncepcijos. Tiesa, ne tuo, kokia piešiama ateitis, o tuo, kokia reali dabartinė situacija yra parodoma.

Konstatuojama, kad Lietuvoje ir toliau sparčiai mažėja gyventojų: per pastaruosius 7 metus jų sumažėjo 8,5 proc., arba 278 tūkst. Šių metų pradžioje mūsų tebuvo 2,9719 mln. Šeimų per dešimtmetį sumažėjo net 10,5 proc. Šeimos augina vis mažiau vaikų, todėl visuomenė senėja. Vidutinis gyventojų amžius nuo 2007 metų išaugo 2,3 metų - iki 40,9 metų.

Pirmi - tik pagal baisius rodiklius

Užimtumas vis dar gerokai atsilieka nuo buvusio prieš krizę ir šiuo metu siekia 68,7 proc., o 2007 metais siekė 72,8 proc. Ilgalaikių bedarbių pernai buvo 4 kartus daugiau nei 2007 metais ir jų skaičius sudarė net 95,7 tūkst. 49 proc. jų nedirbo metus ir ilgiau. Pagal pajamų dydį Lietuvos gyventojai yra vieni paskutinių ES, o pagal pajamų nelygybę - paskutiniai. Pagal skurdo riziką daugiau nei Lietuvoje žmonių 2011-aisiais buvo tik Bulgarijoje, Rumunijoje ir Latvijoje. Lietuvoje šis skaičius - šokiruojantis: 1,08 mln., arba 33,4 proc. visų šalies gyventojų.

Taip pat atskleidžiama, kad Lietuva yra paskutinėje vietoje ES pagal tikėtiną gyvenimo trukmę - 2011 metais ji siekė 73,65 metų. Tą lemia ne tik plačiai paplitę žalingi įpročiai, bet ir blogas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. Užtat ryškiai pirmaujame pagal savižudybių skaičių. Jų 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje tenka 29,4, o ES vidurkis yra triskart mažesnis - 10,2. Ir dar esame pirmoje vietoje pagal žuvusiųjų keliuose 100 tūkst. gyventojų skaičių.

Noras puikuotis

Kodėl Lietuvoje žmonės labiausiai skursta visoje ES, anksčiausiai miršta, daugiausiai žudosi ir t.t.? Specialistai įvardija ne vieną priežastį.

Štai buvęs IV, V ir VI vyriausybių socialinės apsaugos ir darbo ministras, Vilniaus universiteto docentas socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis atkreipė dėmesį, kad skurdo rodiklis Lietuvoje yra ypač žemas dėl milžiniškos pajamų nelygybės. Tačiau jis pripažino, kad nėra vieno recepto, kaip šalį ištraukti iš liūno, o jei kas tokį receptą pasiūlytų, būtų vertas Nobelio premijos.

„Stebuklingų receptų niekas neturi. O skurdo rodiklis ne tiek skurdą, kiek pajamų nelygybę matuoja. Ji pas mus - ypač didelė. Kodėl pas mus blogiau net ir nei aplinkinėse valstybėse? Visų pirma mes kitų valstybių nepasivijome ekonomikos lygiu. Iš to kyla ir visos pasekmės. Be to, į akis krinta didelis mūsų verslo necivilizuotumas, savanaudiškumas. Juk tikrai yra verslų, kur žmonėms gali būti mokami didesni atlyginimai, bet nėra mokami, nes verslininkas labiau linkęs dukrai vilą nupirkti Gruzijoje ar pasipuikuoti prieš kitus jachtomis ar automobiliais „Jaguar“. Dar pas mus ir profsąjungos yra silpnos, jos nesugeba išreikalauti geresnių sąlygų. Kalbėta, kad dalis problemų bus išspręstos padidinus minimaliąją mėnesio algą (MMA), tačiau aš visada į tai žiūriu skeptiškai. Reikia, kad verslas suvoktų, jog taip turi būti, o ne prievarta versti“, - tvirtino buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras T.Medaiskis.

Politikai - ne visagaliai

T.Medaiskio teigimu, skaičiai, rodantys, kad Lietuva daugeliu socialinių aspektų yra ES dugne, politikams yra skausmingi.

„Bandoma kažką keisti: didinti MMA, geriau surinkti mokesčius. Politikai daro taip, kaip mano esant geriau. Tačiau negalima jų galios pervertint. Negalima įsivaizduoti: išrinksime gerus politikus, ir visi rodikliai smarkiai pagerės. Ne vien nuo politikų viskas priklauso, bet ir nuo visos visuomenės, jos mentaliteto, nuo verslo ir darbo santykių, kultūros ir t.t. Deja, visa tai labai iš lėto gerėja. O politikų darbas yra padėti viskam augti teisinga linkme“, - akcentavo T.Medaiskis.

Išlaikytinių karta


Profesorius, habilituotas socialinių mokslų daktaras Algis Šileika atkreipė dėmesį, kad Lietuva dėl savo socialinės padėties yra ES dugne, nors, kaip sako mūsų politikai, krizė jau seniai įveikta, o mūsų valstybės ekonomika yra viena iš 4 sparčiausiai augančių ir jau pasiekusių iki krizės buvusį lygį.

„Ekonominiai skaičiai skelbiami labai geri, tačiau kai kalba pasisuka apie prognozes, kaip kils algos, jos, pasirodo, numatomos labai nežymiai didesnės. Didžiausia Lietuvos problema yra ta, kad yra didžiulis darbo ir kapitalo pajamų skirtumas: pirmosios auga žymiai lėčiau nei antrosios. Todėl, manyčiau, turi būti didesnis pajamų perskirstymas. Be to, katastrofiškai auga valstybės išlaikytinių skaičius: tų, kurie gauna socialines pašalpas, kurie gauna kompensacijas už šildymą, karštą vandenį ir t.t. Socialinių išmokų mokėjimo mechanizmas yra labai nesubalansuotas. Visoje Europoje jau kalbama, kad socialinės išmokos yra per dosnios. Piliečiai iš trečiųjų šalių veržiasi į ES valstybes ir iš to gyvena. Jokie barjerai jiems nestatomi.

Tik Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, jog atsisako daugiakultūrės valstybės idėjos, kad išmokos bus reguliuojamos vertinant žmonių vokiečių kalbos mokėjimą, atsižvelgiant į jų integraciją į visą istorinį kultūrinį Vokietijos gyvenimą. O Lietuvoje jau trečioji karta nežino, kas tai yra darbinis gyvenimo būdas. Auga karta, kuri težino tik kaip kartą ar dukart per mėnesį galima nueiti prie atitinkamo langelio ir pasiimti pinigus. Prisiminkime bylą Panevėžyje, kur liepta kelias dienas atidirbti už socialines išmokas. Tai vienas žmogus eina per teismus ir aiškina, kad socialines išmokas jam garantuoja Konstitucija. Kitaip tariant, socialinių išmokų sistema neištobulinta, neskatina dirbti. O kuo daugiau žmonių iš to gyvena, tuo didesnis skurdo lygis“, - paaiškino A.Šileika.

Katastrofiškai auga

Socialinės pašalpos gavėjų skaičius auga katastrofišku greičiu. 2007 metais jų buvo 36,6 tūkst., 2008 metais - 37,3 tūkst., 2009 metais - 73,5 tūkst., 2010 metais - jau 181,3 tūkst., o užpernai - 221 tūkst. Bet kokios formos pašalpas ar paramą iš valstybės gaunančių žmonių skaičius jau perkopė 1,1 mln.

„O ir dirbančiųjų realiosios pajamos neauga, nes infliacija auga sparčiau nei algos. Kaip minėjau, svarbiausia to priežastis - blogas pajamų perskirstymas tarp darbo ir kapitalo pajamų“, - teigė A.Šileika.

Vengia įsipareigoti

Profesorius atkreipė dėmesį, kad politikai dažnai akcentuoja, jog Lietuva pagal daugelį socialinių aspektų yra paskutinėje vietoje visoje ES. Tačiau problemos nesprendžiamos bijant įsipareigoti ir paskui pažadų neištesėti, nes tai smarkiai sumažintų politikų populiarumą. Dėl šitos priežasties visos valdžios tvirtina spręsiančios problemas, tačiau nenurodo, ką, kokius kriterijus konkrečiai įsipareigoja pasiekti. O kai kriterijai nėra nustatyti, tai ir paskui įvertinti, ar įsipareigojimai įvykdyti - neįmanoma.

„Štai ir ši Vyriausybė savo programą pradeda tuo, kad bus kuriama gerovės valstybė. Tačiau nenurodyti jokie kriterijai, kurių bus siekiama“, - akcentavo profesorius.

Pasak jo, būtent minėtos socialinės problemos ir lemia, kad Lietuvos rodikliai, rodantys skurdo riziką, savižudybių skaičių, gyvenimo trukmę ir kitus, yra prasčiausi visoje ES.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • LENKTYNĖS: šeštadienio vakarą Palangoje, nuo 20-ųjų 1006 km lenktynių pradžios prabėgus 8 val. 37 min. 26,121 sek., finišo liniją, nuvažiavęs visą 373 ratų distanciją, pirmas kirto „Circle K milesPlus Racing Team“ komandos lenktynininkas Julius Adomavičius, vairavęs „Porsche GT3 Cup“ automobilį.
  • NELAIMĖ: šeštadienį nedideliam lėktuvui įsirėžus į pastatą Vokietijos pietvakariuose, žuvo trys žmonės, skelbia policijos pareigūnai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Kaip vertinate, jog už Sosnovskio barščius gresia baudos?

balsuoti rezultatai

Ar džiaugiatės atvėsusia vasara?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+26 +28 C

 +25 +29 C

 

 +20 +21 C

+11 +12 C

 +14 +16 C

 

 +16 +17 C

 1-2 m/s

 1-2 m/s

 

 2-4 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis