respublika.lt

Gandrai jau namuose (3)

2018 balandžio mėn. 14 d. 09:36:22

Ornitologai pastebi, kad šįmet gandrų grįžimą pavasaris buvo pristabdęs, tačiau jų Lietuvoje jau galime sutikti. Parskridę į savuosius lizdus gandrai skuba juos taisyti ir ruošiasi šeimynos pagausėjimui.

Gandras pas mus turi daug titulų - žmogaus draugas, laimės nešėjas, nacionalinis paukštis. Daug vardų - Žemaitijoje - gundras, gužutis, Dzūkijoje - busilas, Suvalkijoje - garnys, Aukštaitijoje - starkus. Nors ir turi tarptautinę apsaugą, pastaraisiais metais prieš gandrą pasigirsta piktų murmėjimų. Esą jis naikina kiškučius, todėl reikėtų imtis priemonių riboti populiacijos plėtimąsi. Kas tas bangas kelia ir kodėl, kalbėjomės su Ornitologų draugijos nariu, biologu ekspertu Mariumi Karlonu.

Anot ornitologo, gandrų puolimas prasidėjo prieš maždaug penkerius metus. Sąmoningai kuriama nuomonė, kad gandrai yra plėšrūnai. Kaip sako gamtininkai, sunku paneigti, kad atakas rengia tie, kas nori nurašyti pačių gamtai daromą žalą, o kaltę suversti gandrams. „Aplinkos ministerijos tinklalapyje pateikta medžiotojų ataskaita, iš kurios aiškiai matosi, kad per dešimt metų kiškių kasmet sumedžiojama vis daugiau. Jeigu sumedžiojama daugiau, nelieka logikos teigti, kad kiškių mažėja. Tokio gandrų puolimo nėra niekur kitur. Tenka kalbėtis su kolegomis užsienyje, jie stebisi, kad pas mus kartkartėmis vyksta tokie sąmyšiai“, - sakė M.Karlonas. Pasak ornitologo, gandras yra visaėdis gyvūnas, mintantis viskuo, ko jo gyvenamoje aplinkoje yra daugiausia. Daugiausiai paprastai yra vabzdžių. Vasarą apie 90 proc. gandrų maitinimosi davinio sudaro žiogai. Po to - vabalai, žuvelės, pelės, varlės. Kodėl gandrai mėgsta eiti paskui šienautojų traktorius? Todėl, kad šienpjovių dalgiai atidengia lizdus, sužaloja daug gyvūnų, o gandrai, kaip sanitarai, praeina ir juos surenka. Tai nereiškia, kad patys sumedžioja ir nužudo.

Kai kurie šaltiniai teigia, kad mūsų šalyje perinčių gandrų porų yra apie 25 tūkstančius. Ornitologai sako, kad šis skaičius yra išpūstas. Gandrų populiacijos gausėjimas Lietuvoje pasiekė lubas ir net ėmė mažėti. Tam įtakos turi žemės ūkio intensyvėjimas, daugiau naudojama pesticidų ir tai atsiliepia, o ateityje dar daugiau atsilieps baltųjų gandrų populiacijai. Dar neseniai Danijoje, Belgijoje, Olandijoje, Vokietijoje gandras buvo įprastas paukštis, o šiuo metu likusios vos kelios poros. Kiek čia toli nuo Lietuvos, bet gandrai neperi, nes nėra kuo maitintis. „Mes turime didžiausią baltųjų gandrų tankumą Europoje. Taip dar yra Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje. Tos kelios šalys palaiko beveik visą populiaciją Europoje ir jei pas mus pablogėtų gandrams sąlygos, labai greitai šis paukštis gali apskritai išnykti. Gandrų visuma Europoje laikosi tik ant mūsų. Pas mus atvažiavę europiečiai gėrisi, kokie mes turtingi ir perspėja, kad privalome labai saugoti baltąjį gandrą. Suprastėtų sąlygos, pasikeistų žemdirbystės politika, ir viskas. Net kalbos negali būti apie bet kokį gandrų populiacijos reguliavimą“, - perspėja Ornitologų draugijos atstovas. Gandrai susiduria su kita skaudžia problema, gaila, nepriklausančia nuo mūsų. Viduržemio jūros regione kiekvienais metais gandrų daug sumedžiojama. Libane, Jordanijoje nušauna tūkstančius. Gal ir dėl to jų pas mus mažėja.

„Lietuviai turi tik džiaugtis, didžiuotis ir girtis dar turintys gana daug gandrų, nes gandras yra didžiausias ekologinis indikatorius. Jei gyvena gandras, galima teigti, kad aplinka yra pakankamai švari. Jei gandrų sumažėtų, daugiau būtų pelių, vabzdžių, kitų kenkėjų. Gandras tikrai nedaro reikšmingos žalos gamtai, priešingai, padeda jai ir ūkininkams“, - sakė M.Karlonas.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (3)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • VANDALAS: naktį į pirmadienį nuo vandalo nukentėjo Stokholmo rotušės pastatas, kur pagal tradiciją gruodžio 10-ąją rengiamas pokylis Nobelio premijos laureatų garbei; nežinomas piktadarys ištepliojo dažais pastato sienas ir mažiausiai vieną iš statulų jį supančiame nedideliame parke.
  • LAIMĖJO: Lisabonoje (Portugalija) vykusias Kalėdines sportinio ėjimo varžybas „Grande Premio de Natal“ laimėjo Lietuvos atstovė Kristina Saltanovič; ji 5 km distanciją įveikė per 23 min. 25 sek.; K. Saltanovič šias varžybas laimėjo devintąjį kartą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar moterys turėtų būti šaukiamos privalomai karo tarnybai?

balsuoti rezultatai

Ar jums yra tekę apsinuodyti kavinėse suvartotu maistu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -1    +1 C

-1     0 C

 

   -1   +1 C

 +1    +3 C

-1   +1  C

 

  +1   +2 C

    4-6 m/s

    3-2 m/s

 

   2-4 m/s

 

USD - 1.1371 PLN - 4.2895
RUB - 75.8850 CHF - 1.1299
GBP - 0.8909 NOK - 9.6970