respublika.lt

2018 birželio 19, antradienis

Galite patikėti? Lietuvių kalba - nebeprestižinė!nuotraukos (27)

2018 gegužės mėn. 28 d. 07:10:11
Danutė ŠEPETYTĖ

Dar nėra ne pusmečio, kai Valstybinės lietuvių kalbos komisijai vadovauja lituanisto išsilavinimą turintis žurnalistas Audrys ANTANAITIS. Svarstant jo kandidatūrą Seime, bene didžiausia kliūtimi laikyta aplinkybė, kad jis neturi mokslinio laipsnio, tačiau pakako kelių mėnesių, kad lituanistikos magistro vadovaujama komisija parengtų ir pateiktų Seimui 2018-2022 metų valstybinės kalbos politikos gaires, kurių apskritai nebuvo ištisą dešimtmetį. (Tuomet komisijai vadovavo mokslų daktarės kalbininkės.)

 

Komisijos pirmininką A.Antanaitį kalbina žurnalistė Danutė Šepetytė.

- Na, ir kaip jums naujoji kėdė? Neduria nė kiek?


- Daug kas galvoja, kad „valdiškos“ kėdės yra minkštos, bet iš tikrųjų jos neturi durti, jeigu žmogus yra tam darbui pasiruošęs. Kalbos politikos vadovo kėdė man tikrai neduria, nes visą sąmoningą gyvenimą su kalbos politikos problema susidurdavau nuolat. Mano pogrindinė veikla sovietiniais metais buvo susijusi su kalba, kai aš lietuviškai rašiau atsišaukimus, mano sprendimas studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą turint disidentinę dėmę, buvo sąmoningas, mano darbas ar Lietuvių literatūros institute ar darbas su užsienio lietuvių (Sibiro, Kazachstano, Rusijos) bendruomenėmis irgi buvo kalbos reikalas; daugybę metų domėjausi Pietryčių Lietuvos švietimo ir kalbos problemomis, - visą gyvenimą augau, gyvenau su kalbos politikos reikalais, dėl to manęs neduria šita kėdė. Dabar kalbos problemų yra išties daug ir aš džiaugiuosi, kad galiu savo įdirbį pritaikyti galvodamas ir veikdamas, kaip reikia lietuvių kalbą plėtoti, puoselėti ir modernizuoti.

- Viena iš tų problemų turbūt būtų pakeista valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino tvarka, leidžianti moksleiviui ignoruoti lietuvių rašytojus apskritai. Tiek Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, tiek Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis nepritarė tokiam pokyčiui, tačiau kas iš to?


- Taip, šiemet lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą bus galima išlaikyti jau nebeskaičius lietuvių autorių, remiantis vien užsienio autoriais. Bet aš labai tikiuosi, kad iki kitų mokslo metų klaida bus ištaisyta ir žmonės, kuriuos minėjote, padės tai padaryti.

- Kokios dar problemos jūsų akimis yra itin aštrios?

- Pirmoji ir pati didžiausia problema yra anglų kalbos skverbimasis. Lietuva gyvena globaliame pasaulyje ir jeigu anksčiau lietuvis apsiribodavo 20 kilometrų spinduliu apie jo bažnytkaimį, tai dabar lietuvių kalbos santykiai su kitomis kalbomis jau tampa problema. Anksčiau ta problema vadinosi lietuvių - rusų santykiai, bet tuomet buvo lengviau, nes rusų kalba buvo priimama kaip okupantų kalba. Dabar anglų kalba mums yra antra sava kalba, ir čia yra pirmasis pavojus, kad mes nebežinome, kada turime kalbėti lietuviškai, kada angliškai. Anglų kalba tampa prestižinė kalba mūsų valstybėje, paverždama prestižą iš lietuvių kalbos. Lietuvių kalba darosi nebeprestižinė. Renginys, kuriame dalyvauja vienas du užsieniečiai, skelbiamas tarptautiniu ir jis vyksta anglų kalba. Lietuvių kalba paniekinama. Pažiūrėkime į viešuosius užrašus Vilniuje - matome daugiausia angliškus, nes galvojame, kad taip yra gražu. Yra net siūlymas, kad anglų kalba taptų antrąja pagalbine valstybine kalba. Žinoma, nenoriu pasakyti, kad neturime mokytis anglų kalbos, kad neturime mokėti kitų kalbų, bet pirmiausia turime surasti vietą lietuvių kalbai...

- Gerai nugirdau: ar ir valstybinei lietuvių kalbai turime ieškoti vietos?


- Formaliai lietuvių kalba yra valstybinė, bet jos vartojimas labai traukiasi - štai kur bėda. Net moksliniai straipsniai, paskelbti tarptautiniuose žurnaluose ne lietuvių kalba, vertinami daug geriau, negu jie būtų parašyti gimtąja kalba. Net lituanistai studijas išsyk rašo angliškai. Tai reiškia, kad motyvacija vartoti lietuvių kalbą mažėja, ir tai yra faktas, kad lietuvių kalba neranda sau vietos. Įstatymas nustato lietuvių kalbos statusą, bet realiam gyvenime ji traukiasi, užima vis mažesnę vietą. Ir siūlymų, kad ji užimtų vis mažesnę vietą, yra gana daug.

- Šit ir Seime nuaidėjo siūlymas...

- Taip, Tautinių mažumų įstatymo projekte buvo numatyta, jog vietovėse, kuriose yra 30 proc. nelietuviakalbių žmonių, būtų įvesta antroji kalba. Šalčininkų, Vilniaus rajone, galėtų būti lenkų, Visagine - rusų, Klaipėdoje - galbūt irgi rusų. Lietuvių kalbai darosi vis nejaukiau ir nejaukiau, nes, tarkime, lituanistikos veikalai vis mažiau ir mažiau finansuojami, Vilniaus universiteto filologijos fakultete lietuvių kalbos katedros yra sugrūstos į institutus, tarp kurių Lituanistikos instituto nėra. Jau pusę metų svarstomas projektas, kad lituanistinius institutus reikia sujungti į vieną „kolūkį“. Kalbama, kad šitaip siekiama jų veiklą optimizuoti, bet iš tikrųjų reikėtų į lietuvių kalbą investuoti. Taip daro Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas, užsimojęs atgaivinti prancūzų kalbos prestižą. Jis steigia prancūzų kalbos namus ir skiria jiems 200 mln. eurų. Jis supranta, kad net nesant kalbai didelio pavojaus, reikia į ją investuoti, o mes žiūrime, kaip sutaupyti lietuvių kalbos sąskaita. Pasirodo, kad dešimt metų Lietuvoje nebuvo jokios kalbos politikos programos. 2003-2008 metais veikė kalbos politikos gairės, nuo 2008-ųjų nebėra jokių gairių. Dabartinė komisija jau parengė 2018-2022 metų gaires, tikėdamasi, kad Seimas joms pritars ir mes pagaliau vėl turėsime kalbos politiką. Ją papildysime kalbos politikos priemonių planu, veiksmais ir aš tikiuosi, kad valstybinės kalbos traukimąsi mums pavyks sustabdyti, kaip pavyko išgelbėti ir Terminų banką, kuriam grėsė būti uždarytam. Terminų bankas - Lietuvos nacionalinė vertybė, jame sukaupta dešimtys tūkstančių terminų, kurie yra reikalingi modernizuojant lietuvių kalbą ir išlaikant ją lygiavertę su Europos kalbomis.

- Vadinasi, niauriam lietuvybės kontekste ką tik susikūręs lituanistikos stiprinimo sąjūdis nėra perteklinis?

- Joks visuomeninis sąjūdis, kuris rūpinasi kalba, nėra perteklinis, kadangi lietuvių valstybinės kalbos padėtis iš tikro sudėtinga. Svarbu tik, kad visuomeniniai sąjūdžiai vis dėlto veiktų vieningai, nes kartais jie nuklysta į tarpusavio santykių aiškinimąsi ir ima gęsti. Labai gerai, kad sąjūdžiai kuriasi ir valdžios institucijoms bus parodyta, kad lietuvių kalba rūpi visuomenei, nes iki šiol tebėra gajus mitas, kad ji rūpi tik kalbininkams...

- ...ir tai ne visiems.

- Dabar iš tikrųjų yra kelios ideologijos ir viena iš jų sako, kad lietuvių kalba nereikia rūpintis, kad lietuvių kalba yra pakankamai stipri ir pati savimi pasirūpins; neva taisyklinga kalba yra nesąmonė, lietuvis, kuriam lietuvių kalba yra gimtoji, kalbos klaidų išvis negali padaryti. Jei nereikia ja rūpintis, vadinasi, nereikia jos ir mokytis, vadinasi, nereikia jokių kalbos taisyklių, jokių terminų? Kaip tai reikėtų vertinti? Praktiškai tai yra per kalbą vykdoma antivalstybinė veikla. Juk kalba, tauta, valstybė yra triada, vienis, ir jeigu neturėsime bent vieno iš jų, neturėsime nieko. Negali išlikti tauta be kalbos, negali išlikti valstybė be tautos. Ir jeigu kokia nors priešiška valstybė norėtų smarkiai mums pakenkti, pirmiausia paleistų užtaisą „kalbėk bet kaip“...

- Tiesą sakant užuominų, net ne užuominų, jau esama. Šit vienos kalbininkės straipsnyje svajojama, kaip būtų gerai, jei Valstybinės lietuvių kalbos komisija „patrauktų nagus“ nuo vadovėlių ir kad lietuvių kalbos mokytojai galėtų dėstyti ką užsimanę.

- Įsivaizduojate, koks chaosas būtų keliuose, jeigu koks nors ideologas paragintų nesilaikyti eismo taisyklių, nes demokratiniame pasaulyje individas turi laisvę važinėti, kaip jam patinka.... Įsivaizduojate, kokia tai būtų nesąmonė? Beje, buvo tų neaprobuotų vadovėlių ir, žinot, kokių šiurpių mes ten radome? Pavyzdžiui, pasaką, kaip negerą mergaitę pikta moteris sumala mėsmale, o jos motina parduotuvėje pirktame farše aptinka mėlynai dažytus dukters nagus... Manot, tai yra normalu? Šeštokams?!

- Manau, pasaulis tiesiog kvailėja akyse.


- Vadinasi, negalima patraukti nagų nuo vadovėlių. Turime turėti kažką bendra valstybėje, turime vertybes diegti, o ne mergaites „malti mėsmalėje“. Prieš kokius 6-7 metus, jei pamenat, irgi buvo propaguojama vienalytė meilė, net buvo išleistos pasakos, kur karalaitis mylėjo karalaitį, princesė - princesę. Šiandien mes nuėjom kur kas toliau.. Aš nieko prieš homoseksualistus neturiu, bet niekaip negaliu suprasti, kodėl būti homoseksualistu šiandien garbinga, o būti lietuviu - jau nebegarbinga. Kodėl, stebimės, žmonės emigruoja, kodėl jie nepatenkinti, nemyli savo valstybės, - jie myli savo valstybę, bet jie ištvirkinti ideologų, kartojančių „tu negalvok apie tautybę“, „būk europietis“. Natūralu, kad jis, būdamas europietis, ir „varo“ į tą Europą, - koks jam skirtumas, ar Lietuva, ar Airija, ar Ispanija, ar Anglija. Nežinau, sąmoningai ar nesąmoningai, bet, mano galva, gėdijimasis būti lietuviu arba skatinimas gėdytis yra antivalstybinis veiksmas, kaip ir raginimas nesirūpinti lietuvių kalba. Dar ir dėl to visuomenei kalba yra vertinga kaip viena iš judėjimo už savo vertybes dalių, nes tik lietuviškai mes pasakysime, kad mums tos vertybės rūpi, tik lietuviškai mes galėsime pasakyti, kad mums rūpi mūsų Tauta, mums rūpi, kad ji nemažėtų, neišsigimtų, kad neišsižudytų, negertų, - tik tokia Tauta ir bus pajėgi sukurti Lietuvos valstybę, apie kurią seniai svajojame.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (27)

  • tiek ,apie kalbos politiką 2018 gegužės mėn. 29 d. 12:38:38

    senai esu pastebėjęs komentaruose ,kad valstybinė lietuvių kalba
    privalo turėti savo nuosavą politiką .Pirmiausia ,kaip ir kiekviena
    politikos kryptis , privalo remtis tik SAVO INTERESAIS jos pačios įtakai
    ,plėtrai stiprėti.Viena iš lietuviškos kalbos politikos krypčių
    būtų tarptautinio bendravimo - kokiai kalbai būtų naudingiausia
    suteikti prioritetą prieš kitas užsienio kalbas.Ir čia jau būtina
    atsižvelgti į sudėtingą,nuolat besikeičiančią šalies geopolitinę
    padėtį ,kuriai keičiantis "madingomis " per prievartą dažniausia
    būdavo peršamos tai rusiškas ,tai lenk/baltarusiškas ,o š.m. laikinai
    - ir angliškas (su perspektyva ,kaip žmonės jau komentuoja - iki
    kinietiško ) variantai.Nuo tokių "auklių "gausos -vaikas visad be galvos
    (anot lietuviškos patarlės). O juk turime neblogą išeitį - Lietuvoje
    jau prieš šimtą metų sukurtą dirbtinę,neutralią ir visame pasaulyje
    gerai žinomą (nesakyčiau ,kad kol kas gausiau vartojamą) E S P E R A N
    T O kalbą.

  • >abc 2018 gegužės mėn. 29 d. 12:20:41

    marš į pirmą klasę mokytis lietuvių rašto . Esi baisiai
    "raštYngas":(

  • A.S. 2018 gegužės mėn. 28 d. 20:25:00

    naivumelis...
    uzjauciu

  • Jonas 2018 gegužės mėn. 28 d. 20:09:41

    Niekada ir nebuvo, idiotai..

  • tikrai 2018 gegužės mėn. 28 d. 20:03:23

    jau sunku patiketi po visu grietiniu protabokstisku bravuru. Aciu bent
    tiek, kad nors viltis atsirado, nejau vemt vercia isverstaskuriai ir
    perkami ruporai. Mokslininkais pasivadine.

  • lietuvis 2018 gegužės mėn. 28 d. 19:38:18

    Malonu žinoti,kad prie LKK vairo atsistojo A.Antanaitis - tikras
    lietuvis,tautos patriotas.Galbūt jam užteks jėgų apginti mūsų
    brangią kalbą nuo vis besikėsinančių paspekuliuoti ja valdžios
    mažaraščių,kuriems valstybinė kalba įvairių sandėrių objektu

  • Jergutėliau mano 2018 gegužės mėn. 28 d. 18:44:50

    O kada ji prestižinė buvo? Nebent, kas keisčiausia, tarybiniais
    laikais... Apmaudu, kad lietuvių kalbą jau ne pirmas dešimtmetis novija
    būtent LKK. Ne tik įteisino originalią (o iš tikrųjų tai anglizuotą)
    tikrinių rašybą, bet dar baigia prasmę pasmaugti. Šiaip taip pavyko
    atsikratyti "vaizduoklio", bet kaip jums "stebėsena"? Vargeli vargeli...

  • tautiečiai, 2018 gegužės mėn. 28 d. 18:33:56

    vieną sykį suvienykit visi jėgas Lietuvai gelbėti. Nes labai greitai
    bus vėlu. Ir galėsit garbinti alachą, kalbėti angliškai, rinktis lytį
    iš 70 galimų. Jei toks komunizmas patrauklus, turėsit su kaupu.

  • Aleksas 2018 gegužės mėn. 28 d. 17:13:16

    Labai būčiau dėkingas Dievui kad jis padėtu ir suteiktu jėgų tikram
    lietuviui Audriui Antanaičiui kovoti dėl mūsų gimtos lietuvių kalbos.

  • zombiai atrieda atidunda..! 2018 gegužės mėn. 28 d. 16:40:32

    Fravilno! Turbūt ir kalbininkai ima pavyzdį iš Vokietijos. Kadangi ten
    politikai jau atvirai vykdo tautos sunaikinimo programą ir daro tai
    vokiškai nuosekliai, tai nepaliko nuošaly ir kalbos. Jau pradedama
    vaikučiams leisti rašyti taip, kaip girdi. Ypač tose klasėse, kur daug
    atbėgusių "specialistų" vaikų. Kai kas griebiasi už galvos, o kai kam
    net labai patinka. Mankurtams - pats tas. Kad jau visose srityse
    kolaborantų bardakas, tai negi kalbą paliksi nuošaly.

  • Agnė 2018 gegužės mėn. 28 d. 15:20:48

    Sėkmės ir kantrybės Jums - sunkiame , bet kilniame darbe !
    Mane labai liūdina ne tik šnekamoji kalba , bet ir lietuvių kalbos
    rašybos nemokėjimas !
    Gerb. A.Antanaiti ,sugrąžinkite į pradines klases lietuvių kalbos
    GRAMATIKOS vadovėlius ! Kaip galima mokinukus išmokyti
    taisyklingai rašyti , jei neliko gramatikos taisyklių ?!

  • kursiokė 2018 gegužės mėn. 28 d. 14:55:29

    Šaunuolis, Audry!

  • abc 2018 gegužės mėn. 28 d. 14:24:56

    žinot, tik apsoliučią klausą turintys girdi lietuvių kalbas. Ta
    išdarkyta suvalkų tarmė, kuri peršama kaip bendrinė, neteko ne tik
    prasmyngų žodžių ir jų junginių, ji neteko savo garsų. Ką jūs
    mokot kalbėt lietuviškai? Prieš šimtmetį buvot sulenkėję, prieš
    pusšimtį surusėję, dabar anglėjat ir kaškokiais tarpais lietuvėjat..
    Mano protėviai nesuprastų ką vapat, nors svaigo tom pat temom, kaip
    išlikt lietuviais, kaip nenutautėt. Aš sakiau, reik remtis tuo, ką visi
    pripažysta. Tos lietuvių kalbos užrašytos. Kaip dainos iš regijonų.
    Dėkui Dievui Čiurlionytė klausą turėjo, visokios variacijos, visokios
    melodijos, tik skaityk, jei esi raštyngas. Viskas ten ir trys skyrtingo
    kietumo el, ir sanskritas ir bendri su slavais žodžiai. O visa kita, tik
    darkymasis. Paprasta

  • V .Ladas 2018 gegužės mėn. 28 d. 14:11:22

    Turėtume mintimis grįžti į tarybinius laikus, kada mokytojai, ne tik
    lituanistai rūpinosi, kad lietuvių kalba būtų lietuviška, be
    priemaišų. Žinoma, taip buvo daroma, kad rusų kalba jos neterštų. Bet
    gi kalbai svarbu, kad jos neterštų jokia svetimybė, nepriklausomai nuo
    "tautybės". Dabar gi, kalbos grynumu visai nesirūpinama, ir greta
    "fyškių", "sjupervaizerių" ir kitų anglėjimų, grįžta ir lagerinės
    kilmės rusenimai, jau nekalbant apie keiksmažodžius. Iš mokyklinės
    jaunystės gerai įsiminė toks mokyklos reikalavimas: kai kalbate
    rusiškai, kalbėkite rusiškai, o kai kalbate lietuviškai, kalbėkite
    lietuviškai. Net tarmės nebuvo skatinamos. Tai buvo reikalavimas nekišti
    į lietuvių kalbą svetimos kalbos žodžių. Būtų gerai, kad to
    reikalautų bent iš moksleivių dabar, ir jie priprastų prie švarios
    lietuvių kalbos. Mums už bet kokį "miksą" pažymius rašydavo, ir tai
    drausmina iki šiol...

  • valstybinės kalbos - šalčininkų ir anglų 2018 gegužės mėn. 28 d. 14:08:25

    Tai kąip če išiaina? Kur žiųri mister ir misis Smetonos? Ar
    lietuviškai visąi niariaikės šniakėtis?

  • G.P. 2018 gegužės mėn. 28 d. 14:07:48

    Štai tokio prezidento kaip A.ANTANAITIS lanbiausiai šiandien reikia
    Lietuvai! Tegul kelia jis savo kandidatūrą, o mes - vis dar gyvi
    lietuviai - jį palaikykime.

  • senis 2018 gegužės mėn. 28 d. 13:28:49

    visa laika, Lietuva parduodavo, jos elitas. Kazkada, tie cenzurastai,
    kalbejo lenkiskai, nors lenkai, i akis, juos vadindavo bydlo. Prie ruso,
    eltas kalbejo rusiskai, nors rusai juos vadindavo labusais. Dar ir dabar,
    Lansbergiai, Grybauskaite, Jukneviciene, negali atsisakyti zodzio sovietai,
    nors turetu suprasti, kad Lietuvoje sovietu nebuvo. Buvo tarybos, tokios
    pat, kaip dabar, seniuniju tarybos, rajono tarybos, ministru taryba, ES
    vadovu taryba. Gyvename tarybiniais kapitalizmo laikais, valdomi bolseviku.
    Bolsevikai, nuo rusisko zodzio:bolse, atatinka lietuviska:daugiau. Kas, per
    rinkimus, surenka daugiau balsu, yra bolsevikai. Jeigu dar kas nors moka
    lietuviu kalba, bolsevikus gali vadinti rinkta dauguma.

  • Praleistas svarbus žodis 2018 gegužės mėn. 28 d. 13:24:48

    Ar galite patikėti? Lietuvių kalba LIETUVOJE(!) - nebeprestižinė!

  • Vidas 2018 gegužės mėn. 28 d. 13:00:42

    Tik runkeliams ir jų vaikams anglų kalba prestižinė, civilizuotas
    pasaulis bendravimui jau renkasi mandarinų(kinų) kalbą. O šalyse dabar
    stiprinamos vietines kalbos. Soroso fondų maitinami Lietuvos mankurtai
    daro beliaką dėl pinigų. Nei kalbos, nei lyties, nei krikščioniškos
    moralės. Lietuvoje sorosiniai eksperimentuoja žmonių nudebilinimo
    klausimais. Pamėginkit užsienyje gauti gerą darbą be vietinės kalbos.
    Tik išimtinai.

  • Valdžiai tauta nerūpi 2018 gegužės mėn. 28 d. 11:28:54

    Valdančiajam elitui lietuvių kalba nereikalinga ir tai yra akivaizdu.
    Atkūrėme nepriklausomybę, kad išnyktume.

  • Atsidavimas 2018 gegužės mėn. 28 d. 11:26:26

    Kiek žinau, į Poškonis dirbti važiuodavo daugiausia padorūs, savo
    Tautai atsidavę žmonės. Apie Jus, dirbusį tame krašte, pasakyčiau tą
    patį. Sėkmės Jums, ištvermės ir kantrybės!

  • inga 2018 gegužės mėn. 28 d. 11:16:49

    Teko dalyvauti rajono bibliotekoje vykusiame susitikime su kalbininkais
    Smetoniene ir Smetona,labai nuvylė.Smetona sakė,jog tarmės tai yra
    MĖŠLAS,jog"Talka lietuvių kalbai išsaugoti"kreipimasis yra
    nesąmonė,jaunimas kokia kalba norės,taip ir kalbės.Ta paskaita
    finansuojama Sorošo fondo,baisu,kam jie reikalingi ,jog valstybę ardytų
    iš vidaus?Baisu darosi,jog dabar vyksta lietuvių kalbos kaip valstybinės
    statuso naikinimas.Jog valstybinės kalbos mokėjimas kitataučiui yra
    kaip lojalumas tai valstybei.Šimašius sakė,jog aptarnauja
    rusų,lenkų,anglų lietuvių kalbomis.Kodėl Vilniuje gyvenantys
    rusai,lenkai,anglai ir kt. negali išmokti valstybinės lietuvių kalbos,o
    lietuviai užsienyje išmoksta tos šalies kalbas?Kodėl nesilaikoma
    Konstitucijos,jog valstybinė kalba -lietuvių?Taigi per kalbą mėginama
    Lietuvą suskaldyti ir valdyti,tada dvigubi pasai ,Klaipėda patogi
    Kaliningrado sričiai,nereikės nei tankų,nes piliečiai bus jau
    savanoriai,kaip Osetijoje ,svetimos valstybės.

  • eikeikeik 2018 gegužės mėn. 28 d. 11:02:59

    nuo kada angliskai kalba cia kas kalba? Gal rusiskai? Mieste tiek daug
    rusakalbiu,kad lietuviskai mazai kas kalba, beje tarybiniais laikais
    dauguma jaunimo rusiskai kalbejo tarpusavi budami lietuviais...o dabar tipo
    angliskai...cia gal mada tokia atejo...o gal politikai skatina jaunima
    atsisakyt lt kalbos...

  • Mix 2018 gegužės mėn. 28 d. 11:00:50

    Ačiū Dievui, kad gerb. Antanaitis buvo išrinktas Kalbos komisijos
    pirmininku. Sėkmės jam ir jo vadovaujamos komisijos nariams.

  • Irena 2018 gegužės mėn. 28 d. 10:39:41

    Aciu Valstybines lietuviu kalbos komisijos nariams ir ypac
    p.Antanaiciui.Aciu Dievui, kad Lietuvoje dar yra zmoniu, kovojanciu uz
    kalbos, o tuo paciu ir tautos islikima.Jau seniai savo kalbos sirgaliai
    stebime ir stebimes, kaip darkoma musu grazi kalba.Ir, svarbiausia, su
    kalbininku pagalba.Dar karta ACIU!

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • MEDALIS: Kalgaryje vykusio pasaulio klasikinės jėgos trikovės čempionato vyrų svorio kategorijoje iki 120 kg lietuvis Amandas Paulauskas iškovojo bronzos medalį.
  • PASIRINKTA: teisingumo ministras Elvinas Jankevičius po Konstitucinio Teismo sprendimo atnaujino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovo skyrimo procedūrą ir iš trijų kandidatų, pretendavusių tapti šios tarnybos vadovais, pasirinko Neringą Ulbaitę.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar pajutote ilgesnių mokslo metų naudą?

balsuoti rezultatai

Ar kada buvote apgauti, kai nuomojotės būstą?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +9   +13 C

   +13  +15 C

 

   +13  +14 C

  +24   +26 C

   +22  +26 C

 

   +22   +24 C

    4-6 m/s

    6-9 m/s

 

     7-10 m/s

 

reklama
Ukis 2018