respublika.lt

Fotomenininkas Marius Jovaiša: Ne minkštas ir pūkuotas, bet ir ne ksenofobas

(0)
Publikuota: 2018 lapkričio 28 13:00:00, Olava STRIKULIENĖ
×
nuotr. 7 nuotr.
Marius Jovaiša. Stasio Žumbio nuotr.

Žinomas fotografas, albumo „Neregėta Lietuva“ bei kitų garsių fotoalbumų autorius, Marius Jovaiša šiomis dienomis sulaukė priešiškos žmogaus teisių gynėjų reakcijos. Mat kalbėdamas vienoje radijo laidoje išdrįso pareikšti, jog Lietuvą reikėtų apsaugoti nuo didelės svetimtaučių kolonijos ir nuo besidauginančių vietinių asocialų. Dėl šių pareiškimų M.Jovaiša buvo apšauktas ksenofobu, ariju. Fotomeninkui buvo aiškinama, jog asocialus pagimdo didėjanti socialinė atskirtis. Nes skurdas Lietuvoje jau paveldimas ir skurdžių vaikams jau nelemta išlipti iš socialinės duobės. Ar M.Jovaiša tikrai tyčiojosi iš skurdžių ir tikrai yra ksenofobas paklausėme paties M.Jovaišos.

 

- Galvoju, kad žmonės nesupranta sąvokų prasmės. Aš taip kalbėdamas turėjau galvoje degradavusius žmones, kurie skriaudžia savo vaikus, pardavinėja juos į sekso vergiją, juos žaloja, pasmerkia badui, šalčiui, jais nesirūpina. Štai kas yra degradas. Bet šios sąvokos aš netaikau nepritekliuje gyvenantiems tvarkingiems žmonėms. Tai absoliučiai kita kategorija. Puolimas prieš mane - perdėtai šventeiviškas. Jau Lietuvoje negali pasakyti, kad girtuoklis yra girtuoklis? Negali vadinti dalykų tikrais vardais? Visi nori būti tokie minkšti ir pūkuoti, o kitaminčius apšaukti ksenofobais.

- Pastebiu tendenciją, jog kaltę, kad žmogus tapo asocialiu, netgi žmogžudžiu, stengiamasi suversti blogai valstybei, blogai santvarkai, blogai valdžiai, bet tik ne pačiam asocialiajam. Jei bent kiek užsiminsi, jog ir tu, žmogau, kažkiek kaltas dėl savo likimo, iškart įsijungs žmogaus teisių bei orumo gynėjai.

- Na, taip. Jei žmogus pats nieko nesugeba, tai neieško priežasčių savyje. Gal nesimokė, tinginiavo, girtuokliavo, augo asocialioje šeimoje, todėl irgi degradavo. Visada galima rasti tūkstantį priežasčių, bet ir iš asocialių šeimų išauga gabūs, sėkmingi, visuomenėje daug pasiekę žmonės. Juk yra daugybė valstybės priemonių, programų, mokamos stipendijos, teikiama parama. Pirmiausia reikia žiūrėti į savo neteisingą elgesį. Neaiškinti, jog kaimynų berniukas suagitavo langus daužyti. Visada yra būdų pasiteisinti, bet būkime atviri - žmonės patys pasirenka eiti klystkeliais, siekti išmokų, gimdyti. Man, keturių vaikų tėvui, tai siaubinga. Protaujančios, atsakingos šeimos galvoja ne tik, ar turės pinigų šeimą išmaitinti, bet ir ar turės laiko su vaikais bendrauti, mylėti, eiti į būrelius, padėti ruošti pamokas. O asocialieji nieko negalvoja. Net kuo savo vaikus maitins.

Teigiama, jog kiekvienas vaikas yra dovana Lietuvai. Nemanau. Vaikas, gimęs asocialioje šeimoje, yra pasmerktas didelei kančiai. Man žiauriai jų gaila. Visuomenė nežino, koks sunkus yra darbas su asocialiomis šeimomis. Tai kruvinas darbas.

- Laikomasi požiūrio, kaip tame posakyje, jog Dievas davė dantis - duos ir duonos...

- Dievas daug dažniau duoda į dantis. Deja, taip yra. Tai ir spręskime, kaip asocialius vertinti.

Ką jie, asocialiųjų gailėtojai, gynėjai, užtarėjai, iš viso siūlo? Visi nori būti davatkomis, šventeivomis, minkštais bei pūkuotais. Mano nuomone, tai ne tolerancija, ne gailestis, o abejingumas. Sėdėk sau, nieko nedaryk, žolytę rūkyk ir kalbėk apie taiką pasaulyje. Man tokia pozicija nepatinka.

- Oponentams neįtiko jūsų asmeninė pozicija dėl imigracijos. Apkaltino jus ksenofobija.

- Nesąmonė. Važinėju po visą pasaulį, mano vaikai eina į tarptautinę mokyklą. Mokosi kartu su kinais, pakistaniečiais musulmonais ir kitų religijų atstovais. Tuo pasaulis ir įdomus, kad jame yra įvairiausių kultūrų. Suprantu, kad civilizuotos visuomenės turi padėti, priglobti, bet tik tiek žmonių, kiek galės integruoti, absorbuoti. Tai būtų gražus, humaniškas veiksmas. Tačiau procesas turi būti apgalvotas ir nekenkiantis imigrantus priimančiai šaliai.

Australija turi 18 milijonų gyventojų ir labai griežtą imigracijos politiką. Nes šalia yra musulmoniška Indonezija, turinti 250 milijonų gyventojų ir, palyginus su Australija, ekonomiškai atsilikusi. Todėl Australija turi griežtas kasmetinės imigracijos kvotas, stengiasi priimti pas save tik išsilavinusius, kultūringus, aukštos kvalifikacijos imigrantus. Imigracijos politika protingai subalansuota, kad nebūtų sujauktas Australijos visuomenės „audinys“.

Mums Lietuvoje irgi reikėtų stengtis, kad po 20-30 metų mūsų demografija kardinaliai nepasikeistų. Gerai, kad kitų tautų, religijų ar kultūrų žmonės mus papildo, bet kad nebūtų taip, jog atskirose Lietuvos vietose imtų dominuoti ne lietuviai. Kad neatsitiktų taip, kaip Abchazijoje, Osetijoje ar Ukrainoje, kur kai kuriose šalies vietose ėmė dominuoti rusų tautybės piliečiai ir nori atplėšti Rusijai ištisus kitų valstybių regionus.

Be to, ar gerai, kai dėl vadinamosios religinės tolerancijos iš Europos miestų nuotraukų nutrinami bažnyčių kryžiai? Ar gerai, kai Kalėdos jau vadinamos ne Kalėdomis, bet Žiemos švente? Man tokie dalykai atrodo absurdiški.

- Bet šie absurdai toliau vyksta. Faktiškai naikinama Europa, jos civilizacija ir jos autochtonai... Ar neatsitiks taip, jog iš Azijos ir Afrikos besiveržiančios daugumos laipsniškai asimiliuos mažuma tapusius senuosius europiečius?

- Bus labai sudėtingų klausimų, nes Europos demografija keičiasi. Skandinavai daugiau sugebėjo atvykėlius integruoti, o Prancūzijoje jie gyvena getuose. Nesiintegravo. Todėl ir skursta, ir skundžiasi, ir pyksta, ir prasideda terorizmas. Vokiečiai labiau sugeba imigrantus tolygiai po visą Vokietiją paskirstyti.

- Matyt, to nepakanka, nes stiprėja vietinių ir ateivių konfrontacija. Ar nesustiprės šie procesai ir Lietuvoje?


- Gal buvo ir Lietuvoje eitynių su nišiniais šūkiais, bet visą laiką turi būti ir valstybės strateginės pastangos susigrąžinti į Lietuvą bent dalį išvažiavusių lietuvių. Kad mūsų kraštas išliktų lietuviškas. Su savo istorija, savo tautiniais papročiais, kultūra ir kalba.

- Negi yra tokių valstybinių pastangų?

- Tam tikrų pastangų yra ir Užsienio reikalų ministerijoje ir Vyriausybės kanceliarijoje. Kuo mažiau mūsų išvažiuos, tuo mažiau prireiks užsienietiškos darbo jėgos.

Prisipažinsiu, iš pradžių nejaukiai pasijutau, kad kalbėdamas radijo laidoje buvau per daug atviras. Bet žiūriu - daug kas mane palaiko. Turbūt per daug jaudinausi. Todėl reikia dirbti ir nekreipti dėmesio į besikandžiojančius.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s