respublika.lt

F.Kauzonas: Kodėl dreba žemė po Lietuva?

(0)
Publikuota: 2019 vasario 03 10:31:47, Ferdinandas KAUZONAS, „Respublikos“ apžvalgininkas
×
nuotr. 12 nuotr.
Stasio Žumbio, Eltos nuotr.

 

 

O pernai žemė nesudrebėjo

Ir koks velnias mane lygiai prieš metus sugundė imti viešai ir garsiai „Respublikoje“ piktintis Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos darbu. Pyktį many sukėlė jos sprendimas nepaskirti pačios prestižiškiausios šalyje premijos dviem beveik bendrapavardžiams: vizualaus meno kūrėjui Dainiui Liškevičiui ir rašytojui bei režisieriui Mariui Ivaškevičiui, sėkmingai pasiekusiems šių „Nacionalinių varžytuvių“ finalą. Tiek nedaug jiems jau betrūko...

O aš taip troškau, kad būtent aną vasario 16-ąją Lietuva išvystų, kaip prezidentė teikia NACIONALINĖS premijos laureatų regalijas ir šiems dviem kultūros ir meno didžiavyriams. UŽ KĄ?.. Nežinau. Gal kas nors, pavyzdžiui, premijų komisijos nariai, žino?.. Bet man norėjosi, kad Liškevičius būtų apdovanotas už, pavyzdžiui, savo garsųjį performansą „Kliaksas/Restartas“. Šiame gal meno, gal kultūros kūrinyje ir valstybinės vėliavos fone jis išsiterlioja veidą tirpstančiu šokolodu, paskui nusikabina nuo sienos Trispalvę ir ima ja labai kruopščiai, net paspjaudydamas, it skudurą, valytis veidą...

O už ką Ivaškevičius?.. Irgi nežinau. Bet man tada knietėjo, kad jis būtų garbingų komisijos narių pamalonintas už jo dramaturgijos veikalą „Išvarymas“. Tas jo „Išvarymas“, patekęs į režisieriaus Oskaro Koršunovo rankas, o paskui - į NACIONALINIO dramos teatro sceną, prabilo tokiomis rusiškų keiksmažodžių papliūpomis, kad jau spektaklio premjerose, po pirmo veiksmo, dalis žiūrovų, neišlaikę tokio purvo, drabstomo nuo scenos, demonstratyviai paliko salę. Kai kurie į NACIONALINĮ dramos teatrą ikšiolaik nesugrįžo. Juos išvarė visiems laikams, o tokį jų nuosprendį tik labiau sustiprino pjesės autoriaus pabandymas žiniasklaidoje tokius paauklėti: „keiksmažodžiai yra stilistinė priemonė, kuri šiuolaikinėje literatūroje yra pakankamai plačiai naudojama ir nereikia mums nuo to krūpčioti...“ Bet tu pabandyk, žmogau, nekrūpčioti, jeigu vaikystėje buvai visai kitaip auklėtas...

Tai kodėl gi man tada, prieš metus, taip norėjosi, kad šiedu menininkai, Dainius Liškevičius ir Marius Ivaškevičius, Valstybės atgimimo ŠIMTMEČIO dieną būtų prezidentės apdovanoti. Vienas, pavyzdžiui, už rusiškiems keiksmažodžiams suteiktą labai stiprios lietuviškos stilistinės priemonės statusą, kitas - už mūsų Trispalvės pagerbimą! Buvau įsitikinęs, kad tą akimirką, kai prezidentė spaus jiems rankas, Lietuva ims spardytis, krūpčioti ir šis ceremonialas virs tokiu žemės drebėjimu, kad mes pagaliau atsikvošėsime. O atsikvošėję, imsime suvokti, kokiais šunkeliais klaidžioja mūsų kultūra, kurią dažnais atvejais ir jau nebe pirmą dešimtmetį kėravoja nesiorientuojantys, bet užtat lengvai „suorientuojami“ atsitiktiniai asmenys, į kultūros ministrų postus partijų įsodinti. Nesiryžtu turėti nuomonės apie šiandienį ministrą - bent jau kol kas vilčių turiu daugiau nei abejonių...

Kada baigsis karas?

Deja, tada, prieš metus, svajonė neišsipildė - mano „škevičiai“ laureatais netapo ir žemė nesudrebėjo. Užtat ji išsipildė šiemet. Ivaškevičius pagaliau savo Nacionalinę premiją gavo! „Už drąsų literatūros žingsnį į teatrą“ - argi įmanoma tiksliau apibūdinti dramaturgo keiksmažodžius ir kitokias leksines bjaurastis, taip drąsiai Nacionalinio teatro įsileistas į savo sceną?..

Senas partizanas Jonas Kadžionis-Bėda, Sausio 13-osios proga drauge su grupele pokario bendražygių gavęs Laisvės premiją, iš Seimo tribūnos staiga prabilo ne apie savo, o apie Ivaškevičiaus premiją. Laureatą apibūdino ne itin maloniais žodžiais: „Literatūrinis vandalas, kuris „apvėmė“ partizanų vadus, žuvusius už Lietuvos laisvę, apdovanojamas Nacionaline premija. Tai, sakykite, ką visa tai reiškia Nepriklausomoje Lietuvoje? Kaip pasielgtų tautinės savigarbos nepraradusios Lenkija ar Izraelis su tais žmonėmis, kurie tyčiotųsi iš Katynės ar Holokausto aukų? Tikriausiai tokiems vieta tik už grotų.“

Jau nuo kitos dienos Lietuva pagaliau ėmė drebėti! Gausybė mūsų žiniasklaidų užvirė net kunkulkiuodamos - piktinosi laureatu Ivaškevičiumi ir vis citavo senąjį Lietuvos partizaną. O interneto portalų skaitytojų komentarai savo skaičiais mušė visus rekordus. Gerokai santūriau ir toli gražu ne taip ugningai ir vieningai Viktorija Daujotytė, Nerija Putinaitė, Tomas Venclova, Rimantas Kmita ir kt. rašantys inteligentai po vieną advokatavo savo kolegai. Ir tik Rašytojų sąjungos valdyba kolektyviai stojo savo kolegos Ivaškevičiaus pusėn. IR staiga it perkūnėlis iš jau ir taip ne itin giedro dangaus kad driokstelės Maskva! Kad ims pulti tuos, kurie užpuolė Ivaškevičių. „1 KANAL“, „Rosija 24“ „5 kanal“ kad ims purvais drabstyti ir partizanus, ką tik apdovanotus Laisvės premija, ir kovoje kritusius jų bendražygius: „karo nusikaltėliai“, „civilių skerdikai“ ir pan...

IR jau tuomet be jokių atilsių budraujantys Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis, matyt, kaip ir aš, tą sausio 14-ąją budėję prie rusiškų kanalų, ir viską regėję bei girdėję, neišlaikė - dėl šmeižikiškos informacijos ir neapykantos kurstymo apskundė Kremliaus ruporus Lietuvos televizijos ir radijo komisijai. IR dabar jau tikriausiai vyksta tyrimai. IR neturėtume nustebti, jeigu kai kurie Rusijos TV kanalai Lietuvoje netrukus būtų užblokuoti. IR jau tada, oi, jaučia mano širdis, Maskva gali žengti kokį nors atsakomąjį žingsnį į Lietuvą. Ir žengti taip drąsiai, kaip Ivaškevičiaus literatūra į teatrą... Ir, ir, ir... Dar tiek nutikti visko gali... Visko, kas nežada nieko gero ir taip jau gerokai paardytai mūsų vienybei.

Kas išprovokavo šį karą?

Rašydamas žodį „karas“, turiu galvoje visai ne tą karą, kurio dalyviai, septyni seni partizanai, Sausio 13-ąją buvo apdovanoti Laisvės premija. Nors ir jų karas buvo provokuotas ir iš vidaus, ir iš svetur, tad jame irgi visko buvo, nes angelai paprastai nekariauja... Kalbu apie tą karą, kurį sukėlė Nacionalinė premija Mariui Ivaškevičiui.

Drįstu garsiai manyti: Marius Ivaškevičius čia niekuo dėtas. Ir jo romanas „Žali“ - nedėtas. Nacionalinių premijų komisijos pirmininkė profesorė Viktorija Daujotytė „Respublikai“ yra labai aiškiai deklaravusi: „Šis romanas nebuvo svarstomas, nes premija skiriama už pastarųjų 7 metų darbus, o „Žali“ išėjo 2002 metais.“

Manau, jeigu sausio 13-ąją pavydėtinai įtaigiai kalbėjęs senas Lietuvos partizanas būtų skaitęs „Respublikos“ paskutinįjį 2018-ųjų numerį su šiais profesorės žodžiais, jo kalba, ko gero, būtų visai kitu keliu pasukusi ir vėl nebūtų imtos draskyti senos istorijos žaizdos, lietuviams negyjančios nuo tada, kai pasibaigus baisiam II pasauliniam karui, Lietuvoje jau niekas nenorėjo mirti...

Tik gal dar aiškiau viskas būtų atsiskleidę, jeigu profesorė būtų išdavusi „valstybės paslaptį“ - pašnabždėjusi mums už kokius kūrinius Ivaškevičius GAVO premiją, o ne už kokius NEGAVO. Ir ne tik Ivaškevičius... Juk jeigu aš neklystu, Nacionalinių kultūros ir meno premijų nuostatai numato tik vieną paslaptį - SLAPTAS BALSAVIMAS. Visa kita visuomenė gali žinoti. Net privalo. Kiekviena gal komisijos, o gal ją aptarnaujančių Kultūros ministerijos klerkų sufabrikuota tokia „paslaptis“ - tai uždelsto veikimo skandalas, kuriuo, deja, „pagerbiama“ dažna Vasario 16-oji, kai laureatai apdovanojami.

Paskutinė mohikanė, gavusi Nacionalinę premiją už konkrečius kūrinius (vaidmenis) buvo šviesaus atminimo aktorė Rūta Staliliūnaitė: „už aukštąjį teatro meną, už vaidmenis, tapusius Lietuvos teatro simboliais, už Barborą, Kleopatrą, Norą, Jurgą, Mortą...“ Tačiau tai buvo 2008-aisiais. Po to, ištisus 10 metų - vieni rebusai: „už improvizacijos ir psichologinio tikslumo dermę“, „už nepriklausomos vizualiosios kultūros formavimą“, „už estetinį kūrybos proaktyvumą“, už vizualiųjų metaforų muzikinį įprasminimą, „už platų kūrybinį mostą interpretuojant klasikinę ir šiuolaikinę muziką“...

Šiame rebusyne ragus nusilaužtų pats velnias, net jeigu tris universitetus būtų baigęs. Tai kaip Sausio 13-ąją Seime kalbą pasakęs ir tokią audrą sukėlęs senukas partizanas rebuse „Už drąsų literatūros žingsnį į teatrą“ galėjo suvokti, kad Nacionalinę premiją Ivaškevičius gavo visai ne už „Žalius“...

Epilogas

Bandžiau dėti pastangas, kad arčiausiai Nacionalinių premijų šiuo metu sėdinti Kultūros ministerijos darbuotoja man išduotų „valstybinę paslaptį“: už kokius konkrečius kūrinius skirtos premijos šiemečiams laureatams. Ir, įsivaizduojate, pažadėjo! Pasakė, kad išsiųs e.paštu. Ir visai netrukus gaunu: „Laba diena, mane informavo, kad prašymą  pateiktumėte oficialiai Kultūros ministerijai ir Nacionalinių premijų komisijai.“

Tai gal sakau, galėtų Kultūros ministras ir mano gerbiama Nacionalinių premijų komisijos pirmininkė (nepaisant...) „užskaityti“ šį mano rašinėlį apie Žalią karą, kaip oficialų raštą?

Ir gal ta proga ministras pajustų pagundą pasidomėti, kas tokio nutiko mūsų kultūros lauke tada, 2008-aisiais, kai imta slėpti kūrinius, už kuriuos teikiamos Nacionalinės premijos. Žinodamas, kad naujasis ministras yra postmodernizmo pasaulėvokos specialistas ir dar visai neseniai yra buvęs Nacionalinių premijų komisijos nariu, manau, toks pasidomėjimas iš jo neatimtų daug laiko. Galbūt toje paslaptyje jam pavyktų aptikti galą siūlo, kuris jį nuvestų iki atsakymo į dar rimtesnį klausimą: „KAS SIEKIA LIETUVOS KULTŪRĄ NUVESTI ŠUNKELIAIS?“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s