respublika.lt

2017 rugpjūčio 23, trečiadienis

Emigrantai laimės svetur nesurandanuotraukos (22)

2011 spalio mėn. 05 d. 14:49:59
Danas NAGELĖ, „Respublikos“ žurnalistas

Britų Lesterio universitetas apklausė tūkstančius emigrantų iš įvairių valstybių ir išsiaiškino, kad savas šalis palikę žmonės nesijaučia laimingi. Tarp nelaimingųjų turėtų būti labai daug lietuvių, nes mūsų valstybė pagal emigracijos mastus jau dešimtmetį Europoje neužleidžia lyderio pozicijos. Nors išvykstančiųjų gretas Lietuvoje vis dažniau užima imigrantai, Lietuva per 10 metų dėl emigracijos vis tiek neteko 337 tūkst. gyventojų.


Emigracija - klaida

Pristatyti naujausio tyrimo vakar į Lietuvą atvyko Lesterio universiteto profesorius daktaras Deividas Bartramas (David Bartram). Pasak jo, migracijos ir laimės santykio tyrimai rodo, kad žmonės, kurie emigruoja tik siekdami daugiau uždirbti, nepasiekia laimės, kurios trokšta.

„Mes pastebėjome, kad kai žmonės emigruoja visų pirma siekdami didesnių pajamų, jie daro klaidą. Emigracija priklauso tai specifinei kategorijai, kai negali būti akcentuojamas vien didesnių pajamų klausimas“, - sakė profesorius.

Amžinai nepatenkinti

Pasak jo, tyrimas taip pat parodė, kad emigrantai, ilgai gyvenę svetur, net ir grįžę namo jau nebesijaučia tokie laimingi, kokie būna niekad neišvykę. To priežastis - jie užsienyje įgyvendina savo tikslą ir užsidirba pinigų, o grįžę susiduria su ankstesne buitimi ir niekaip negali priprasti prie mažesnių pajamų.

Taip pat D.Bartramas atkreipė dėmesį į tai, kad ar žmogus jaučiasi laimingas, lemia ne vien pinigai. Taip pat svarbūs aspektai yra sutuoktinio ar partnerio turėjimas, religija, darbo turėjimas, gera sveikata, o emigrantai dažnai vieną ar kelis iš šių dalykų turi paaukoti.

Tyrimų rezultatai, pasak profesoriaus, yra universalūs visiems pasaulio kraštams.

„Nesvarbu, ar tu iš Karibų, ar iš Balkanų - jei emigruoji tik dėl didesnių pajamų, laimingesnis nesijausi“, - teigė jis.

Prarandame jaunimą

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė teigė, kad 2001-2010 metais, oficialiais duomenimis, iš Lietuvos emigravo 337 tūkst. gyventojų, iš jų emigraciją deklaravo 205 tūkst. Tuo tarpu nuo 1990-ųjų šalį paliko apie 0,6 mln. žmonių.

Pasak jos, tarp emigrantų daugiausia 25-34 metų žmonių. A.Sipavičienė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ilgesniam laikui į užsienį dirbti išvykti norėtų 58,3 proc. jaunesnių negu 29 metų žmonių.

„Prarandame jaunimą, kyla klausimas, ar neprarasime ateities“, - apibendrino duomenis A.Sipavičienė.

Lietuviai bėga labiausiai

Pasak jos, visoje ES Lietuva jau dešimtmetį užima lyderės pozicijas pagal emigracijos mastus - būna pirma arba antra. Iš viso pasaulyje yra apie 214 mln. migrantų, o tai sudaro apie 3 proc. visų pasaulio gyventojų. Pasaulio bankas prognozuoja, kad iki 2050-ųjų migrantų skaičius pasaulyje padvigubės.

A.Sipavičienės teigimu, iš Lietuvos žmonės emigruoja daugiausiai dėl ekonominių priežasčių. Tačiau tai, kad pas mus emigracijos mastai didžiausi visoje Europoje, pasak jos, nereiškia, kad Lietuvoje ekonominė padėtis pati prasčiausia. Žmones emigrantais valstybė paverčia ir kitais būdais.

„Pavyzdžiui, Rumunijoje, Bulgarijoje ekonominė padėtis blogesnė, bet žmonės iš ten taip nebėga. Veiksnių yra daug daugiau. Visų pirma lietuvių tinklai yra daug didesni nei kitų, jie naudojasi trimis tinklais - lietuvių, rusų ir lenkų. Jokia kita šalis trimis tinklais nesinaudoja. Kitaip tariant, mes darbo užsienyje ieškomės ne tik su jau emigravusių lietuvių, bet ir lenkų, rusų pagalba. Lietuviams, pavyzdžiui, lenkai padėdavo ne tik per bendruomenes, bet ir per Bažnyčią. Taip pat emigraciją didina tai, kad Lietuvoje labai sunku kurti smulkųjį verslą dėl didelės biurokratijos ir kitų dalykų, yra didžiulis socialinis neteisingumas ir t.t.“ - dėstė A.Sipavičienė.

Svetimšalių nemėgsta

Anot jos, visos valstybės labai nepatenkintos, jei šalyje yra daug imigrantų. Lietuva, beje, svetimšaliais taip pat nesidžiaugia. Pernai atliktas tyrimas rodo, kad ir lietuvių požiūris į imigrantus yra itin neigiamas.

„Lietuviai labiausiai bijo kitokių, kitos rasės žmonių, kinų, juodaodžių. Taip pat ir musulmonų“, -  konstatavo A.Sipavičienė.

Prof. Alvydas BUTKUS, Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centro vedėjas:

- Lietuva jau 10 metų pirmauja visoje ES pagal emigracijos mastą. Smarkiai lenkiame net Latviją, Bulgariją, Rumuniją, nors, atrodo, ten ekonominė situacija dar sunkesnė. O gal pas mus iš tikrųjų blogiausia gyventi?

- Taip yra dėl daugybės priežasčių. Viena jų - politikai ir žiniasklaida nuolat akcentuoja tik blogus dalykus ir lietuviai ėmė galvoti, kad ten, kur jų nėra, yra geriau. Jie bėga nuo savęs, o ne iš Lietuvos. Aš pats metus gyvenau užsienyje, Švedijoje, ir buvau susidaręs nuomonę, kad Lietuvoje labai baisu, net grįžti nesinorėjo. O kai grįžau, pamačiau, kad ne taip čia ir blogai. Antra priežastis - mes taikome sau per didelius reikalavimus, nesame patenkinti tuo, ką turime ir norime geriau. Kitos tautos yra pakantesnės aplinkai, jų prioritetai kitokie. Aišku, išvažiuoti iš Lietuvos skatina ir socialinė neteisybė, biurokratija ir t.t.

- Tyrimai rodo, kad emigrantai jaučiasi nelaimingi. Kodėl tada jie negrįžta namo, jei svetur taip blogai?

- Jie grįžtų, laimingesni nesijaustų, nes prie visko prisidėtų dar ir ekonominės problemos, mažesnės algos arba iš viso nedarbas. Pas mus ir tarpusavio santykiai blogesni nei kitur, darbdavių ir darbuotojų santykiai kartais net kaip feodaliniai būna. O emigrantai niekada nebus laimingi, nes niekada netaps vietiniais. Kad ir kaip meiliai su tavimi bendrautų, vis tiek visada parodys tavo, kaip atvykėlio, vietą. Net tie, kurie nebenori būti lietuviais ir nori tapti, pavyzdžiui, britais, niekada jais netaps, nes augę ne ten. Neigiamas požiūris į emigrantus yra ir dėl mano vadinamojo emigrantų sindromo: keikti šalį, iš kurios atvyko, nes kitaip jis negali pateisinti savo išvykimo. Kai jauti, kad tavęs nemėgsta, pasijunti dar nelaimingesnis.

- O vietiniai gyventojai ar nesijaustų laimingesni, jei jų šalyje būtų mažiau imigrantų?

- Aišku, kad taip, imigrantai visus nervina. Valstybės skiriasi tik tuo, kiek daug ar kiek mažai tai parodo.

- Kaip letonikos specialistas, latvių istorijos, tradicijų, kalbos tyrinėtojas gal galėtumėte paaiškinti, kodėl pas kaimynus emigracija 8 kartus mažesnė nei pas mus, nors ekonominės sąlygos ten gal net sunkesnės?

- Latviai yra daug patriotiškesni. Latvių tautinis sąmoningumas ėmė formuotis daug anksčiau nei mūsų. Jie sąmonėti pradėjo maždaug XIX amžiaus viduryje. O mes buvome užguiti, lenkų kultūra mus gožė, varė kompleksus. Ir tiesiogiai varė, pavyzdžiui, lenkų kunigai „chamams lietuviams“. Mes sąmoningumo mokėmės iš latvių, kai mūsų valstiečiai po baudžiavos panaikinimo vyko dirbti į Rygą, Liepoją, Mintaują. Ten mokėsi iš latvių to pasididžiavimo savo tauta, valstybe, kraštu. Tuo požiūriu latvių nespėjome pasivyti, todėl turime tai, ką turime.

- Lietuvoje emigracijos mastas tik didėja. Kas jos laukia, jei situacija nesikeis?

- Jei nesustosime, tautiškumui, lietuviškumui iškils didžiulis pavojus. Lietuvos valdžia nesugeba kontroliuoti situacijos. Mes jau net savo teritorijos dėl to netenkame. Turiu omenyje Vilniaus ir Šalčininkų rajonus, kurie jau, galima sakyti, Lietuvai nebepriklauso, nes nepaklūsta šalies įstatymams. Tai labai krenta į akis žiūrint į Lietuvą iš užsienio. O didėja ne tik emigracija, bet ir imigracija. Kuo didesnį procentą šalies gyventojų sudarys nelietuviai, tuo bus sunkiau. Ką daryti, kad tai sustabdytume? Reikia keisti vidaus politiką. Reikia skatinti pasididžiavimą šalimi, bet ne žodžiais, o darbais. Reikia valdžiai galų gale parodyti, kad ji šitoje šalyje yra valdžia, ir neleisti kaimynams kištis į Lietuvos vidaus reikalus.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (22)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ŠEŠTAS: Taipėjuje vykstančių pasaulinių studentų vasaros žaidynių vaikinų rutulio stūmimo varžybų finale trečiadienį Lietuvos atstovas Šarūnas Banevičius užėmė šeštąją vietą.
  • GYNYBA: pastebint augančios Rusijos agresijos ženklus, Lenkija per ateinančius 15 metų gynybai skirs papildomus 200 mlrd. zlotų, taip siekdama modernizuoti savo kariuomenę.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
jogle rugsejis

Ar jau pasiruošėte rugsėjo 1-ajai?

balsuoti rezultatai

Ar leidote savo vaikus į vasaros stovyklas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +9 +12 C

   +11  +12 C

 

   +19 +13 C

   +18  +19 C

  +18  +20 C

 

   +19  +20 C

    7-12 m/s

     2-5 m/s

 

      5-7 m/s

 

USD - 1.1771 PLN - 4.2818
RUB - 69.4840 CHF - 1.1364
GBP - 0.9171 NOK - 9.3023
reklama
Velyke2017