Ekspertai: pratęsus elektros rinkos liberalizacijos terminą laiminčių nėra

Kainų kilimas - įvykių svetur pasekmė

Atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją ir siekdamas suvaldyti bei sureguliuoti kainas elektros rinkoje, Seimas spalio 19 d., antradienį, pritarė įstatymo projektui, kuriuo siekiama pratęsti elektros energijos tiekimo rinkos liberalizacijos terminą.

Tam impulsą davė tai, kad dabar didesni, per metus 1-5 tūkst. kWh suvartojantys, elektros vartotojai (daugiausiai - daugiabučių gyventojai) nepriklausomą tiekėją turi pasirinkti iki gruodžio mėnesio vidurio. Šiems vartotojams elektra, priklausomai nuo pasirinkto tiekėjo ir plano, nuo sausio 1 d. galėtų brangti iki 50 procentų.

Kaip teigia ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas, toks kainų šuolis labiausiai susijęs su Europos Sąjungoje šiuo metu patiriamais gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos ir Norvegijos trikdžiais bei ištuštėjusiais rezervais.
Ir nors greita reakcija į kainų augimą buitiniams antrojo liberalizacijos etapo vartotojams suteikiant daugiau laiko rinktis nepriklausomus tiekėjus atrodytų kaip sveikintinas žingsnis, ekspertų teigimu, šie veiksmai neduos laukiamo ilgalaikio rezultato.

Kyla abejonių dėl terminų pratęsimo

Energetikos ekspertas Rytas Staselis antrina, kad energijos išteklių brangimą Lietuvoje šiemet, visų pirma, lėmė daugybė jų paklausą auginusių veiksnių globaliose rinkose, todėl įvykiai mūsų šalyje yra tik didesnių įvykių kitose šalyse atspindys.

„Nemanau, kad rinkos liberalizacijos terminų pratęsimas yra racionalus Vyriausybės žingsnis. Ypač kai liberalizacijos procesas ir šiaip yra gerokai pavėluotas. Išvis, nebūtinai manau, kad ruoštis rinkos svyravimams yra Vyriausybės užduotis", - kritikos negaili R. Staselis.

Ekspertas priduria, kad kol kas nėra jokių požymių, kad per pusmetį padėtis rinkose keistųsi į įsivaizduojamai „gerąją" pusę. Tuo metu atsinaujinančios elektros energijos tiekėjo „Enefit" generalinis direktorius Vytenis Koryzna atkreipia dėmesį, jog tebesitęsiantis ekonomikos atsigavimas ir artėjantis žiemos sezonas dar labiau didins elektros ir dujų paklausą bei kainas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

„Sunku prognozuoti, kad artimiausiu metu didmeninė elektros kaina galėtų sugrįžti į priešpandeminį lygį. Tikėtina, kad tokia tendencija išsilaikys iki kitų metų pavasario. Elektros kainas galėtų sumažinti nebent išaugusi gamtinių dujų pasiūla iš Rusijos, šiltesnė žiema arba daugiau lietaus ir vėjo, padidinsiančio elektros energijos generavimą vėjo jėgainėse ir hidroelektrinėse. Visgi vertinant vieną pagrindinių kainos kilimą įtakojančių veiksnių - CO2 kvotų kainą, pagrindo manyti, kad pastarųjų kaina mažės - tirai nėra. Veikiau priešingai, kas ir toliau laikys galutines elektros kainas biržoje aukštame lygyje", - įsitikinęs V. Koryzna.

Sumažins konkurenciją ir padidins kainas

Energetikos ekspertas R. Staselis pabrėžia, kad Vyriausybės sprendimas pratęsti tiekėjo pasirinkimo terminą gali sujaukti ir rinkos dalyvių siūlomą kainodarą, kuriai visais požiūriais trūks stabilumo požymių artimiausioje ateityje. O tai, visų pirma, pajus vartotojas. Į situaciją dėmesį praėjusią savaitę atkreipė ir Konkurencijos taryba, išplatinusi raštą, kad atidėjus liberalizavimo terminą gali sumažėti konkurencija tarp nepriklausomų elektros tiekėjų - jie savo veiklą planavo atsižvelgdami į liberalizavimo antrojo etapo startą kitų metų pradžioje, o jo atidėjimas gali apsunkinti veiklą.

Tiekėjus, tikėtina, pasirinks mažesnis skaičius vartotojų nei termino neatidėjus, todėl mažėtų jų paskatos konkuruoti ir vartotojams siūlyti kuo palankesnes elektros kainas, tad ilgainiui gali būti pasiektas priešingas efektas, nei planuoja Vyriausybė.

„Enefit" generalinis direktorius V. Koryzna pasakoja, kad dalis klientų, iki gruodžio vidurio nepasirinkę tiekėjo, visgi patirtų trumpalaikę naudą dėl elektros rinkos liberalizacijos terminų pratęsimo. Jie išvengtų tikėtinai aukštos to mėnesio vidutinės nepriklausomo tiekėjo kainos ir 25 proc. antkainio už tiekimą sausį. Visgi su problemomis bus susiduriama ilguoju laikotarpiu.

„Pavyzdžiui, vartotojams likus prie visuomeninio elektros energijos tiekimo, kaina būtų nustatoma remiantis paskutinio pusmečio įkainiais, kurie vertinami pagal kainą didmeninėje rinkoje, įskaitant ir dvišalius kontraktus. Šiuo atveju kaina biržoje svyravo tarp 45-78 eurų už MWh, kai pastaruosius tris mėnesius elektros energijos kaina svyruoja jau tarp 88-124 eurų už MWh. Šį skirtumą, perkant elektrą biržoje, turės kompensuoti visi vartotojai Lietuvoje", - detalizuoja ekspertas.

Pasak pašnekovo, antrojo ir trečiojo etapo vartotojų kainos skirtumas, susidarantis dėl kainos rinkoje ir visuomeniniame tiekime, ypač kris ant 100 tūkst. pirmojo liberalizacijos etapo vartotojų. „Kadangi bet koks finansavimas turi savo kainą, tai tie kaštai nuguls ant vartotojų pečių ilguoju laikotarpiu ir kituose liberalizacijos etapuose. Turbūt blogiausia, kad kainą dengs visų trijų liberalizacijos etapų vartotojai, o likti visuomeniniame tiekime galės tik antrojo ir trečiojo etapų vartotojai", - apibendrina V. Koryzna.

Sprendimų yra

Anot „Enefit" generalinio direktoriaus, vartotojai taip pat susidurs su nepatogumais keičiant elektros tiekėją bei pratinantis prie jų tvarkos. Norint išvengti ne tik to, bet ir ant vartotojų pečių užkraunamos finansinės naštos, derėtų pasekti kitų Europos šalių pavyzdžiais. Jose visiems vartotojams bei rinkos dalyviams pritaikytos vienodos, nediskriminacinės praktikos per kitų nei elektros tarifo dedamųjų dalių mažinimą ar tiesiogiai per pridėtinės vertės mokesčio lengvatas.

„Skaičiuojama, kad išaugus elektros energijos kainoms rinkoje valstybės reguliuojama dalis, t. y. ESO skirstymo paslauga, VIAP, papildoma skirstymo dedamoji ir pridėtinės vertės mokestis, sudaro daugiau nei 40 proc. elektros energijos kainos. Tad valstybė turi svertus reguliuoti galutinę kainą vartotojams nekeičiant elektros rinkos liberalizavimo terminų. Panašiu keliu planuoja pasekti ir Estijos vyriausybė, kur planuojama skirstymo tarifą (ESO dedamąją) mažinti 50 proc.", - kalba V. Koryzna.

Šiuo atveju, V. Koryznos teigimu, Vyriausybei vis tik nusprendus spręsti elektros kainos kilimo klausimą, teisingiausia būtų tą daryti neišskiriant tam tikrų vartotojų grupių ir tenkančius kaštus paskirstyti visiems tolygiai. Tačiau tai, eksperto nuomone, tėra trumpalaikė išeitis.

„Ilgalaikis ir tvarus sprendimas būtų šalies energetikos sistemos transformacija į atsinaujinančiais ištekliais paremtą elektros generavimą. Taip būtų mažinama priklausomybė nuo augančių dujų kainų ar anglies dvideginio kvotų, kainas mažiau veiktų ir elektros biržos niuansai, kurie priklauso nuo begalės veiksnių. Suprasdami tai jau dabar savo klientams siūlome išskirtinai tik lietuvišką, iš vėjo, saulės ar vandens pagamintą žaliąją elektros energiją. Pritariame ir pirmojo Europos Komisijos vicepirmininko Franso Timmermanso minčiai, kad kuo greičiau pereisime prie energijos iš atsinaujinančių išteklių, tuo geriau apsaugosime Europos Sąjungos gyventojus nuo augančių elektros kainų", - teigia pašnekovas.

Apie „Enefit"

„Enefit" yra didžiausios Baltijos šalyse elektros energijos gamybos ir prekybos įmonių grupės „Eesti Energia" antrinė bendrovė, Lietuvos rinkoje veikianti nuo 2007 metų. Įmonių grupei priklausanti „Enefit Green" yra didžiausia vėjo energijos gamintoja Lietuvoje ir visose Baltijos šalyse.
„Enefit" siūlo elektros ir dujų tiekimą, žaliosios energijos bei įvairius energetinio efektyvumo sprendimus. Šiuo metu bendrovė turi daugiau nei 30 tūkst. buitinių vartotojų bei tiekia žaliąją energiją 2,5 tūkst. verslo įmonių, užimdama antrą vietą pagal užimamą rinkos dalį.