respublika.lt

2017 rugpjūčio 22, antradienis

Edukologijos universiteto rektorius A.Gaižutis: Bijau, kad neišplautume ir Mokytojo profesijosnuotraukos (3)

2017 balandžio mėn. 02 d. 08:07:07
Danutė ŠEPETYTĖ, „Respublikos“ žurnalistė

Prasidėjusi aukštojo mokslo pertvarka negailestingai trina devintą dešimtį einantį Lietuvos edukologijos universitetą: po jungties su Vytauto Didžiojo universitetu jam lemta tapti akademija. Gal apskritai mokytojo profesija, kurios prestižą nuosekliai laidojo visos valdžios, atmiršta, klausiame akademiką, Lietuvos edukologijos universiteto rektorių Algirdą GAIŽUTĮ. Galbūt ryt poryt vaikus mokys vien internetas?


- Juokas juokais, gal šiuolaikinės technologijos turi kokių nors pranašumų tradiciškai suvokiamo mokytojo vaidmens atžvilgiu?

- Viena vertus, kompiuteris ir kitos technologijos išlaisvina žmogų, tačiau, kita vertus, kažkuria prasme suvienodina mąstymo procedūras, kūrybos procesus sustruktūrina. Žinoma, po Gutenbergo eros, davusios žmogui knygą, kompiuteris yra fantastinis lūžis mūsų galimybių lauke, tačiau jis atneša ir neigiamybių, pvz., santykyje su individualiąja ir istorine atmintimi. Šitos žmogaus atmintys turi derėti tarpusavyje, bet pasitikėjimas kompiuterio galimybėmis daro žmogaus protą savotiškai tingų, jis darosi abejingesnis knygai, gėrio ir išminties šaltiniui, pačiai istorinei atminčiai.

- Knygai - akivaizdu, bet kodėl istorinei atminčiai?

- Istorinė atmintis turi būti nuolat atsinaujinanti kaip gyvastis. Iki rašto, kuris yra palyginti ne toks jau senas dalykas, senosiose Egipto ir kitose civilizacijose epas, poezija, pasakojimai, sakmės egzistavo bendruomeninėje, kolektyvinėje atmintyje, perduodamoje iš kartos į kartą. Įdomu, kad raštas tiek Egipte, tiek Rytų civilizacijose, tiek Graikijoje iš pradžių sulaukė pasipriešinimo kaip įtartinas naujadaras. Kodėl? Ogi todėl, kad manyta, jog užrašytas, perdirbtas žodis kolektyvinę tautos atmintį, jos patyrimą supaprastina, suvienodina, perveda į interpretacijų daugovę ir nutolina nuo pamatinių dalykų. Galima sakyti, kad ir suskaitmeninto rašto atveju individualios ir kolektyvinės, tautinės atminties klodai, taip reikalingi tautai išlikti, gali tapti ir tampa pažeidžiami dėl mūsų aplaidumo ar strimgalviškumo.

- Prisimenu, kadaise jūsų universitete tarp sudvejintų profesijos disciplinų buvo etnokultūra. Kodėl ji išnyko iš studijų programos?

- Labai gaila, kad taip įvyko, nors pas mus dirbo ir šiandien dirba etnokultūros profesorių - ir Jonas Mardosa, ir Libertas Klimka, ir Gražina Kadžytė, bet mokyklų programose, deja, etnokultūrai teskirta tik maži epizodai. Apskritai net pažiūra į etnografiją yra suprimityvinta, pamirštant, kad dabarties kultūra išaugo būtent iš etnokultūros kamieno. Man atrodo, kad dabartinei visuomenei vis labiau technokratiškėjant ir vis labiau tampant vartotojiška, labai aktualios tampa žmogaus individo, socialinių grupių auklėjimo, įvairaus kultūrinio patyrimo grupių lavinimo ir švietimo problemos, juolab kad gyvename gana nejaukiame, psichologinių ir socialinių įtampų kupiname pasaulyje. Nėra kitos išeities, kaip neprarasti pamatinių žmogaus auklėjimo ir ugdymo vertybių. Įsidėmėtina detalė: Volteras išlydėdamas lankytojus palinkėdavo jiems ne geros sveikatos, ne geros kloties, laimės, o būti žmonėmis. Štai kas svarbiausia.

- Kas verčia manyti, kad vienintelė išeitis - grįžimas prie pamatinių žmogaus ugdymo vertybių?

- Technologijos, viena vertus, padeda žmogaus kultūriniam akiračiui, bet, kita vertus, labai dažnai pažeidžia įsitikinimus, kurie yra vertybiniai, nes jų atžvilgiu per visas „mas medijas“, „feisbukus“ pasėjama be galo daug abejonių ir toji reliatyvizmo banga paplauna kertinius dalykus. Pavyzdžiui, kai mokykloje ar šeimoje pabrėžiamas elgesio taurumas, saikingumas, o per televizijas, atvirkščiai, kaip natūrali laikysena pateikiamas palaidumas, prastumas, primityvumas, jauno žmogaus sielai padaroma žala. Aišku, bręstantis atsakingoje šeimoje susitvarkys su savo vidaus pasauliu, bet tas, kuris ugdomas šeimoje, linkusioje permesti auklėjimo rūpestį mokyklai, neretai taip ir liks be vidinio stuburo.

- Kaip tokiomis aplinkybėmis kinta mokytojo vaidmuo?

- Iš tikrųjų buvo ir yra įvairiausių pasvarstymų, kad mokytojui galima atrasti pakaitalų; jais galima laikyti bet ką - gatvę, stadioną, televiziją, internetą ir t.t., bet manymas, kad gyvą asmenį galima kažkuo kitu pakeisti - iš fantazijų srities, nes tikras bendravimas ir protų suartėjimas galimas tik dviem atvejais: „aš ir tu“, „aš ir kiti“. Vienas žymiausių JAV rašytojų, turintis nemenką pedagoginio darbo patirtį, F.Makurtas (McCourt) knygoje „Tamsta mokytojas“ šmaikščiai apibūdina mokytojo vaidmenį: „Buvau kur kas daugiau negu mokytojas. Ir mažiau. Vidurinės mokyklos aukštesniosiose klasėse tenka būti kariuomenės seržantu, rabinu, bičiuliu, kuriam galima išsiverkti, drausmininku, dainininku, ne paties aukščiausio lygio mokslininku, valstybės tarnautoju, teisėju, klounu, patarėju, drabužių stilistu, dirigentu, pasakėtininku, filosofu, bendradarbiu, stepo šokėju, politiku, terapeutu, kvailiu, eismą reguliuojančiu pareigūnu, kunigu, mama, broliu, sese, dėde, teta, buhalteriu, kritiku, psichologu...“ Ir iš tikrųjų mokytojui tenka atlikti daugybę vaidmenų, neišskiriant nė tų, kuriuos jiems deleguoja valdininkai. Švietimo ir mokslo ministerijoje dirba labai daug valdininkų, kurie pateisindami savo egzistenciją prigalvoja dešimtis mokytojo kompetencijų, tačiau, mano supratimu, pati svarbiausia iš jų yra širdingumas, širdies balsas, kas labiausiai pedagogui ir dera. Tai nerašytas įstatymas.

- Tačiau jei mokytojai nestokotų širdingumo, galbūt nereikėtų tiek psichologų, kurių stygiumi nuolat skundžiamasi?

- Būtinai reikia psichologų ir socialinių pedagogų, nes tų konfliktinių situacijų ugdymo įstaigose nemažėja. Žiūriu iš praktinės pusės: daug vaikų auga išsiskyrusiose šeimose, daug auklėjami vien motinos, senelių, tėvai dirba užsieniuose ir pan., - vaikas paliekamas sau pačiam, mūsų XXI amžiaus savotiško našlaičio daliai, jis neturi kur atsiremti sudėtingesnėmis situacijomis, užtat natūraliai randasi patyčių iš nevilties ar kitokio drastiško elgesio atvejų. Aišku, aš nemanau, kad teiginys, jog Lietuvoje nuo patyčių kenčia kas trečias vaikas, yra teisingas ir net manau, kad nereikėtų tikrovės neatitinkančios socialinės reklamos tiražuoti. Jeigu vaikai apsistumdė, - tai jau tikrosios patyčios?..

- Seimui apibrėžus smurto sąvoką ir įteisinus baudžiamąją atsakomybę smurtautojo atžvilgiu mokytojo prestižas, manau, tik dar labiau komplikavosi. Kaip jam išsaugoti orumą toje aplinkoje, kur jis gali pats tapti smurto auka?

- Suteikiant vaikams daug teisių, reikia labai nuodugniai peržiūrėti ir mokytojo teises. Pareigos turi būti akcentuojamos ne vien tik mokytojo atžvilgiu, ir mokiniams jos turi būti kaip norma tiek šeimos gyvenime, tiek pačioje mokykloje. Kartais vaikams šeimoje leidžiama kone viskas motyvuojant, tarkim, japoniška auklėjimo sistema. Taip, kažką žmonės girdėjo apie japonišką sistemą, tačiau svarbiausia praleido pro ausis. Taip, Japonijoje iki trejų metų vaikas - vos ne šventasis, nes manoma, kad jo smegenys ne tiek susiformavusios, kad skirtų priešybes, ir užtat nevalia užduoti programų, kas yra gerai, kas blogai, bet baigiasi treji metai, - viskas, prasideda pareigos ir normos: turi taip rengtis, taip kalbėti, turi laikytis elgesio normų. Žmogaus elgesį suponuoja pareigos, normos, vertybės ir, galima sakyti, siekis kažko idealaus. Skaitau dabar senovės graikų filosofų Platono, Aristotelio mintis apie valstybę, - kiek dalykų pastebėta, kurie niekaip nepaseno, pvz., aukščiausia iš dorybių vadinamas teisingumas. O kiek mes kalbam apie teisingumą?

- Kalbame, profesoriau, bet jo vis mažyn...

- Mokytojo profesijos prestižas yra žemas, tą visi pripažįstam, bet universiteto pastangomis jo nepakelsi. Valstybės programoje turėtų būti numatyta, kaip tą prestižą, kokiomis priemonėmis kilstelėt. Pirmiausia, mūsų visuomenėje mokytojus rengia labai daug margų institucijų - ne tik kone visuose universitetuose, bet ir dešimtyse kolegijų. Tai bloga praktika. Jokioje išsivysčiusioje šalyje kolegijos tuo neužsiima, nes pedagogika tik tada veiksminga bei įtakinga, kada paskaitos derinamos su moksline veikla, tyrimais, tarpdiscipliniškumu, kūrybingumo skatinimu ir pan. Turiu vilties, kad per universitetų restruktūrizaciją mokytojus rengti bus leista tiktai keliems universitetams ir galbūt kelioms kolegijoms.

- Kaip jūs įsivaizduojate mokytojo ateitį?


- Su Vytauto Didžiojo universiteto profesūra esam parengę analitinę naują mokslinę klasikinio lygiagretaus pedagogų rengimo koncepciją. Pedagogų rengimo būdas, kai įgyjama kelių sričių specialybė, kuri praturtinama mokytojo kvalifikacija, manau, yra labiausiai nušlifuotas ir perspektyviausias. Ateitį turi tik universalesnis mokytojas, mokytojas tyrėjas, situacijų valdytojas. Su VDU mums paranku tą daryti, nes jie turi programą „artes liberales“, kai du pirmuosius kursus dėstant bendrus dalykus, išryškėja studento polinkiai ir jam lengviau pasirinkti specializaciją. Pagal mūsų profesūros koncepciją po penkerių metų studijų tapęs magistrantu ir po vienų metų rezidentūros mokykloje įgytų vyr. mokytojo kvalifikaciją, garantuojančią jo veiklai platesnę erdvę ir didesnį atlyginimą - taip būtų pagreitinta jo reali karjera.

- Nedramatizuojat būsimos universitetų jungties?


- Skaičiau tokią statistiką, gal ji ne visiškai tiksli, bet išvada tokia: iš visų revoliucijų, pertvarkų, jungimų, perėjimų su buldozeriu per institucijas arba su lituokliu sulituojant ar suliejant, tik 10 atvejų iš šimto pasiteisina. Kad mūsų pertvarka neišvengiama, pripažįstu, nes nuo pat pradžios buvo pernelyg daug duota laisvės kurtis bet kokioms kolegijoms, bet kokiems užsienio dariniams; vos ne ketvirtis šimto kolegijų, priklausančių aukštųjų mokyklų terpei, - ar nepersūdyta su šiuo skaičiumi? Tačiau labiausiai neišvengiamybė susijusi su katastrofišku studentų mažėjimu. Globalizacijos hidra blaško žmones po pasaulį ieškant laimingo gyvenimo. 50 tūkstančių emigravo per pastaruosius metus, ir, kas dramatiškiausia, apklausos rodo, kad daug dabartinių moksleivių sieja savo ateitį tik su emigracija, o ne veikme savo tėvynėje. Tad studentų skaičius kitąmet tikriausiai bus dar mažesnis negu šiemet. Vieno tik bijau, kad neatsitiktų taip, kad plaunant vaiką su purslais neišplautume ir kūdikio, - daug ką tobulindami, pagrįstai ir nepagrįstai, neišplautume Lietuvos padangėje misionieriškos mokytojo profesijos. Tikros mokytojo profesijos, o ne tos, kuri kaip greitpyragis pagaminamas ir dar tuo didžiuojamasi kaip tikru naujadaru.


Parengta pagal savaitraštį „Respublika"


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (3)

  • Taiklesnio apibūdinimo nesugalvosi: 2017 balandžio mėn. 02 d. 11:50:06

    "Vieno tik bijau, kad neatsitiktų taip, kad plaunant vaiką su purslais
    neišplautume ir kūdikio, - daug ką tobulindami, pagrįstai ir
    nepagrįstai, neišplautume Lietuvos padangėje misionieriškos mokytojo
    profesijos. Tikros mokytojo profesijos, o ne tos, kuri kaip greitpyragis
    pagaminamas ir dar tuo didžiuojamasi kaip tikru naujadaru."

  • Jonas 2017 balandžio mėn. 02 d. 11:20:38

    Pats išplovėte mokytojo profesiją, sužlugdęs pedagoginį
    universitetą.

  • TIK 2017 balandžio mėn. 02 d. 10:53:35

    ...10 procentų reformų - pasiteisina. Pernelyg daug duota laisvės
    kurtis bet kokioms kolegijoms, užsienio dariniams: vos ne 25procentai!

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ETAPAS: Ispanijoje vykstančių 72-ųjų daugiadienių dviračių lenktynių „Vuelta a Espana“ ketvirtąjį etapą antradienį laimėjo italas Matejas Trentinas, jis 198,2 km nuvažiavo per 4 val. 43 min. 57 sek.
  • FINIŠAVO: Prancūzijoje vykstančių daugiadienių dviračių lenktynių „Tour du Poitou Charentes“ pirmajame etape antradienį lietuvis Gediminas Bagdonas finišavo 18-as.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
jogle rugsejis

Ar vietovėje, kurioje gyvenate, yra uždarytų mokyklų?

balsuoti rezultatai

Ar leidote savo vaikus į vasaros stovyklas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +11 +12 C

   +7  +9 C

 

   +10 +12 C

   +16  +18 C

  +16  +20 C

 

   +15  +17 C

    1-2 m/s

     2-5 m/s

 

      5-7 m/s

 

USD - 1.1761 PLN - 4.2738
RUB - 69.4996 CHF - 1.1362
GBP - 0.9132 NOK - 9.2903
reklama
Velyke2017