respublika.lt

2017 spalio 17, antradienis

Ėdrūnai naikina derliųnuotraukos (1)

2017 gegužės mėn. 14 d. 13:09:47
Dalia BYČIENĖ, zinios@vakarozinios.lt

Mūsų sodininkams ir daržininkams jau rimtai gresia ėdrūs ir greitai plintantys arioninių šeimos invaziniai šliužai: arionas rudasis ir arionas luzitaninis (pavadinimas nuo vietovės Portugalijoje). Kaip teigia šiuos kenkėjus tyrinėjantys mokslininkai, jų įsibrovimo nepastebėti neįmanoma. Jeigu po nakties randame apgraužtas sultingąsias augalų dalis su gana gausiais gleivių pėdsakais, sutemus skubinkimės ieškoti šių svetimžemių.

 

Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktoranto Manto Adomaičio, invaziniai šliužai kelia problemų todėl, kad jie yra dideli (7-15 cm) ir kad sparčiai plinta. Gali ėsti ir augalinės, ir gyvūninės kilmės maistą, todėl daro stiprų poveikį aplinkai, kurioje gyvena. Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos duomenimis, 2009-2010 metais didelė šliužų invazija buvo užfiksuota žieminių rapsų pasėliuose. Įsisiautėję šliužai gali sunaikinti visą lauką.

Lietuvą luzitaniniai arionai atrado visai neseniai. Pirmą kartą jie buvo pastebėti 2008 m. Kaune, Kleboniškyje, o dabar, kaip sakė M.Adomaitis, daugiau vietų, kur jų yra, negu nėra. 2013 m. luzitaninių arionų pastebėta Vilniuje, Balsių soduose ir Kairėnų botanikos sode. Šie šliužai sparčiai braunasi Baltijos jūros link.

„Tarp šliužų nėra patinų ir patelių. Jie susiporuoja ir deda kiaušinius vieni ir kiti. Vienas šliužas padeda 200-300 kiaušinių per metus. Viename kvadratiniame metre Lietuvoje jau rasta iki 23 individų. Kenkėjai yra ėdrūs, per parą suėda 40 proc. daugiau, negu patys sveria. Dėl dydžio ir didelio tankio šiuos šliužus nesunku aptikti. Kiaušinius arionai pradeda dėti rugpjūčio pabaigoje ir baigia spalį. Iš vėliau padėtų kiaušinių jaunikliai išsirita pavasarį. Paprastai jų gyvavimo ciklas trunka vienus metus, bet kai kurie gyvena ir ilgiau. Kiaušinius jie deda lapų krūvose, komposto dėžėse, šiukšlynuose. Ten, kur oro temperatūra nenukrenta žemiau -3 laipsnių. Mūsų žiemos jiems palankios“, - pasakojo šios naujos Lietuvoje moliuskų populiacijos tyrimo grupės specialistas.

Tiriant šią rūšį, entomologams kyla daug klausimų. Pirmiausia, kuriose vietovėse jie aptinkami, kokios buveinės būdingos, koks jų plitimo greitis, kokios šios rūšies plitimo perspektyvos. Tyrėjams labai rūpi išsiaiškinti, ar prieš luzitaninius arionus įmanoma panaudoti natūralių augalinių priemonių ekstraktus. Kol kas tokia medžiaga dar neatrasta. Manoma, dėl didelio gleivėtumo svetimžemiai šliužai nėra patrauklūs daugeliui plėšrūnų (jie dažniau renkasi mažesnius šliužus ir sraiges), tačiau jų neatsisako ežiai. Todėl reikia tik džiaugtis, jeigu sodyboje įsikuria viena kita ežių šeimyna. Anot M.Adomaičio, efektyviausia priemonė yra jų rinkimas. Surinkus į didesnį indą šiuos šliužus reikėtų užpilti druskos tirpalu. Tinka ir muiluotas vanduo.

Rasti šviesią dieną šių didelių šliužų tikimybė menka, nes jie labai jautrūs saulės spinduliams. Išlenda sutemus, po lietaus. Efektyviausia juos rinkti anksti ryte ar vėlai vakare. Dieną galima rasti atkėlus retai judinamas lentas, įrankius. Anot entomologo M.Adomaičio, ten, kur žmonės gyvena ir renka šliužus, jų plitimą galima stabdyti, bet ten, kur daug apleistų teritorijų, jie jau tampa problema. Tarkime, apleistuose soduose. „Ten, kur tokių teritorijų daug, priemonių imtis reikėtų savivaldybių lygmeniu. Ir nedelsiant“, - sakė mokslininkas.

Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos vedėja vyresnioji mokslo darbuotoja Alma Valiuškaitė pataria rengti šių šliužų gaudykles - masalus. Privilioti, surinkti ir sunaikinti. „Šliužai labai mėgsta alų, todėl pastarasis yra geras masalas privilioti šliužams į gaudykles. Kiek galima dažniau judinti žemę, kuo mažiau kaupti nereikalingų rakandų, naikinti piktžoles, sugrėbti visus lapus, surinkti augalų likučius, kuriuose šliužai mėgsta žiemoti. Sausinti dirvas“, - pataria mokslininkė.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (1)

  • Ceslovas 2017 gegužės mėn. 14 d. 20:55:27

    Nu va deginti lapu ir sodo atlieku neleidzia gamtosaugininkai, butinai
    reikia kompostuoti. Va ir prisikompostavom sliuzu, gal reiketu
    gamtosaugininkus priversti naktim tuos sliuzus rinkti?

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PRATYBOS: tvyrant įtampai dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos, JAV ir Pietų Korėja pradėjo dideles jūrines pratybas prie Korėjos pusiasalio krantų.
  • AUKSAS: Estijoje vykusiame tarptautiniame graikų-romėnų imtynių turnyre visi trys varžybose dalyvavę mūsų šalies atletai iškovojo aukso medalius. Turnyro nugalėtojais tapo Joniškio visuomeninio imtynių sporto klubo „Kova“ auklėtiniai Benas Keršys, Martynas Muižys ir Ignas Paulavičius.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Kodėl įstatymai galioja ne visiems?

balsuoti rezultatai

Ar kultūros paveldą, vardan verslo, galima paaukoti?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +8   +12 C

   +11  +13 C

 

   +10 +13 C

   +145  +18 C

  +15 +17 C

 

   +13 +14 C

    1-7 m/s

     1-6 m/s

 

      0-7 m/s

 

USD - 1.1803 PLN - 4.2378
RUB - 67.4780 CHF - 1.1514
GBP - 0.8875 NOK - 9.3133
reklama
Velyke2017