Dviračių sostinėje dviratininkams nėra vietos

Laikai, kai Šiauliai galėjo pelnytai didžiuotis šalies dviračių sostinės titulu, šiuo metu jau istorija - Saulės mieste dviračių eismui nesudarytos tinkamos sąlygos, o vietos dviračiams statyti įrengtos tik prie retos įstaigos.

Daugkartinio orientavimosi sporto čempiono ir dviračių entuziasto šiauliečio Svajūno Ambrazo įsitikinimu, tokia situacija Šiauliuose susidarė dėl to, kad valdžios atstovai ant dviračių sėda tik tada, kai nori pasireklamuoti. Nesant tinkamų sąlygų dviračių eismui dviratininkai važiuoja kaip nori ir kur nori.

Problemų kelia duobėtos gatvės

Kitados dviračių sostine tituluotuose Šiauliuose situaciją bando taisyti būrelis dviračių sporto entuziastų, tačiau, pasak S.Ambrazo, miesto valdžia dviračiais į darbą nevažinėja, todėl neabejingų dviračiams žmonių siekis sukurti tinkamas sąlygas dviračių eismui mieste nuskęsta tyruose.

„Mieste veikia dviračių gamykla, bet dviračių takų nėra, - konstatavo S.Ambrazas. - Dviračių takai yra tik užmiestyje. Jei jau Šiauliai yra dviratininkų miestas, dviračių takų reikia ir mieste. Atvažiavus dviračiu prie savivaldybės ar kitų miesto įstaigų iškart susiduriama su problema, kur palikti dviratį. Kiek žinau, vos kelios miesto mokyklos vaikus skatina važinėti dviračiais. Studijų laikais aš net egzaminus laikyti važiuodavau dviračiu, ir važiuodavau automobilių keliais, o ne dviračių takais. O dabar - nebe tie laikai, pavojinga“.

O kaip į dviratininkus Saulės mieste reaguoja automobilių vairuotojai?

„Mūsų vairuotojams iki danų, vokiečių ar švedų kultūros dar toloka, tačiau kultūros stoka jų kaltinti negalėčiau, - sakė šiaulietis. - Daugiau problemų kyla dėl infrastruktūros nebuvimo, duobėtų kelių. Jei būtų sukurta normali infrastruktūra, važiavimo sąlygos pagerėtų visiems: ir automobilių vairuotojams, ir dviratininkams. O kol mieste nėra reikiamos infrastruktūros, dviračiams kaip susisiekimo priemonei populiarėti galimybių nėra“.

Skambutis - būtinas, o šalmas - ne

S.Ambrazo teigimu, važiavimo kultūros stokoja ir dažnas dviratininkas. Anot šiauliečio, daug ką apie dviratininko sąmoningumą galimą spręsti vien iš to, ar jis dėvi šalmą, nors suaugusiems dviratininkams šalmo dėvėti ir neprivaloma.

„Absurdiška yra tai, kad pati valstybė, Seimas leidžia dviratininkams važiuoti nedėvint šalmų, - stebėjosi S.Ambrazas. - Tokią iniciatyvą gali palaikyti tik tešlagalviai. Motociklininkai kažkodėl privalo važiuoti dėvėdami šalmus, automobiliais kažkodėl galima važiuoti tik segint saugos diržus, o štai dviratininkai gali važinėti be šalmų! Šalmai kažkodėl privalomi tik dviratininkams iki 18 metų, o nuo 18-os tik rekomenduojami. Paradoksas: skambutis privalomas, o šalmas ant dviratininko galvos - buvęs nebuvęs... Net kyla mintis, kad politikai tokią tvarką įvedė tik tam, kad nesusigadintų šukuosenų, kai kokio nors parodomojo važiavimo metu patiems prireiks sėsti ant dviračių“.

Šiauliečio dviračių entuziasto manymu, tokias absurdiškas taisykles įstatymų leidėjai patvirtino greičiausiai dėl to, kad patys dviračiais nevažinėja ir nieko apie juos neišmano, nes ant dviračių sėda tik reklamos tikslais. Taisykles, pasak S.Ambrazo, turi kurti specialistai, o ne valdiškai savo pareigas atliekantys biurokratai.

Vietoj komentaro

Ar daug šiauliečių ateina į vairavimo mokyklas pasisemti žinių, kaip taisyklingai važinėti dviračiu miesto gatvėmis? Saulius Baškevičius, kuris yra atsakingas už vairuotojų mokymą Šiaulių Irmanto Jagmino vairavimo mokykloje, purto galvą ir sako neprisimenantis tokio atvejo. Žmonės tarsi gimsta mokėdami važiuoti dviračiu.

„Kreipiasi norintieji išmokti vairuoti įvairias transporto priemones: automobilį, mopedą, motorolerį, bet tik ne dviratį, - sakė S.Baškevičius. - Dažnas dviratininkas, matyt, įsivaizduoja viską žinantis ir viską mokantis, galintis važiuoti ir ten, kur galima, ir kur negalima, o ne pagal Kelių eismo taisykles. Kita vertus, ir Kelių eismo taisyklėse nėra aiškiai nurodyta, kokioje mokymo įstaigoje dviratininkai galėtų pasimokyti, kaip taisyklingai elgtis keliuose, įgyti saugaus važiavimo dviračiu pagrindus. Kyla klausimas, kokia ta mokymo įstaiga: ar čia vairavimo mokykla, ar bendrojo lavinimo mokykla - kaip nori, taip suprask“.

S.Baškevičiui nerimą kelia ir tai, kad praėjusį ketvirtadienį Seimas patvirtino įstatymo projektą, pagal kurį į gatves galės išvažiuoti net aštuonmečiai dviratininkai, tiesa, prižiūrimi suaugusiųjų. Šiauliečio įsitikinimu, dviračiu važiuojantis aštuonmetis, nors ir prižiūrimas tėvų, gali tapti rimtu pavojumi saugiam eismui. Iki šiol važiuoti keliais dviračiu buvo leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems atitinkamą mokymo kursą ir turintiems mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą - ne jaunesniems kaip 12 metų.